Jaučiate nepagrįstą nerimą, sutriko pusiausvyra? Metas susirūpinti savo klausa

Ausys ne vien sugaudo garsinius signalus, paverčia juos nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Dar mokykliniame vadovėlyje perskaitėme apie kitą labai svarbią jų funkciją – pusiausvyros aparato. Vien pagalvojus apie tai, kad dėl klausos organo pažeidimų gebėjimas vaikščioti ar net stovėti sutriktų, apima nerimas. O jei susilpnėtų ir gebėjimas pažinti pasaulį vienu iš penkių pagrindinių juslių?

Tokia mintis gali sukelti dar nemalonesnį emocinį potyrį, o susiduriantieji su klausos problemomis iš tiesų gali panašiai jaustis daugybėje situacijų. Įsivaizduokite, jei nuolat tektų prašyti, kad pašnekovai pakartotų savo žodžius.

Socialinės psichiatrijos ir psichiatrinės epidemiologijos apžvalgoje buvo įvertinti 25 tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 17 tūkst. žmonių. Iš 10 tyrimų, kuriuose buvo lyginami sveiki ir klausos sutrikimų turintys žmonės, 8 parodė, jog nerimas labiau būdingas pastariesiems. Taip pat buvo pastebėtas ryšys tarp tinito (spengimo ausyse, nors išorinio garso nėra), sunkesnio klausos praradimo ir didesnio nerimo.

Nerimo sutrikimus sumažina klausos gerinimo sprendimai

Norint išvengti tokių nemalonių stresinių situacijų, verčiančių nuolat nerimauti, sąmoningai atsiribojama nuo socialinio gyvenimo, o tai sukelia dar daugiau emocinių problemų. Dažnai nerimą patiriantis žmogus gali turėti ir fobiją, pavyzdžiui, blogai girdint gali būti baisu apsistoti viešbutyje, nes atrodo, kad naktį gaisro atveju nepavyks išgirsti dūmų signalizacijos.

Vėlavimas arba susitikimas su nauju žmogumi – elementarūs bet kurio žmogaus kasdienybės scenarijai, dėl kurių nerimauti yra normalu. Prastai girdintįjį nemalonus vidinis pojūtis gali aplankyti kad ir ruošiantis pirmą kartą apsilankyti audiologo kabinete. Dar labiau nerimavimą paaštrina mintis, jog galimai pasitvirtins įtarimai dėl suprastėjusios sveikatos ir teks nešioti klausos aparatus. Iš to seka bauginanti mintis: „O ką apie mane su tokiu akivaizdžiu prikurtimu pagalvos kiti?“

Mokslininkų teigimu, klausos praradimo gydymas tikrai gali padėti sumažinti nerimą keliančius jausmus ir pašalinti baimę iš daugelio kasdienių situacijų. Svarbią vietą sveikatos priežiūros produktų pasaulyje užimantis prekės ženklas „Philips“ kuria tai, kas prasminga ir reikalinga žmonėms, o jo kuriamais klausos gerinimo produktais pasitiki ir profesionalai, ir turintieji klausos sutrikimų. „Philips HearLink“ klausos aparatai – vienas iš būdų įnešti į savo gyvenimą daugiau garsų ir ramybės, tereikia įsidrąsinti žengti pirmąjį žingsnį ir atvirai išsakyti klausos specialistui apie nerimą, susijusį su silpna klausa.

Neprigirdint nerimas išauga

Tyrimai rodo, kad klausai nusilpus iki vidutinio lygio, gali progresuoti ir nerimas. Kuomet nerimastinga būsena pernelyg ryški, kamuoja nuolat ir tęsiasi mažiausiai 6 mėnesius, tai vertinama kaip nerimo sutrikimas. Išskiriamas sąrašas tokių, kurie gali pasireikšti, jei klausa bloga.

• Bendrasis nerimo sutrikimas – nerimastingos mintys lydi tarsi be priežasties ir tokių dienų daugiau nei tų, kuriose nerimo nėra.
• Panikos sutrikimas – pasikartojantys, netikėti panikos priepuoliai.
• Socialinė fobija – nuolatinė socialinių ar potencialiai nepatogių situacijų baimė.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir (arba) obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas – į sąmonę įkyriai ir stereotipiškai grįžta mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kuriems stengiamasi atsispirti, bet nepavyksta, arba pasireiškia perdėtas susitelkimas į tvarką ir perfekcionizmą.
• PTSS – potrauminio streso sutrikimo simptomai, susiję su tam tikrais garsais, iššaukia stiprią reakciją, įskaitant emocinę.
• Ūminis streso sutrikimas – panašiai kaip turint PTSS, simptomai pasireiškia per mėnesį nuo trauminio stresoriaus.
• Specifinė fobija – pasitaiko situacijose, kuriose sunku išgirsti, ir veda į minėtąją socialinę izoliaciją, nes norint apsisaugoti nuo neigiamų jausmų, vengiama ir pačių įvykių.
• Adaptacijos sutrikimas su nerimu – bene dažniausiai pasitaikanti būklė, susijusi su klausos praradimu. Gali atsirasti per 3 mėnesius nuo stresoriaus, tai yra klausos problemos diagnozės. Simptomai sukelia didelę kančią ir riboja kasdieninę veiklą ir socialinį gyvenimą.

Pusiausvyra – itin reikšminga fizinė ypatybė

Girdėti padedančios ausys veikia drauge su kitomis kūno sistemomis ir, paprastai tariant, padeda susigaudyti. Pusiausvyros sistema tokia jautri, kad net mums praneša, kai važiuojame transporto priemone arba liftu. Vidinės ausies problemos neretai šią sistemą sutrikdo.

Ausų infekcijos ar žemas kraujospūdis, rimtesnė navikų ar sutrikusios kraujotakos problema – pusiausvyros sutrikimus gali sukelti daug priežasčių, tačiau mažiau žinomas faktas, kad juos nulemia ir prasta klausa. Bet kuriuo atveju tai tiesiogine žodžio prasme išveda iš pusiausvyros. Žmogui gali atrodyti, kad jis tuoj nukris, kad nuolatos sukasi ir jaučiasi nestabiliai net tada, kai stovi vietoje. Kai kurie teigia, kad galva svaigsta tiesiog ją pasukus, netgi pykina. Jei galvos svaigimas itin stiprus, pykinti gali net gulint. Kartkartėmis suklumpama, laikomasi sienų, kad tik pavyktų susitelkti, arba lydi nuolatinis jausmas, kaip kažkas traukia žemyn.

Nors kai kurios iš šių sąlygų yra susijusios, klausos praradimas ir pusiausvyros sutrikimai ne visada pasireiškia kartu. Ne visi žmonės, kenčiantys nuo pusiausvyros sutrikimų, skundžiasi silpna klausa, ir ne visi žmonės, turintys klausos sutrikimų, pastebimai praranda pusiausvyrą. Tačiau kartkartėmis vargina ir viena, ir kita.

Kaip gydyti pusiausvyros sutrikimus?

Tai priklauso nuo būklės. Infekcijas galima gydyti antibiotikais, o tokioms ligoms kaip Menjero liga reikalingi kiti vaistai. Daugelis žmonių, turinčių nuolatinių ar negydomų pusiausvyros problemų, pasitelkia tam tikrus pratimus – vadinamąją vestibiulinės reabilitacijos terapiją. Jie tarsi išlavina pusiausvyros sistemą atsparumo tam tikriems judesiams, todėl žmogui lengviau judėti ir nekamuoja galvos svaigimas.

Pratimai bus veiksmingi tik atliekant juos tinkamai, todėl svarbu kreiptis į specialistą, kuris viską išsamiai paaiškins ir išmokys. Taikant terapiją praktiškai, taip pat turėtų kas nors talkinti: neleisti nukristi arba kaip tik mesti iššūkį, kai pratimai taps per lengvi.

Supratimą apie erdvę ir saugumą gali patobulinti ir klausos aparatai. Jie sustiprina ausies būgnelį pasiekiančio garso kokybę ir kiekį, todėl smegenys geriau supranta aplinką. Dėvintieji klausos aparatus geba nustatyti aplink save esančius klausos orientyrus, o tai prisideda prie jų pusiausvyros jausmo, taip patiriama ir mažiau nerimo, taigi sveikata ir gyvenimo kokybė pagerėja visapusiškai.

Jei jaučiate poreikį, susisiekite telefonu [phone] ir užsiregistruokite pirmajam vizitui „Klausos sprendimuose“. Prekės ženklui „Philips“ atstovaujančiame klausos centre galėsite pasitikrinti klausą, išgirsti rekomendacijų, kaip ją pagerinti su klausos aparatais „Philips HearLink“, ir, žinoma, sužinoti atsakymus į visus rūpimus klausimus.