Pasak Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojos kokybės valdymui Loretos Marmienės, lėtinės, onkologinės bei kitos sudėtingos ligos dar nėra nuosprendis, vis dėlto, tokia diagnozė dažnai reiškia ilgalaikį ir kompleksinį gydymą. Ši situacija gali pareikalauti nuolatinės priežiūros, tinkamos terapijos ir paciento ryžto susidoroti su iššūkiais. Šiandien pacientai turi daug galimybių pasinaudoti efektyviais gydymo būdais bei gauti visapusišką pagalbą ir kvalifikuotą gydymą iš medikų pusės. Tačiau visame procese svarbiausias vaidmuo atitenka pačiam pacientui.
Kuo labiau įsitrauks pacientas, tuo geresnių sveikimo rezultatų galima tikėtis
Diagnozavus ligą, ypač lėtinę, jos gydymas yra tik vienas iš etapų, kuris trunka sąlyginai trumpai, o jo rezultatai matomi pakankamai greitai. Norint, kad pasiekti rezultatai būtų ilgalaikiai, o savijauta gera, sveikatos priežiūros procese aktyviai turėtų dalyvauti pats pacientas. Svarbu keisti nusistovėjusius įpročius, laikytis rekomendacijų ir stebėti svarbius sveikatos pokyčius.
„Mūsų visuomenėje yra susiformavęs klaidingas požiūris, kad sergančio žmogaus sveikata ir gijimo procesas priklauso tik nuo jį gydančių specialistų, o ligonis yra tik pasyvus viso proceso dalyvis. Jeigu pacientas aktyviau įsitrauktų į savo sveikatos gerinimą bei išsaugojimą, gydytojo rekomendacijų vykdymą, matytume ne tik žymiai geresnius sveikimo, ligos kontrolės rodiklius, bet ir turėtume gerokai efektyviau veikiančią visą sveikatos sistemą“, – sako L. Marmienė.
Pasak M. Leonavičiaus, daugelis lėtinių ligų, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, metaboliniai susirgimai, didžiąją laiko dalį gydomos namuose, kaip ir pooperaciniai ar poinsultiniai, poinfarktiniai laikotarpiai. Tam, kad sveikimo procesas vyktų sklandžiai, dabar jau galima ir net būtina pasitelkti naujausias technologijas. Jos leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms teikti nuolatinę medicininę priežiūrą pacientams namuose.
Dirbtinio intelekto pagalba medikui ir pacientui
„Inovatyvi pacientų sveikatos stebėsenos sistema „dHealthIQ“ yra tarsi „virtualus sveikatos asistentas“, padedantis įvairiomis ligomis sergantiems pacientams tinkamai rūpintis savo sveikata. Fizinių rodiklių stebėjimas realiu laiku ir gautų duomenų modeliavimas dirbtinio intelekto (DI) pagalba padeda gydytojams sudaryti kuo tikslesnę, personalizuotą gydymo strategiją pacientui“, – sako Lietuvos ir Nyderlandų įmonės „dHealthIQ“ vadovas M. Leonavičius.
„dHealthIQ“ sistemą sudaro skaitmeninė platforma, kur patenka ir apdorojama visa informacija, kartu su mobiliąja programėle, įdiegiama į paciento mobilųjį telefoną. Visa į sistemą patenkanti informacija ir funkcijos adaptuojamos kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į jo fizinius duomenis, sveikatos būklę bei ligos diagnozę.
Tam, kad būtų galima fiksuoti ir stebėti reikalingus duomenis, pacientui papildomai gali būti skiriami ir gyvybinius rodiklius matuojantys aparatai bei išmanieji prietaisai su biojutikliais, tokie kaip kraujospūdžio matavimo aparatas, išmanioji apyrankė, svarstyklės ir kiti. Jie susiejami su sistema, o duomenys automatiškai perkeliami į paciento „dHealthIQ“ paskyrą.
Ilgalaikė, daugialypė paciento fizinių duomenų stebėjimo informacija fiksuojama ne tik gydymo įstaigoje, bet ir namuose. Ji apibendrinama su pacientui atliktų laboratorinių tyrimų duomenimis, medicininėmis diagnozėmis ir gydymo rezultatais. DI pagalba visa gauta informacija visapusiškai apdorojama, o tai leidžia gydytojui matyti labai tikslų sveikatos būklės vaizdą, sekti pokyčius ir nurodyti konkrečias priemones, kaip savo sveikata pacientui rūpintis savarankiškai.
Sistema, kuri stebi, fiksuoja ir visapusiškai rūpinasi pacientu
„dHealthIQ“ sistemoje sukurtoje paciento paskyroje matoma ne tik gydytojo suvesta informacija, bet ir išmaniųjų prietaisų užfiksuoti rodikliai, taip pat paties paciento atlikti veiksmai pagal gydytojo sudarytą individualų gydymo planą. Sistema automatiškai generuoja periodines paciento sveikatos apžvalgas, kuriose pateikiama koncentruota informacija apie sveikatos pokyčius leidžia specialistui priimti tolesnės gydymo eigos sprendimus.
Interaktyvi „dHealthIQ“ sistema automatiniais priminimais per programėlę padeda pacientams nepamiršti vartoti jiems paskirtų vaistų, atlikti nurodytas fizinio aktyvumo užduotis, matuoti ir stebėti reikiamus fizinės būklės duomenis. Jei viršijami sveikatos normos rodikliai, sistema operatyviai reaguoja ir išsiunčia įspėjamuosius pranešimus.
Per programėlę vaizdo pokalbiu ir žinutėmis pacientas gali gauti gydytojo konsultaciją nuotoliniu būdu. Taip pat visą informaciją rūpimais klausimais, susijusiais su jo ligos kontrole.
Nuolat stebimų ir registruojamų sveikatos rodiklių informacija ypatingai svarbi ligų prevencijoje. Sistema, apdorodama didelius duomenų kiekius, anksti identifikuoja bet kokius neatitikimus ar potencialius sveikatos sutrikimus, net jei pacientas tuo metu dar jaučiasi visiškai gerai. Tai leidžia greitai reaguoti į potencialias sveikatos problemas ir užtikrinti, kad prevencinės priemonės būtų taikomos laiku.
„dHealthIQ“ privalumus pastebi ir Kauno miesto poliklinika
„dHealthIQ” inovacijoje privalumų galima rasti ir daugiau. Vadovas M. Leonavičius teigia, jog tokios sistemos įdiegimas sveikatos priežiūros įstaigose ne tik žymiai sumažina gydytojų darbo krūvį. Tai reiškia ir sutrumpėjusį laukimo laiką pas specialistą. Taip pat užtikrinama ir kur kas aukštesnė sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir efektyvumas.
„Visų pirma, pacientas labai aiškiai žino, ką jam reikia daryti tam, kad liga būtų tinkamai valdoma. Antra, reguliariai stebint ir fiksuojant svarbius rodiklius, sumažėja rizikų tikimybė. Trečia, tai, kas turbūt labiausiai disciplinuoja ir motyvuoja pacientą, nuolatinė jo priežiūra ir operatyvi reakcija į bet kokią problemą“, – sako M. Leonavičius.
Šiuos privalumus pastebi ir Loreta Marmienė, kuri buvo atsakinga už Kauno miesto poliklinikoje įgyvendintą projektą, vykdytą 2023 m. liepos-lapkričio mėn. Jo tikslas buvo skatinti širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų savirūpą, pasitelkiant inovatyvias technologijas.
Kiekvienam projekto dalyviui, atsižvelgiant į sveikatos rodiklius, fizinės veiklos ir mitybos duomenis, buvo sudarytas individualus sveikatos priežiūros planas. Jo laikytis padėjo kasdien į „dHealthIQ“ mobilią programėlę siunčiami priminimai ir užduotys. Visi veiklos duomenys, širdies ritmo ir veiklos atsistatymo, kraujospūdžio, miego kokybės ir kiti rodikliai fiksuojami ir analizuojami. Kilus būtinybei, pacientą nuotoliniu būdu konsultavo paskirtas atvejo vadybininkas.
Kauno miesto poliklinikoje vykusio projekto pirminiai rezultatai išties viltingi – daugiau kaip 80 proc. projekto dalyvių sveikata pagerėjo: padidėjo fizinis aktyvumas, pagerėjo savijauta ir emocinė būklė, sumažėjo kūno svoris.
Pasak L. Marmienės, derinant pažangias technologijas ir individualius sveikatos duomenis, galima supaprastinti pacientų sveikatos priežiūrą, taip pat ne tik stipriai sumažinti gydytojų krūvį, bet ir gerokai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.