Tinkamai sukurta ergonomiška darbo vieta svarbi ir sveikatai, ir bendrai savijautai. Tad apie svarbiausius ergonomikos principus bei priemones, padedančias geriau jaustis kiekvieną dieną, kalbamės su LSMU MA VSF Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentu, Informacinių technologijų centro programų koordinatoriumi, Lietuvos profesinės sveikatos specialistų draugijos valdybos nariu doc. dr. Pauliumi Vasilavičiumi.
Sėdimą darbą dirbantys žmonės neretai skundžiasi nuovargiu, nugaros skausmais ir kitais negalavimais. Kokie organizmo siunčiami signalai įspėja, kad metas pasirūpinti tinkama darbo vieta?
Dažniausiai sėdimą darbą dirbantys žmonės skundžiasi viršutinės kūno dalies raumenų ir juosmens skausmais, akių nuovargiu bei riešo kanalo tunelinio sindromo sukeltais negalavimais. Tačiau tam, kad pasirūpintumėte tinkama darbo vieta, tikrai nereikia laukti organizmo siunčiamų signalų. Kur kas geriau užkirsti kelią minėtoms problemoms dar prieš joms atsirandant.
Kokios galimos ilgalaikės atsainaus požiūrio į darbo vietą bei savo savijautą pasekmės? Juk bet koks skausmas signalizuoja apie esamą problemą, kuri nesprendžiama savaime nedingsta, o kol liga rimtai neprispaudė, kažką keisti dažniausiai neskubame.
Didžiausios problemos atsiranda dėl neteisingai ant stalo laikomo riešo, kai yra spaudžiama vidinė jo pusė, vidurinis nervas. Dauguma riešo kanalo tunelinį sindromą sukeliančių priežasčių yra arba dėl susiaurėjusio tunelinio tarpo arba dėl padidėjusio nervo jautrumo spaudimui. Ilgainiui žmogus gali pradėti jausti didelius skausmus, tirpti pirštai ir be riešo chirurginės operacijos dažniausiai jau neapsieinama. Po tokios operacijos būklė, žinoma, pagerėja, tačiau teisingai dirbti kompiuteriu, naudotis kompiuterine klaviatūra ir pele reikia nelaukiant chirurginių intervencijų.
Klaviatūros ir pelės rinkinys „Sculpt Ergo“
Jei kalbame apie kaklą ir juosmenį (dirbant sėdimą darbą) – ignoruojant jų skausmus kažkokių labai rimtų ligų greičiausiai neatsiras, tačiau skausmas kels vis didesnį diskomfortą, bus sunkiau išsėdėti vienoje vietoje ir sėdimas darbas taps tiesiog nepakeliamas.
Viena iš priemonių, padedanti kurti ergonomišką darbo vietą – reguliuojamo aukščio monitorius. Kodėl svarbu į jį investuoti ir kas vyksta su mūsų kūnu, jeigu galvą 8 valandas per dieną laikome netinkamoje padėtyje, pavyzdžiui, žvelgdami žemyn į nešiojamo kompiuterio monitorių?
Fiziologiškai kiekvienas esame taip sutvertas, kad netinkamai sėdėdami, stovėdami ar gulėdami pradedame jausti diskomfortą. Jei monitorius yra per žemai, natūraliai verčia mus palenkti galvą žemyn. Tokiu būdu užspaudžiame kraujotaką sprande, neleidžiame kraujui tinkamai cirkuliuoti, dėl ko atsiranda sprando raumenų nuovargis ir įtampa. Tad kiekvienas mūsų kūno segmentas privalo būti tinkamoje padėtyje.
Turint reguliuojamo aukščio monitorių, šį sureguliuoti reikėtų taip, kad mūsų žvilgsnis būtų ne žemiau nei 30 laipsnių nuo horizonto. Optimalus žiūrėjimo kampas yra 15-30 laipsnių žemiau horizonto, paprastai kalbant, galva šiek tiek palenkta į apačią, išlaikant natūralų sprando linkį.
Ergonomiška darbo vieta greičiausiai yra kur kas daugiau, nei tinkamame aukštyje pakeltas monitorius. Kaip iš tiesų turėtų atrodyti komfortiška darbo vieta ir kokie esminiai jos elementai?
Į darbo vietos įrengimą turime žiūrėti labai kompleksiškai. Jei susikoncentruojame į kokį nors vieną ergonomišką priedą ir jį įsigyjame, tai jau gerai, tačiau to neužtenka. Reikalinga kėdė, kuri būtų pritaikyta individualiems kūno parametrams, pakankamai erdvus stalas, ant kurio galima būtų padėti rankas ir taip išvengti pečių nuovargio, taip pat klaviatūra bei pelė, kurios užtikrintų patogią riešų padėtį.
Klaviatūros ir pelės rinkinys „Designer Bluetooth“
Tarp darbdavių kartais pasitaiko labai klaidinga nuomonė, kad kuo brangesnė darbo aplinkos įranga, tuo patogiau darbuotojams joje bus dirbti. Todėl visą kolektyvą aprūpina vienodomis priemonėmis ir tikisi, kad dabar visiems dirbti bus labai gerai. Tačiau ne kaina apsprendžia patogumą. Kiekvienas esame skirtingas, todėl ir darbo vieta turėtų būti pritaikyta kiekvienam individualiai. Geriausias to pavyzdys yra kėdė. Net ir pati įmantriausia ir funkcionaliausia kėdė vienam žmogui puikiausiai tiks, o kitas joje net negalės išsėdėti. Tad prieš perkant darbui skirtą produktą, labai sveikintina prieš tai jį išbandyti. Šiais laikais gamintojai suteikia galimybes pabandyti jų produktus ir tik įsitikinus, kad jie žmogui tinka, juos įsigyti.
Užsiminėte apie kėdes, kurios dirbantiems sėdimą darbą, yra ypatingai svarbios. Tačiau kiek bendrai savijautai svarbūs paties žmogaus sėdėjimo įpročiai? Kokių taisyklių reikėtų nepamiršti?
Sėdimoje padėtyje mūsų klubai turėtų sudaryti 90-100 laipsnių kampą, kelių ir alkūnių kampas – ne mažiau nei 90 laipsnių, stuburas – tiesus, atremtas į kėdės atlošą, pėdos – tvirtai padėtos ant žemės. Žinoma, keisti savo kūno padėtį taip pat reikia, pavyzdžiui, ištiesti kojas ar pakišti jas po kėde, tačiau piktnaudžiauti tuo nereikėtų, nes sėdint kitokiomis pozomis, kaip jau prieš tai minėjau, užspaudžiama kraujotaka ir tai sukelia įvairius nepageidaujamus pojūčius ir skausmus. Laikydamiesi tokių rekomendacijų, nedarysite žalos savo kūnui, jausitės geriau ir būsite produktyvesni.
Nemaža dalis žmonių darbui renkasi nešiojamus kompiuterius, kuriuose jau yra integruota klaviatūra ir pelytė. Daugumai taip patogiau, mat darbo reikmenys užima mažiau vietos, tačiau ar tikrai tai yra gerai sveikatai bei produktyvumui?
Integruotą klaviatūrą ir pelytę aš vadinu šio amžiaus rykšte. Epizodiniam ir trumpalaikiui darbui nešiojamas kompiuteris be papildomų įrenginių yra išties geras sprendimas ir nieko blogo nenutinka, jei kelias valandas savaitėje juo padirbame. Tačiau kai kalbame apie 8 valandų, o kartais ir ilgesnę darbo dieną, prasideda visos problemos.
Integruota klaviatūra ir pelė priverčia mūsų kūną išgauti nenatūralią fiziologinę pozą – susiriečiame, labiau palinkstame į priekį, susikūpriname. Rankos, kurios ant stalo turėtų būti padėtos tiesiai, yra sulenkiamos tiek per alkūnes, tiek per riešus bei suglaudžiamos į vieną vietą, t.y. ties klaviatūra, kuri nešiojamose kompiuteriuose yra gana siaura. Tokiu būdu išgauname nenatūralius kampus, dalinai užspaudžiame kraujagysles, kraujas sunkiau patenka į plaštakas ir vėl gauname tas pačias problemas – skausmą, maudimą, nuovargį.
Doc. dr. Pauliaus Vasilavičiaus darbo vieta ir jo naudojamas ergonomiškas klaviatūros ir pelės komplektas
Pats asmeniškai nuolatiniam darbui šiame etape naudoju nešiojamą kompiuterį. Tačiau šis man atlieka tik vieno iš dviejų monitorių funkciją, nes papildomai šalia jo naudoju tiek išorinę ergonomišką klaviatūrą, tiek ir ergonomišką pelę. Šie papildomi įrenginiai leidžia išgauti ir palaikyti visas natūralias mūsų kūno padėtis. Tokiu būdu mes neperkreipiame riešų ir jų nevarginame, galime sėdėti tiesiai ir pagal visas rekomendacijas.
Renkantis klaviatūrą svarbiausia atkreipti dėmesį, kad ši nebūtų labai maža ir jūs patogiai galėtume pasiekti kiekvieną mygtuką išlaikydami tiesų riešą. Renkantis pelę svarbu, kad ši atitiktų jūsų plaštakos dydį, nes per maža pelė vers įtempti rankos raumenis ir tokiu būdu juos vargins.
Kaip tinkamai naudotis ergonomiškomis kompiuterio priemonėmis? Kokiame aukštyje jas laikyti, kaip arti stalo krašto jos turėtų atsidurti?
Padėtis priklauso nuo darbo vietos, t.y. kiek mes turime erdvės bei nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių – rankų ilgio, ūgio, sudėjimo. Labai griežtų rekomendacijų nėra, tačiau pati svarbiausia taisyklė – rankas turime laikyti taip, kad vidinė riešo dalis nebūtų spaudžiama jokiais kietais ir šaltais paviršiais, dažniausiai – stalo kampu. Jei nėra pakankamai vietos ant stalo, pagelbėti gali papildomas klaviatūros paminkštinimas ar kėdės porankis. Jei ant darbo stalo vietos užtektinai – rankos turi būti padėtos pilnai ant jo paviršiaus. Pati saugiausia riešo padėtis yra tolygi natūraliai sąnario amplitudei, paprastai kalbant, riešas turėtų būti tiesus.
Ergonomiška darbo vieta – naudojami reguliuojamo aukščio monitoriai, ergonomiška klaviatūra bei pelė
Sumažinkite kasdienę įtampą ir susikurkite komfortišką darbo vietą kartu su ergonomiškais Microsoft kompiuterių priedais, kuriuos rasite www.inida.lt