Alergija žiedadulkėms – šienligė – sudaro vos apie ketvirtadalį visų fiksuojamų sezoninio ir nesezoninio alerginio rinito rūšių, o jį bet kuriuo metų laiku gali sukelti dar bent penkios skirtingos aplinkoje esančių dirgiklių kategorijos.
Ekspertai prognozuoja, kad įvairių alerginių susirgimų kasmet vis daugės, o per artimiausią dešimtmetį skirtingos alergijų formos vargins kas antrą planetos gyventoją. Gerų žinių neturi ir klimato kaitos specialistai: visuotinis atšilimas daro įtaką alergenų atsiradimo laikui ir jų kiekiui, todėl kinta alerginių ligų sunkumas, o susirgimų eigą ir trukmę dar labiau komplikuoja netinkamas alerginio rinito gydymas.
Susirgti gali bet kas
Alerginis rinitas gali pasireikšti bet kam, o riziką susirgti didina paveldimumas ir jau įgytos alergijos. Pavyzdžiui, bronchinę astmą ar atopinį dermatitą jau turintys žmonės alerginiu rinitu yra linkę susirgti dažniau, nei šių alergijų neturintys. Higienos instituto duomenimis, vaikų ir suaugusiųjų, sergančių daugiau nei viena alergine liga tuo pat metu, skaičiai sparčiai kyla.
Nors šis susirgimas gali pasireikšti bet kada, daugumai žmonių pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje arba jauname amžiuje. Stipriausiai išreikšti alerginio rinito simptomai fiksuojami vaikams ir asmenims iki 40 metų, o simptomų sunkumas įvairiais gyvenimo tarpsniais varijuoja.
Nuo čiaudulio iki nuovargio
Alerginis rinitas, nepriklausomai nuo jo rūšies, pasireiškia slogai būdingais simptomais: čiauduliu, bėgančia ir užburkusia nosimi, nosies niežėjimu ir perštinčiomis akimis. Retesniais atvejais, turint ilgalaikį kontaktą su alergenu, ligai užsitęsus ar jos tinkamai negydant, gali prasidėti pastovūs galvos skausmai, jaustis nuovargis, atsirasti atopiniam dermatitui būdingų odos sudirgimų.
Net šešios alergenų kategorijos
Alerginį rinitą sukelia tiesioginio kontakto metu įkvėpti alergenai, o imunologai fiksuoja net šešias skirtingų alergenų kategorijas. Sezoninį alerginį rinitą, kitaip vadinamą šienlige, nuo pavasario iki rudens sukelia įvairių augalų žiedadulkės: gėlių, medžių, žolių ir piktžolių. Lietuvoje labiausiai paplitę šio susirgimo sukėlėjai yra beržinių medžių, pušų, ramunėlių, kiečių ir medetkų žiedadulkės.
Nesezoninį alerginį rinitą, galintį pasireikšti visais metų laikais, sukelia užterštumas kietosiomis dalelėmis, gyvūnai (katės, šunys, triušiai, žiurkėnai ir t.t.), pelėsis (mikroskopiniai grybai, sezoniniai ir nuolatiniai), nariuotakojai (namų dulkių erkutės), cheminės medžiagos. Ligą provokuoti arba pabloginti jos būklę taip pat gali kai kurie nespecifiniai dirgikliai: cigarečių dūmai, chemikalai, šaltas oras, aplinkos drėgmė, vėjas, oro užterštumas, plaukų lakai, kvepalai, laužo dūmai, pūkinė patalynė, pliušiniai žaislai, sunkios užuolaidos.
Daugiau dėmesio prevencijai ir gydymui
Bazinės žinios apie ligą sukeliančius alergenus ir mokėjimas juos pašalinti iš aplinkos padeda veiksmingiau valdyti susirgimą. Kita vertus, ne visada ir ne visų alergenų pavyksta išvengti, nebent alergiškas žmogus turėtų visiškai izoliuotis nuo lauke ir namuose knibždančių tiesioginių ir netiesioginių dirgiklių.
Nors dirgiklių vengimas laikomas vienu iš alerginio rinito gydymo metodų, dažnai tai ne tik nėra įmanoma, bet ir nepakanka norint ligą efektyviai gydyti. Alerginio rinito gydymui naudojamos trys pagrindinės medikamentų grupės: kortikosteroidai, antros kartos antihistaminai (Anti H1) ir dekongestantai.
Šie vaistai daro meškos paslaugą
Dažnai didžiausia problema kyla tada, kai pacientai delsia kreiptis į medikus ir vietoje to, gydosi savarankiškai. Pernelyg ilgai ir dažnai vartodami būtent dekongestantų grupei priklausančius geriamus vaistus ir nosies purškalus, jie padaro sau meškos paslaugą. Dekongestantai palyginus greitai mažina nosies užburkimą, tačiau neveikia kitų alerginio rinito simptomų. Per ilgai vartojami šie vaistai išsausina nosį, skatina gleivinės išsausėjimą ir gali sukelti lėtinį nosies gleivinės uždegimą, kitaip vadinamą medikamentiniu rinitu. Todėl vartoti juos galima tik iki savaitės laiko.
Kovojant su alerginiu rinitu, būtina imtis nuoseklių priemonių, kurios padėtų pašalinti visus alerginio rinito simptomus, todėl liga turėtų būti gydoma ne dekongestantais, bet geriamaisiais antihistamininiais vaistais ar kortikosteroidais, kitaip vadinamais nosies steroidais. Kortikosteroidai laikomi stipriausia ir efektyviausia alerginio rinito gydymui skirtų vaistų grupe, o jiems priklausantis mometazono furoatas veikia visus alerginio rinito simptomus ir, kitaip nei dekongestanų vartojimas, nesukelia priklausomybės.
Tačiau čia kyla dar viena problema. Neretai žmonės, vaisto pavadinime matydami žodį „steroidai“, klaidingai painioja jį su kai kurių sportininkų piktnaudžiaujamais anaboliniais steroidais. Nosies purškalai su kortikosteroidu mometazono furoatu vartojami suaugusiesiems ir 3 metų bei vyresniems vaikams šienligės (sezoninio alerginio rinito) ir nesezoninio alerginio rinito simptomams šalinti.
Skirtingai nei dekongestantai, kurie gali dar labiau išsausinti nosies gleivinę ir skatinti gamintis dar daugiau sekreto, mometazono furoato nosies purškalas užburkimą ir sekreto tekėjimą sumažina jau per keletą dienų. Stipriai slopindamas uždegimą nosies gleivinėje, mometazono furoato purškalas taip pat greitai atstato uoslę ir panaikina čiaudulį.