Gera nuotaika padeda sveikti
Klaipėdietis Nikollas Spijker su plaučių vėžiu susidūrė prieš penkiolika metų.
„Ryte atsikėliau, užsikosėjau, perbraukiau ranka per lūpas, o ten – kraujas. Nulėkiau pas savo šeimos gydytoją – mūsų labai geri santykiai, o jis sako, Nikollas, blogai, -– pasakoja vyras. – Mane iškart nusiuntė į ligoninę, o ten tyrimai, visa kita... Nustatė III stadijos plaučių vėžį. Nieko keisto – aš gi buvau baisus rūkalius.“
Nikollas neslepia, kad pradėjo rūkyti vos penkiolikos. Prisimena, gimtinėje, Olandijoje, pirkdavo cigaretes automatuose, o jei kas paklausdavo, ką darąs, atšaudavo, kad mama prašė. Traukdavo su seserimi. Jai tebuvo 9-eri. Vyras iki susirgdamas plaučių vėžiu rūkė 50 metų po pakelį ar du per dieną.
„Buvau sunkvežimių vairuotojas. Būdavo, neužtenka cigarečių – atsidarydavau langą ir vieną po kito traukdavau cigarus“, – prisimena.
Rūkė ir Nikollaso tėvas, giminės. Ir tėvas, ir vienas brolių, dėdė mirė nuo plaučių vėžio. Bet kai Nikollasui Lietuvos gydytojai nustatė plaučių vėžį, jis metė rūkyti iškart ir visiems laikams.
„Atidaviau cigaretes draugui ir pasakiau, kad kitą dieną ateisiu pasiimt, bet neatėjau“, – juokiasi.
Gydytojai vyrą iškart operavo. „Gulėjau palatoje, nuobodu, valgyti noriu. Nuėjau su chalatu į restoraną. Medikai ten mane pagavo, sako, greit grįžk į palatą, negali vaikščioti“, – juokiasi prisiminęs savo poelgį olandas.
Paskui gydytojai jam skyrė chemoterapiją. „Jėzus Marija!“, – prisiminęs išgyvenimus sušunka Nikollas. – Pirmoji tęsėsi visą dieną.“
Teko iškęsti 9 jos seansus, ir gyvenimas pasitaisė. Nikollas vėl susitikinėjo su draugais, šoko, krėtė pokštus ir, ką slėpti, – išgerdavo alaus. Tik kas pusę metų jis privalėjo apsilankyti pas gydytojus.
Praėjo dešimt metų, ir vieną dieną gydytojas jam vėl pasakė, kad blogai. Vėžys išsivystė kitame plautyje. Ir vėl teko iškęsti operaciją – pašalinti net du piktybiniai augliai.
„Niekada negalvoju apie vėžį, – teigia Nikollas. – Man 75-eri, keliauju, vairuoju, mėgstu paplepėti su draugais. Žmonės netiki, kad man tiek metų. Žinot, ką jums pasakysiu? Nereikia bijoti daktarų. Mano brolis bijojo – 67-erių numirė nuo plaučių vėžio. Tik būtinai reikia į juos kreiptis kuo anksčiau, laukti negalima nė minutės.“
Galimybių išgyventi daugėja
Kasmet plaučių vėžiu Lietuvoje suserga apie 1500 žmonių. Ko tikėtis, jei susirgote šia liga?
Deja, dažniausiai plaučių vėžys nustatomas jau išplitęs, mat jis neturi specifinių požymių. Todėl onkologai ir plaučių ligų specialistai siekia, kad vyresni žmonės dėl plaučių vėžio būtų pradėti tikrinti profilaktiškai. Tuomet būtų galima ir šią, ir daug kitų plaučių ligų nustatyti anksti. O anksti nustačius ligą ir anksti pradėjus ją gydyti, pacientui yra daugiau galimybių išgyventi.
Sergančiųjų išplitusiu vėžiu situacija keblesnė. Prieš keliolika metų penkerius metus išgyvendavo tik nedaugelis tokių žmonių, nes chirurginis, spindulinis gydymas bei chemoterapija buvo vieninteliai įmanomi gydymo būdai. Dabar, atsiradus naujoms technologijoms, gydymas pasikeitė iš esmės, – sergantieji išplitusiu plaučių vėžiu gali turėti daug daugiau vilčių. Ir to puikus pavyzdys Nicollas Spijker.
Kas pasikeitė? Dabar gydymo plano sudarymas prasideda dar gerokai prieš skiriant medikamentus ar operuojant – tyrimų stadijoje. Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas teigia, jog nustačius, kad žmogus serga plaučių vėžiu, tyrimai ne pasibaigia, o prasideda, mat privalu nustatyti šio žmogaus vėžio genetinį profilį, t. y. koks yra vėžys. Nuo to priklauso gydymas.
Anksčiau būdavo nustatomi du plaučių vėžio tipai, dabar pagal vyraujančias genų mutacijas liga skirstoma į daugybę tipų ir potipių.
Galimybė taip tiksliai nustatyti plaučių vėžio tipus ir potipius atsirado dėl to, kad specialistai, gavę galimybę pažvelgti į ląstelių vidų, sužinojo, jog plaučių vėžiu sergančių skirtingų žmonių liga nėra tokia pati, nes vėžinių ląstelių gali atsirasti dėl skirtingų mutacijų. Dar daugiau – paaiškėjo, kad tai, kas gali nužudyti vienas vėžines ląsteles, visiškai neveikia kitų.
Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas sako, dėl to atsirado skirtingų medikamentų ir gydymo būdų. Tad dabar, jei susirgę pateksite į ligoninę, gali atsitikti taip, kad nė vienas iš jūsų likimo draugų nebus gydomas taip, kaip jūs. Gydytojai jums parinks gydymą, kuris efektyviausiai veiks būtent jūsų vėžio ląsteles. Toks gydymo būdas vadinamas individualizuota medicina.
Kaip gydomas plaučių vėžys?
Nustačius pradinių stadijų vėžį, gali būti skirtas chirurginis gydymas, po kurio skiriama chemoterapija ar taikinių terapija, pastaroji sumažina ligos atsinaujinimo tikimybę ir pailginą bendrą išgyvenamumą.
Daug sudėtingesnis progresavusio vėžio gydymas. Kaip minėta, jis priklauso nuo vėžio tipo ir potipio. Taigi, jei nustatomos tam tikros vėžio ląstelių genų mutacijos, skiriama taikinių terapija, kuri stabdo vėžinių ląstelių augimą ir taip „užrakina“ vėžį. Jei vėžio „mechanizmą sukančių“ mutacijų nenustatoma, skiriama chemoterapija, imunoterapija, monokloniniai antikūnai arba šių medikamentų deriniai, kurie taip pat priklauso nuo naviko tipo.
Pasak A. Česo, vien imunoterapija skiriama pacientams, kuriems nėra mutacijų, bet randama daug tam tikrų vėžio receptorių. Šis gydymas yra labai efektyvus, bet svarbiausia – jį ligoniai labai gerai toleruoja ir nereikia chemoterapijos. Tik, žinoma, toks gydymas turi būti skiriamas ne bet kam, o pacientams, kuriems jis gali padėti.
Vėžio ląstelės moka „apsimesti“ normaliomis, tad imuninė sistema jų neatpažįsta.
Imunoterapiniai vaistai medicinoje sukėlė revoliuciją, nes jie, pasak onkologo, „išmoko“ ligonio imunines ląsteles atpažinti vėžio ląsteles ir jas pulti.
2015-aisiais patvirtinti pirmieji imunoterapiniai vaistai plaučių vėžiui gydyti sergantiems išplitusia liga suteikė vilčių: iki jiems atsirandant sergantieji, nepaisant gydymo, išgyvendavo apie metus. Dabar A. Česas sako, kad imunoterapija gydomi žmonės vidutiniškai gali gyventi 30 mėnesių, o gydomi imunoterapija su chemoterapija – 22 mėnesius. Klinikos vadovas priduria – įspūdinga ir tai, kad net trečdalis pacientų išgyvena penkerius metus.
Ilgiau valdyti ligą gydytojai gali ir dėl to, kad yra galimybė derinti skirtingus vaistus ar jų derinius.
„Vėžys nėra stabilus, negalime manyti, kad, sutramdžius vieną mutaciją, žmogus gyvens šimtą metų. Deja, išsivysto kitos mutacijos ar atsparumas taikomai terapijai. Tačiau mes galime skirti kitą vaistą. Todėl mokslininkai vis ieško naujų vaistų“, – aiškina A. Česas ir pabrėžia, kad šiuolaikinis gydymas tapo lengvesnis – šalutiniai poveikiai nebe tokie sunkūs, kaip chemoterapijos.
„Išplitusio vėžio dar negalime išgydyti, tačiau jau galime jį kontroliuoti. Daugiau žinodami apie vėžį, ligoniams galime skirti efektyviausią gydymą. Todėl jie gali gyventi kokybiškai, nejausdami sunkių ligos padarinių“, – teigia A. Česas.