„Suaugęs žmogus per žiemą virusinėmis ligomis įprastai serga bent 2–3 kartus, o vaikai – 8-10 kartų“, – sako su viena iš maisto papildų lyderių Lietuvoje „Aconitum“ dirbanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.
Bet ar kada susimąstėte, kodėl vieni žmonės serga nuolatos, o kiti, net šaltuoju sezonu, išlieka sveiki? Moksliniai tyrimai rodo, kad atsakymas slypi ne tik mūsų genuose, bet ir gyvenimo būdo pasirinkimuose, kurie lemia epigenetinius pokyčius: genai yra tarsi programinė įranga, kurią galime atnaujinti arba sugadinti savo kasdieniniais sprendimais.
Kaip epigenetika keičia mūsų imunitetą?
Tikėdamiesi žiemą išvengti susirgimų, daugelis žmonių ieško būdų, kaip gi stiprinti imunitetą. Tačiau dr. V. Ligeikaitė teigia, jog imuniteto sustiprinti neįmanoma, nes kiekvienas gimsta turėdamas silpnesnį arba stipresnį, kurį paveldėjo iš savo motinos.
Ar tai reiškia, kad belieka susitaikyti su faktu, jog mūsų sveikatos būklė yra nulemta? Dr. V. Ligeikaitė tikina, jog tikrai – ne. Moksliniais tyrimais jau yra įrodyta, kad mūsų genų raiška gali keistis dėl išorės veiksnių. Tai tyrinėja atskira mokslo šaka – epigenetika.
„Šiandien jau tikrai žinome, kad mūsų genai nebūna tokie pat visą gyvenimą. Iš tėvų paveldėta informacija dėl aplinkos veiksnių gali keistis, mutuoti, o pakitimai persiduoti ateities kartoms, – naujausiais mokslo duomenimis dalijasi mokslų daktarė. – Tai reiškia, kad ir mūsų įgimtas imunitetas gali keistis, mamos savo vaikams gali perduoti jau kitokią informaciją nei pačios paveldėjo iš savųjų. Kokia ji bus – priklauso nuo daugybės veiksnių.“
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad epigenetiniais (keičiančiais genų raišką) veiksniais gali būti ne tik aplinka ar maistas, bet ir įvairūs psichologiniai faktoriai. Ji dalijasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kurie rodo, kad iš tiesų žmogaus sveikata priklauso labiau nuo to, kaip jis mąsto ir gyvena, nei nuo paveldėjimo: „Sveikatai daugiausia įtakos daro mūsų gyvenimo būdas. Net 50 proc. veiksnių yra nulemti būtent jo. Paveldimumas ir aplinka sudaro po 20 proc., o medicinai tenka tik 10 proc.“
Epigenetiniai veiksniai – mūsų rankose
Taigi, norint išvengti įvairių ligų ir palaikyti imunitetą, nuo mūsų irgi nemažai priklauso, nesvarbu, kokią genetinę informaciją paveldėjome.
„Net identiški dvyniai, gavę tą pačią DNR seką, dėl nevienodų įpročių ir aplinkos veiksnių, metams bėgant, gali labai skirtis savo galimybėmis, pomėgiais, sveikata“, – pasirinkimų bei aplinkos svarbą pabrėžia dr. V. Ligeikaitė.
Besirūpinantiems savo sveikata ji pataria pirmiausia paisyti šių paprastų taisyklių: būti gryname ore, sveikai ir subalansuotai maitintis bei nepamiršti pakankamai judėti. Beje, gera emocinė sveikata irgi svarbus veiksnys.
Ir priešingai, imuninę sistemą gali silpninti įvairūs žalingi įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas, stresas.
Dar svarbu nepamiršti, jog imunitetas gali būti ne tik įgimtas, bet ir įgytas: „Įgimtas yra tas, kuris paveldėtas, o įgytas suformuojamas skiepais ir vakcinomis, jis apsaugo tik nuo konkrečių susirgimų, neretai – ribotą laiką.“
Mokslų daktarė apgailestauja, kad kai kurie tėvai neskiepija savo vaikų, nors būtent skiepai gali apsaugoti nuo tokių sunkių ligų, kaip tymai ar meningitas.
Kaip gydytis ir gauti teigiamą epigenetinį poveikį?
Dr. V. Ligeikaitė pataria susirgus virusinėmis ligomis vartoti veiksmingus, epigenetinį poveikį turinčius antioksidantus. Vienas tokių yra vitaminas C. Jis padeda palaikyti normalią imuninės ir nervų sistemų veiklą, mažina nuovargį. Medus, citrina, pikis tai pat labai rekomenduotinos klasikinės priemonės, kurios veikia tiek vietiškai, tiek sistemiškai.
Ji atkreipia dėmesį, jog daugelio vadinamųjų peršalimo ligų sukėlėjai dažniausiai būna virusai. Lietuvoje jų žinoma apie du šimtus.
„Jei gydydamiesi nuo virusinių ligų žmonės vartoja antibiotikus (jie naikina tik baterijas, ne virusus – red.), ne tik sau nepadeda, bet ir įgyja atsparumą antibiotikams. Vėliau, užklupus jau bakterinei infekcijai, būna itin sunku parinkti veiksmingą antibiotiką“, – įspėja pašnekovė apie ilgalaikes klaidingo pasirinkimo pasekmes sveikatai.
Ar maistas gali būti vaistas?
Nors iš pirmo žvilgsnio rekomendacija maitintis subalansuotai atrodo paprasta, būtent ji yra bene didžiausias iššūkis šiuolaikinei visuomenei. Daugeliui žmonių užsitikrinti visavertį racioną sunku dėl nepakankamos maisto produktų kokybės ir įpročio užkandžiauti, todėl reikalingų medžiagų trūkumą jie bando atstatyti vartodami įvairius vitaminus bei maisto papildus.
„Vitaminai ir maisto papildai negali pakeisti subalansuotos mitybos, tačiau tam tikrais atvejais gali būti labai naudingi. Reikia žinoti, kad kiekvienas maisto papildas turi paskirtį, todėl jį renkantis reikia žinoti, ko organizmui iš tiesų reikia“, – aiškina Dr. V. Ligeikaitė.
Ji primena, kad dabar laboratorijose galima išsitirti, ar netrūksta organizmui vitamino D – šio elemento stoka dažna problema. O štai vegetarai turi galvoti, kuo ir kaip savo mityboje pakeisti pagrindinį geležies šaltinį – mėsą – arba vartoti geležies papildomai.
Kalbėdama apie kitus sveikatai svarbius elementus, dr. V. Ligeikaitė teigia, jog klinikiniais tyrimais yra įrodyta, kad visiems gerai žinomas vitaminas C yra puikus antioksidantas, kuris susirgus virusine infekcija sutrumpina peršalimo trukmę ir sustiprina bet kokio kito vaisto veikimą, padeda atgauti jėgas.
„Palaikant imunitetą yra svarbūs vitaminai A, B6, B12, C, D, taip pat tokie mikroelementai, kaip selenas, geležis. Ypač svarbus yra cinkas, kuris slopina virusų patekimą į organizmą bei jų dauginimąsi, taip suteikdamas organizmui atsparumo prieš virusines ligas“, – aiškina medicinos mokslų daktarė.
Todėl perkant papildus ji ragina pasirinkti tokius, kurių sudėtis būtų kuo įvairesnė ir turtingesnė.
Šiandien rinkoje jau galima rasti naujausiais mokslo tyrimais remiantis sukurtų maisto papildų, kurie pagaminti iš augalų, turinčių epigenetinį poveikį. Tai reiškia, kad tokie papildai teigiamai veikia organizmą jau genų lygmenyje.
„Aconitum“, kurianti ir gaminanti augalinius vaistus, biomedicininius preparatus ir maisto papildus, kartu su Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkais sukūrė maisto papildą „Vironox Stiprus imunitetas“. Aštuonių skirtingų aktyviųjų medžiagų kompleksas sukurtas taip, kad galėtų palaikyti normalų imunitetą ir gerą savijautą. Papildas palaiko imuninės sistemos ląstelių aktyvumą bei naujų imuninės sistemos ląstelių vystymąsi. Normalią imuninės sistemos veiklą padeda palaikyti vitaminas C, cinkas, dygliuotųjų šaltalankių vaisių ekstraktas.
SVARBU. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.