Neateina pasitikrinti
„Sutinkame 35-erių moterų, kurios nežino, kad jau mažiausiai tris kartus turėjo pasitikrinti dėl gimdo kaklelio vėžio. Aš ir pati, nors jau 7 kartus turėjau būti pasitikrinusi, tikrinausi vos keturis, iš jų du – savo iniciatyva ir lėšomis, nes tik pastaraisiais metais sulaukiau pakvietimo pagal programą“, – sako Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Lietuvoje dabar veikia keturios vėžio prevencinės programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir priešinės liaukos.
Nors kai kurių lokalizacijų vėžio prevencinės patikros programos veikia jau 20 metų ir valstybė joms tolydžio didina finansavimą, pasitikrina vos 45 procentai tikslinių grupių žmonių, – tą rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.
„Apmaudu, kad net tų lokalizacijų, kur veikia prevencinės programos, apie pusė visų vėžių Lietuvoje nustatomi pažengusios stadijos (III-IV), – priduria N. Čiakienė. – Visiems kyla klausimas kodėl? Priežasčių yra ne viena. Dalis žmonių niekada nėra sulaukę kvietimo pasitikrinti, pavyzdžiui, kvietimai dalyvauti gimdos kaklelio prevencinėje programoje pasiekia iki 66 proc. moterų, kiti mano, kad jei nejaučia jokių simptomų, tikrintis nereikia, treti neranda tam laiko.“
2014-aisiais buvo patvirtinta Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programa. Jos tikslas buvo sumažinti Lietuvos gyventojų mirčių nuo onkologinių ligų, o šį tikslą buvo galima įgyvendinti tik tuomet, jei prevencinėse programose dalyvautų ne mažiau kaip 70 procentų tikslinės grupės žmonių.
„Programa bus vykdoma dar visus šiuos metus, bet jau dabar matyti, kad užsibrėžtų ambicingų tikslų nepavyks pasiekti“, – sako N. Čekienė.
Jos nuomone taip yra todėl, kad nebuvo skirtas deramas dėmesys visuomenės švietimui ir sveikatos raštingumui.
„Vėžio kontrolės klausimai darosi vis aktualesni ir mokslo tyrimų duomenys rodo, kad sergamumas vėžiu Vakarų pasaulyje tik augs. Todėl ten siekiama, kad profilaktikos programose dalyvauti ne mažiau kaip 90 procentų tikslinių grupių žmonių, – aiškina POLA direktorė. – Būtina stiprinti ir mūsų pastangas. Iš naujosios Vyriausybės tikimės iniciatyvos tiek planuojant veiksmus, tiek ir juos įgyvendinant.“
Kvies centralizuotai
Ne vien tik vangus žmonių tikrinimasis yra problema – tik du trečdaliai tikslinių grupių pacientų gauna kvietimus.
Dėl šios priežasties pernai buvo pradėta testuoti nauja kvietimų profilaktiškai pasitikrinti tvarka. Tam įsteigti du centrai: Vilniuje – Rytų Lietuvai ir Kaune – Vidurio ir Vakarų Lietuvai. Pagal sumanymą ateityje visos šalies žmones kvies pasitikrinti nebe šeimos gydytojai, o šie centrai. O kol kas numatytoji tvarka testuojama su kelių dešimčių poliklinikų pacientais.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja Agnė Liubeckienė sako, kad jų tikslas iki 2025 m. gruodžio 31 d. įdiegti naują centralizuotą gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių programų organizavimo modelį valstybiniu lygiu. Tačiau specialistai mano, kad darbas gali užtrukti, nes kyla labai daug klausimų – visų pirma dėl informacinių technologijų, pasimeta ir laiškai, vyksta ilgos derybos su gydymo įstaigomis ir.t.t.
Ką daryti pacientui?
Žmonės, kurie pateko į naujosios tvarkos testavimo sūkurį, skundžiasi nebežinantys ką jiems daryti – kvietimai nebeateina, kartais ateina ir iš šeimos gydytojo, ir koordinacinio centro, stringa registravimo tvarka, dingsta duomenys.
N. Čiakienė kviečia visus būti kantrius: „Jei nežinote ar jums priklauso tikrintis pagal prevencinę programą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar įstaigą, prie kurios esate prisirašęs. Jis žinos, ar pagal jūsų amžių bei kitus aspektus ši patikra priklauso, pats išrašys siuntimą arba informuos, kad turėtumėte gauti kvietimą pagal centralizuotą modelį į savo namus. Svarbu ir registrų centre susitikrinti, ar teisingai nurodytas jūsų gyvenamosios vietos adresas, nes būtent juo vadovaujamasi siunčiant kvietimą. Mūsų tikslas, kad neliktų nė vieno nepakviesto žmogaus“.
POLA direktorė sako, kad tvarka keičiasi, patirčių yra skirtingų, į signalus reaguojama, kliūtys šalinamos.
Tikrinamos jaunesnės
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo dar viena naujovė – dėl krūties vėžio profilaktiškai tikrinamos visos Lietuvos moterys nuo 45-erių iki 75-erių metų. Anksčiau buvo tikrinamos nuo 50-ies iki 70-ies metų.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytoja dr. Rūta Briedienė teigia, kad taip nuspręsta laikantis Europos šalių rekomendacijų. Krūties vėžio dažnis ženkliai pradeda augti jau 40-45 metų moterims, o tikimybės susirgti krūties vėžiu moteriai didėja su metais.
Šio amžiaus moterims kartą per dvejus metus rekomenduojama atlikti mamografijos tyrimą. Tačiau mamografijos neužtenka moterims, kurių krūties audinys tankus. Joms reikia ir ultragarsinio tyrimo. Nuo šių metų minėtoms moterims šis tyrimas bus atliekamas siekiant įsitikinti, ar jos tikrai neserga vėžiu. Jų tikimybė susirgti truputį didesnė nei kitoms.
„Kiekviena 45-erių ir vyresnė moteris turi žinoti savo krūties audinio tankį, kaip žino savo kraujospūdį“, – teigia dr. R. Briedienė. Duomenys apie audinio tankumą bus pateikti kiekvienai besitikrinančiai moteriai.
Gydytoja pabrėžia – labai svarbu, kad moteriai, kuriai mamografijos metu rasti pakitimai, būtų iš karto numatytas laikas tolesniems tyrimams: „Kasdien matau, kokios moterys yra sutrikusios. Jos neturi ilgą laiką laukti, kol paaiškės, ar tikrai susirgo, o jei susirgo, kada bus pradėtos gydyti“.
Anot N. Čiakienės, POLA siekia, kad po visų rūšių vėžio patikrų žmonės, kuriems buvo rasti pakitimai, iš karto būtų registruoti tolesnei patikrai ir kuo greičiau nustatyta diagnozė: „Jų kelias turi būti paprastas ir greitas. Kai nustatoma diagnozė, sistema jau sukurta – yra žalieji koridoriai ir žmogus užrašomas konsultacijai greitai – per dvi savaites, dažniausiai dviejų savaičių laikotarpyje pradedamas ir gydymas“.
Ji taip pat priduria, kad žmonės turėtų gauti kvietimą pasirikinti arti savo gimtadienio – tuomet galėtų orientuotis, ar jau atėjo laikas.
„Jie turi suprasti ir patikros svarbą. Tikimės, kad prasidės didelė visuomenės švietimo kampanija“, – sako N. Čiakienė.
Tikrins plaučius
Pernai prasidėjo dar vienas bandomasis ankstyvosios patikros projektas. Šįkart plaučių vėžio. Šia liga kasmet Lietuvoje suserga apie 1500 žmonių, 2023 m. nuo plaučių, bronchų ir trachėjos vėžio mirė net 1076 žmonės.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila sako, kad labai svarbu plaučių vėžį aptikti ankstyvos stadijos.
„Toks žmogus gali pasveikti. Tuo tarpu, jeigu vėžys aptinkamas vėlyvos stadijos, penkerius metus išgyvena labai mažai ligonių“, – teigia profesorius.
Vienintelis realus būdas anksti aptikti šią ligą – atlikti mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją. Dabar toks tyrimas atliekamas tik tuomet, jei gydytojas įtaria kvėpavimo organų ligą.
Buvo parengta „Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos“ programa. Jos esmė – kartą kas trejus metus visiems 50–70 metų amžiaus asmenims atlikti mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją ir vertinti visus radinius, aptiktus tyrimo metu.
Praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje 3 gydymo įstaigose vykdytas bandomasis programos projektas, kurio metu profilaktiškai ištirta 1000 šių gydymo įstaigų pacientų.
Prof. E. Danila džiaugiasi šio projekto sėkme – pasitikrino daugiau kaip 81 procentas pakviestųjų. Tuo tarpu JAV ateina tik 6 procentai. „Jie ne tik žinojo apie tyrimo naudą, bet ir noriai dalyvavo“, – sako profesorius.
Programa yra kompleksinė – vertinami net tik pokyčiai plaučiuose dėl galimo plaučių vėžio, bet ir kiti plaučių pokyčiai, radiniai kituose organuose, kurie matyti krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos metu – tarpuplautyje, širdyje, kepenyse, kasoje, antinksčiuose, inkstų viršutiniuose poliuose ir kituose audiniuose.
„Projektą jau beveik pabaigėme. Jau dabar aišku, kad jis visiškai pasiteisino, net viršijo lūkesčius. Aptikta nemažai reikšmingų plaučių, širdies ir kitų organų ligų, apie kurias pacientai net nežinojo. Vienu neinvaziniu tyrimu, vertinant jo rezultatus kompleksiškai, galima pasiekti labai daug, – teigia prof. E. Danila. – Daugeliu atvejų žmogus, sužinojęs apie anksti aptiktus pokyčius, bus paskatintas keisti savo gyvenimo įpročius. Dažnu atveju tai leis išvengti ligos progresavimo, kai kurie pokyčiai dėl to regresuos ar net išnyks. Sunkios ligos, aptiktos ankstyvoje stadijoje, bus pagydytos.“
Projekto rezultatai netrukus bus apibendrinti ir pateikti Privalomojo draudimo tarybai. Ji nuspręs, ar Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą pradėti vykdyti visoje Lietuvoje.
Jei programa bus patvirtinta, kasmet tirtis galėtų būti pakviesti apie 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Rengia naują programą
Specialistai jau rengia naują Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės programą, kuri prasidės 2026-aisiais ir, manoma, tęsis apie 10 metų.
„Būtina numatyti kompleksinius veiksmus, kad žmonės suprastų ligos priežastis ir keistų gyvenseną. Dabar daug kas mano, kad vėžys paveldimas, nors dėl šios priežasties suserga tik nedidelė dalis žmonių. Nėra vienos piliulės, kurią išgėrę išvengsite ligos. Europos kovos su vėžiu planas rodo, kad neužtenka tik sveikatos sistemos pastangų – turi įsijungti ir aplinkosauga, ir žemės ūkis, ir švietimas, ir net sportas. O kai žmogus suserga, svarbu greitai patekti pas gydytojus, efektyviai ištirti ir skirti modernų gydymą“, -– įsitikinusi N. Čiakienė.
POLA direktorė pabrėžia, kad naujosios programos tikslas bus patikrinti nebe 70 proc. tikslinės grupės žmonių, o 90 procentų. Tai – didžiulis iššūkis visai šaliai.
POLA primena, kad metas profilaktiškai pasitikrinti:
• moterims nuo 25 iki 59 metų kartą per 3 metus dėl gimdos kaklelio vėžio;
• moterims nuo 45 iki 75 metų kartą per 2 metus dėl krūties vėžio;
• vyrams nuo 50 ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos (prostatos) vėžiu, iki 69 metų, kartą per 2 metus dėl prostatos vėžio;
• moterims ir vyrams nuo 50 iki 74 metų kartą per 2 metus dėl storosios žarnos vėžio.