„Lietuvoje stebime didėjantį sergamumą storosios žarnos vėžiu. Anksčiau buvo įprasta, kad ši liga dažniausiai užklumpa brandesnius, tačiau tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, su šia liga susiduria vis jaunesni pacientai", – sako profesorius, su kuriuo kalbamės apie ligos simptomus bei profilaktinių tyrimų galimybes.
Liga, kurią sunku atpažinti
Storosios žarnos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų, iš kitų vėžinių susirgimų išsiskirianti tuo, kad metų metus gali slėptis organizme be jokių simptomų. Kol netampa vėlyvos stadijos, ši liga įprastai nesukelia žmogui nepatogumų.
„Neretai pajautus simptomus liga jau būna itin pažengusi ir pagalbą pacientui suteikti tampa sudėtingiau. Tačiau galima pasidžiaugti – storosios žarnos vėžys vystosi itin lėtai, praktiškai niekada ši liga neatsiranda staiga", – paaiškina profesorius ir nuramina – diagnostinių priemonių, padedančių aptikti vėžinius susirgimus ankstyvoje stadijoje, tikrai turime. Svarbiausia – nenumoti ranka į savo sveikatą ir profilaktiškai tikrintis.
Neretai pasitaiko atvejų, kuomet būtent profilaktinių apžiūrų metu yra aptinkami nepiktybiniai polipai, kuriuos pašalinus išvengiama sunkios ligos. Polipai gali būti aptinkami atliekant kolonoskopinį tyrimą, kuris Lietuvoje kompensuojamas visiems gyventojams, sulaukusiems 50 metų amžiaus.
„Pagrindinė žinutė, kurią noriu ištransliuoti žmonėms – tikrintis reikia net ir tuomet, jei jaučiatės puikiai, nevargina jokie simptomai. Šios ligos išskirtinumas ir yra tas, kad aiškių simptomų gali nebūti", – pabrėžia medikas ir ragina savo iniciatyva dėl šios ligos tirtis jau nuo 45-erių metų amžiaus. Lietuvoje, anot jo, daugiau nei trečdalis pacientų išgirsta storosios žarnos vėžio diagnozę, kuomet liga jau būna vėlyvos stadijos.
Simptomai, verčiantys sunerimti
Nors storosios žarnos vėžio simptomų gali ir nebūti, gydytojas rekomenduoja nenumoti ranka, jei pradėjo varginti tuštinimosi sutrikimai.
„Jei tuštinimosi problemų seniau nebuvo ir staiga viskas pasikeičia – į tualetą norisi dažniau, vargina viduriavimas ar vidurių užkietėjimas – verta pasitikrinti. Neįprastas pilvo pūtimas, raižymas, gurguliavimas taip pat gali signalizuoti apie ligą", – teigia pašnekovas.
Dar vienas itin reikšmingas simptomas – kraujas tuštinimosi metu. Jei pastebėjote tamsų, lyg sukrešėjusį kraują išmatose – nedelsiant reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir jam išsakyti visus nusiskundimus.
Apie susirgimą gali perspėti ir paprastesni negalavimai, pavyzdžiui, geležies stokos anemija. Storosios žarnos vėžiu serga tiek vyrai, tiek moterys, tačiau pastarosioms geležies stoka organizme, atsiradusi po menopauzės, gali būti ligos simptomas.
Mitas, kad tyrimas – itin skausmingas
Lietuvoje visi asmenys, sulaukę 50–ties metų amžiaus, profilaktiškai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio gali nemokamai, tačiau jei šeimoje yra artimų šia liga jau sirgusių giminaičių, tikrintis profesorius ragina pradėti ir anksčiau.
Profilaktinės tikrinimo programos metu yra paimamas bei ištiriamas išmatų mėginys. Jei tyrimo metu randama kraujo pėdsakų, rekomenduotina atlikti kolonoskopiją.
„Apie šį tyrimą sklando daug mitų: vienas populiariausių – kad jis skausmingas ir sukelia nemalonius pojūčius. Taip, jei pacientui nėra taikoma nejautra, tyrimas nemalonus, tačiau daugumoje įstaigų kolonoskopija atliekama pacientui miegant. Jos metu storoji žarna yra apžiūrima iš vidaus, jei randami pakitimai, paimama biopsija. Pasitaiko, kad procedūros metu randami polipai, tada jie iš karto ir pašalinami", – sako pašnekovas ir nuramina, kad visa procedūra trunka vos keletą valandų, o skausmas, kuris gali sukelti diskomfortą, vargina tik leidžiant vaistus į veną. Kolonoskopijos tyrimą reikėtų kartoti kas dešimt metų.
Vėžinių susirgimų gydyme mokslas sparčiai žengia į priekį, todėl ligos diagnozė anaiptol nereiškia itin sunkaus ir ilgo gydymo. Šiandien storosios žarnos vėžys sėkmingai gydomas net ir vėlyvose stadijose.
„Šiuolaikinio mokslo dėka gydymo proceso metu yra taikomas itin efektyvus imunoterapijos metodas, leidžiantis įveikti net ir ketvirtos stadijos vėžį. Gydymo situacija keičiasi kasdien, žmonės pasveiksta ir gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Žinoma, visiems būtų kur kas geriau, jei rūpintumėtės savo sveikata ir pasinaudotumėte galimybe nemokamai profilaktiškai pasitikrinti", – tikina profesorius.