Sveika akis – drėgna akis
Mūsų akys yra sudėtingos sandaros organas, kurio pagalba apdorojame ir gauname net 90 proc. informacijos: mokomės, dirbame, leidžiame laisvalaikį, susipažįstame su pasauliu. Tačiau taip sunkiai mums tarnaudamos akys, kaip ir daugelis kitų žmogaus organų, susiduria su problemomis, o viena dažniausių – akių sausėjimas. Norint suprasti, kodėl pradeda sausėti akys, oftalmologės R. Jarusevičienės teigimu, atsakymų pirmiausia reikėtų ieškoti akies dangale, dar vadinamame ašarų plėvele.
„Akį dengia ir saugo ašarų plėvelė, kuri yra sudaryta iš trijų sluoksnių: vidinio (mucininis), atsakingo už ašarų plėvelės prisitvirtinimą prie akies paviršiaus, vidurinio (vandeningasis), kuris rūpinasi akies drėkinimu, ir išorinio (riebalinis), apsaugančio nuo intensyvaus ašarų garavimo. Jei yra pažeidžiamas bent vienas iš šių sluoksnių, sutrinka ašarų plėvelės stabilumas ir tuomet žmogus pradeda skųstis tokiais simptomais kaip akių skausmas, perštėjimas, dirginimas, o tai dažniausiai ir reiškia akių išsausėjimą. Paradoksalu, tačiau net ir padažnėjęs akių ašarojimas gali būti vienas iš indikatorių, kad akys sausėja, mat akies paviršiui išsausėjus ir sudirgus, ašarų liaukos stengiasi išskirti daugiau ašarų ir tokiu būdu sudrėkinti akies paviršių", – aiškina akių gydytoja.
Ilgas ir intensyvus akių darbas (žiūrėjimas susikoncentravus į artimus objektus), kaip aiškina R. Jarusevičienė, yra viena priežasčių, kodėl susilpnėja arba yra pažeidžiama ašarų plėvelė.
„Kad akys jaustųsi gerai ir joms pakaktų drėgmės, įprastai reikia sumirksėti maždaug 12 kartų per minutę. Mirksint atsipalaiduoja ašarų plėvelė, ašaromis yra padengiamas akies paviršius. Tačiau, pavyzdžiui, intensyviai žiūrint į kompiuterio ekraną arba skaitant, nejučiomis iki 3-4 kartų per minutę retėja mirksėjimo dažnumas. Dėl to akių paviršius nepakankamai sudrėksta ir jos išsausėja", – pasakoja oftalmologė.
Pasak jos, sausų akių problema gali atsirasti ir dėl aplinkos bei išorinių veiksnių. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku patalpose įjungus šildymą, natūraliai sausėja oras, o dėl to gali pradėti intensyviau garuoti ašaros.
„Sausinti akis gali ir oro užterštumas, saulės spinduliai, stiprus vėjas, alergenai bei dulkės. Žmonės, kurie nešioja kontaktinius lęšius, taip pat dažniau skundžiasi išsausėjusiomis akimis", – sako R. Jarusevičienė.
Akių sausėjimą gali lemti ir vidiniai veiksniai: rūkymas, vartojami vaistai, hormonų pokyčiai, o taip pat ir kosmetika, kuri dėl joje esančių konservantų, gali alergizuoti ir dirginti akis.
Sausėjančios akys yra ir fiziologinių žmogaus organizme vykstančių procesų priežastis – ypatingai vyresniame amžiuje, dėl hormonū pokyčių moterims mažėja ašarų gamyba, todėl natūraliai akys tampa sausesnės. Tačiau išskirti kažkurią amžiaus grupę, kuriai ši problema pasitaiko dažniausiai, pašnekovės teigimu, šiais laikais jau nebegalime.
„2016 m. Pietų Korėjos mokslininkai atliko studiją, kuri parodė, kad vaikus, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia prie išmaniųjų telefonų ar kompiuterių, sausų akių problema užklumpa dažniau, nei kad tuos, kurie daugiau laiko leidžia lauke. Ir tai nereiškia, kad vaikai yra tas segmentas, kuriam dažniau atsiranda minėtos problemos, tiesiog faktas, kad mūsų gyvenimo būdas turi daug įtakos mūsų akims", – teigia gydytoja.
Kaip padėti sau?
Jei daug laiko praleidžiate uždarose patalpose, dirbate iš namų ar ofiso, R. Jarusevičienė pataria pasirūpinti santykine drėgme patalpose, o jei šiltuoju metų laiku daug laiko praleidžiate saulėje – akiniais nuo saulės.
„Komfortiška aplinkos drėgmė yra reikalinga ne tik akims, bet ir kitoms gleivinėms. Santykinė oro drėgmė patalopse turėtų būti apie 50-60 proc. Šiltuoju sezonu, akis reiktų saugoti nuo intensyvios saulės spindulių. Nes ultravioletinė spinduliuotė lemia intensyvesnį akies lęšiuko drumstėjimą, gali padidėti tinklainės ligų rizika. Todėl saulėtą dieną rekomenduoja nešioti akinius su UV filtru.
Kalbant apie vėjo įtaką akims, šis gali lemti intensyvesnį ašarų garavimą, kas reiškia, kad akies paviršius lieka be kokybiško dangalo. Dėl to reikėtų vengti vėjuotų aplinkų arba taip pat užsidėti akinius. Reikėtų vengti ir akių trynimo, o jei tai daro vaikai, pasirūpinti, kad jų rankos būtų švarios", – sako oftalmologė.
Tuo metu daug dirbantiems su kompiuteriu, pašnekovė rekomenduojama laikytis „20,20,20" taisyklės.
„Tai reiškia, kad po 20 minučių darbo, 20 sekundžių reikėtų žiūrėti į už 20 metrų esantį objektą. Žinoma, praktikoje daryti pertraukėles kas 20 minučių kartais yra ir neįmanoma, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jos labai reikalingos ir tik atsiradus galimybei, būtina akims pailsėti. Taip pat praleidžiant daug laiko prie kompiuterio ekrano, rekomenduoja sąmoningai mirksėti, kad akys dažniau būtų drėkinamos", – aiškina R. Jarusevičienė.
Jei sausėja akys, viena iš paprasčiausių priežasčių – skysčių trūkumas organizme, todėl oftalmologė atkreipia dėmesį ir į rekomenduojamą skysčių normą – 2 litrai per parą. Galima vartoti ir maisto papildus, pavyzdžiui, vitaminą A ir omega3 riebalų rūgštis, kurių labai reikia akims. Lygiai taip pat, pasak gydytojos, nereikėtų pamiršti ir visavertės mitybos – valgyti daugiau daržovių, vaisių, žuvies, riešutų.
Nelaukite kol simptomai paūmės
Jei jums visgi pasireiškė išsausėjusios akys, svarbiausia, pasak R. Jarusevičienės, nenumoti į tai ranka, mat pažeistos akys gali tapti kitų rimtesnių problemų priežastimi.
„Kai yra pažeista ašarų plėvelė, į kitus akies audinius lengviau gali patekti infekcija ir tuomet prasidėti sudėtingesni uždegiminiai procesai, kuriems kontroliuoti jau tikrai reikės gydytojo oftalmologo konsultacijos, ką jau kalbėti apie patiriamą diskomfortą. Geriausia yra kreiptis į gydytojus, su jais pasikonsultuoti, kokios yra pagalbos galimybės. Tuo pačiu pasitikrinti, ar jaučiami simptomai nemaskuoja kažkokios kitos didesnės problemos", – pataria oftalmologė.
Jei simptomų priežastis yra sausos akys ir problema jau įsisenėjusi, gydytojas gali skirti medikamentinę priemonę – dirbtines ašaras.
„Rinkoje dirbtinių ašarų yra labai daug ir skirtingų rūšių, tačiau jų pasirinkimas priklauso nuo to, kuris ašarų plėvelės sluoksnis yra pažeistas ir kurį reikia atstatyti. Tai gali nustatyti tik gydytojas, kuris vėliau rekomenduoja, kokios dirbtinės ašaros yra reikalingos", – aiškina R. Jarusevičienė.
Tačiau dažnai dirbtinėse ašarose yra naudojami konservantai, kurie, kaip jau minėta, gali sukelti akių dirginimą, todėl pašnekovė pataria atidžiai rinktis tokias priemones, o jei nėra reikalo – profilaktiškai jų išvis nenaudoti.
„Verčiau maitinkitės sveikiau, atsisakykite žalingų įpročių, stenkitės nepervarginti akių ir dažniau mirksėkite", – pataria akių gydytoja.