Vis dažniau infarktas, insultas ištinka jaunus iki 45 metų asmenis. Šiems poslinkiams vienareikšmiškai įtaką daro stresas. Amerikos psichologų asociacija nustatė, kad jauni, 18-34 metų amžiaus žmonės streso lygį vertina 6 balais iš 10. Tuo tarpu vyresni, nuo 65 metų asmenys, patiria beveik dukart mažiau streso (3,4 balai).
Jauni žmonės neišvengiamai gyvena nuolatiniame strese, siekiant pasirinkti tinkamus karjeros sprendimus, suplanuoti finansus, ateitį. Planuojant ateitį nereikėtų pamiršti ne tik ekonominės gerovės, bet ir savo sveikatos ateities, todėl itin svarbu gebėti valdyti stresą ir taip apsaugoti savo širdį bei nervų sistemą.
Stresinė situacija sukelia įvykių grandinę. Kūnas išskiria streso hormonus adrenaliną ir kortizolį. Dėl jų pagreitėja kvėpavimas, padažnėja širdies ritmas ir pakyla kraujospūdis. Šios reakcijos paruošia jus susidoroti su situacija, todėl atsiranda vadinamoji "kovos arba bėgimo" reakcija. Trumpas stresinis poveikis mūsų organizmą veikia teigiamai, tačiau užsitęsus kovos ir bėgimo būsenai organizmas gali dekompensuoti. Taip išryškėja neigiami streso padariniai.
Kaip atpažinti stresą?
Stresas gali sukelti:
Galvos skausmus
Kūno skausmus
Skrandžio skausmą
Bėrimus
Širdies plakimo sutrikimus
Stresas taip pat gali:
Sumažinti energiją
Sutrikdyti miegą
Sąlygoti irzlumą, užmaršumą
Ar galime valdyti stresą?
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja šiuos veiksnius, kurie gali jums padėti valdyti stresą:
Reguliarus fizinis aktyvumas: tai sumažina streso hormonų kiekį ir pagerina bendrą sveikatą.
Tinkamas miegas: pakankamas miegas yra labai svarbus streso valdymui ir bendrai sveikatai.
Sąmoningumo ir atsipalaidavimo technikos: meditacija, gilus kvėpavimas ir joga gali sumažinti streso lygį.
Socialinė parama: stiprus paramos tinklas gali suteikti emocinę paramą ir išvengti stresorių.
Profesionali pagalba: terapeuto ar psichologo pagalba gali padėti veiksmingai susidoroti su stresu.
Sveika mityba: subalansuota mityba gali padėti kontroliuoti svorį ir sumažinti su stresu susijusių ligų riziką. Sveikos mitybos užtikrinimui galima naudoti ir maisto papildus, kurie padėtų užtikrinti visų reikalingų maisto medžiagų kiekį organizme.
Kaip stresas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą?
Nustatyta, jog bendroje populiacijoje suaugusiems žmonėms, patiriantiems stresą, širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja nuo 1,1 iki 1,6 karto. Jeigu stresą patiriantis asmuo dar ir rūko – rizika gali padidėti iki 4 kartų.
Siekiant sumažinti streso riziką ir rasti balansą kasdieniame gyvenime, Aconitum sukūrė maisto papildą skirtą būtent jauniems, daug skubantiems ir savo ateitį planuojantiems žmonėms. Šiame maisto papilde susipina natūralumas ir šiuolaikinis mokslas, siekiant užtikrinti nervinės sistemos ramybę ir pagerinti širdies sveikatą. Inovatyviame naujajame produkte ,,Rami širdis patiriantiems stresą“, kaip nuostabiame gamtos sode susipina širdies ir nervų sistemą teigiamai veikiančios aktyviosios medžiagos.
Siauralapių bazilikų lapų ir plunksnalapių gudobelių vaisių ekstraktai padeda palaikyti normalią širdies veiklą t.y. gali padėti mažinti kraujospūdį, gali padėti pagerinti širdies susitraukimo funkciją, bei turi hipolipideminių savybių. Raudonžiedžių pasiflorų žiedų ekstraktas pasižymi raminančiu poveikiu. Šioje sudėtyje labai svarbus vaidmuo tenka magniui. Jis užtikrina, kad kiekviena jūsų organizmo sistema veiktų darniai. Padėdamas palaikyti raumenų funkciją ir skatindamas atsipalaidavimą, magnis padeda išlaikyti ramią ir subalansuotą būseną, būtiną tiek širdies sveikatai, tiek streso valdymui. Magnis padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją ir nervų sistemos veiklą. Jie gali padėti sumažinti nuovargį, padėti susitvarkyti su stresu ir užtikrinti bendrą nervinės sistemos harmoniją. Sinergiškai su magniu veikia ir vitaminas B1, kuris padeda maistą paversti energija ir taip užtikrinti organizmo ląstelių mitybą.
Užtikrinant pakankamą maisto medžiagų kiekį, galime padėti savo širdžiai ir nervų sistemai. Tai padaryti šiandien dar lengviau, nes ,,Rami širdis“ linijos naujiena yra patogi vartoti. Visas aktyviųjų medžiagų rinkinys yra viename 25 ml buteliuke, kurį lengva neštis į darbą ar moklus. Malonaus juodųjų serbentų skonio maisto papildo nereikia užgerti vandeniu, o poveikis dėl skystos formos pasireiškia jau netrukus.
Streso sukeliamus sunkumus gali padėti sumažinti kitos priemonės, pvz. šafranas. Įrodyta, jog tai ne tik prabangus prieskonis, bet ir medžiaga, galinti pagerinti nuotaiką. Kartu su krokais pavasarį išsiskleidęs šafranas gali padėti jaustis geriau. Senai žinomas ir ciberžolės - auksinio gyvenimo prieskonio poveikis. Ciberžolė pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniais poveikiais suteikia organizmui sveikatingumo stimulą ir padeda susitvarkyti su stresu.
Norint gauti šių aktyviųjų medžiagų rinkinį tikrai nereikia keliauti į tolimas šalis. Visas jas ir dar daugiau rasite maisto papilde ,,Inolab atsparumas stresui“. Užtenka vos 1 kapsulės per dieną, kad pajustumėte grifonijų, ciberžolių, šafrano galią. Sudėtis taip pat gausiai praturtinta vitaminais B ir pasiflorais. Tai padės ne tik nusiraminti, bet ir pagerinti nuotaiką.
Ar aš irgi jaučiu stresą?
Neretai žmonės negali tiksliai atpažinti, ar jau patiria stresą. Siekiant įsivertinti savo kasdienę savijautą ir streso kiekį galite panaudoti viešai prieinamus testus (anglų kalba). Galite padaryti ir savo eksperimentą. Apie 3 mėn. pavartojus Rami širdis papildus atlikti testą pakartotinai ir pastebėti kaip pasikeitė jūsų bendra savijauta.
Testą rasite čia.
Siekiant suvaldyti stresą reikia atrasti tobulą pusiausvyrą tarp darbo ir pramogų, skubėjimo ir atsipalaidavimo. Taip galėsite mėgautis visaverčiu gyvenimu, nesijausdami prislėgti. Taigi, nesvarbu, ar dirbate, ar einate į sporto salę, ar tiesiog bandote atsipalaiduoti po ilgos dienos, šios visos stresą mažinančios priemonės turi tapti jūsų geriausiais draugais.
Maisto papildas.Nėra maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
Šaltiniai
Dar T, Radfar A, Abohashem S, Pitman RK, Tawakol A, Osborne MT. Psychosocial Stress and Cardiovascular Disease. Curr Treat Options Cardiovasc Med. 2019 Apr 26;21(5):23. doi: 10.1007/s11936-019-0724-5. PMID: 31028483; PMCID: PMC6568256.
Rosengren A, Giang KW, Lappas G, Jern C, Torén K, Björck L. Twenty-four-year trends in the incidence of ischemic stroke in Sweden from 1987 to 2010. Stroke. 2013 Sep;44(9):2388-93. doi: 10.1161/STROKEAHA.113.001170. Epub 2013 Jul 9. PMID: 23839506.
Santosa A, Rosengren A, Ramasundarahettige C, et al. Psychosocial Risk Factors and Cardiovascular Disease and Death in a Population-Based Cohort From 21 Low-, Middle-, and High-Income Countries [published correction appears in JAMA Netw Open. 2022 Apr 1;5(4):e2210663]. JAMA Netw Open. 2021;4(12):e2138920. Published 2021 Dec 1. doi:10.1001/jamanetworkopen.2021.38920
Walker AF, Marakis G, Simpson E, Hope JL, Robinson PA, Hassanein M, Simpson HC. Hypotensive effects of hawthorn for patients with diabetes taking prescription drugs: a randomised controlled trial. Br J Gen Pract. 2006 Jun;56(527):437-43. PMID: 16762125; PMCID: PMC1839018.
Grumezescu, A.M. (2016) ‘60 - Interactions between Nutraceuticals/Nutrients and Therapeutic Drugs’, in Nutraceuticals. Amsterdam: Elsevier/Academic Press.
Gökçe, Y. et al. (2021) ‘Influence of purple basil (ocimum basilicum L.) extract and essential oil on hyperlipidemia and oxidative stress in rats fed high-cholesterol diet’, Food Bioscience, 43, p. 101228. doi:10.1016/j.fbio.2021.101228.
Kasper S, Dienel A. Multicenter, open-label, exploratory clinical trial with Rhodiola rosea extract in patients suffering from burnout symptoms. Neuropsychiatr Dis Treat. 2017;13:889-898. Published 2017 Mar 22. doi:10.2147/NDT.S120113