Problemų – gausu
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, paklausta apie problemas, su kuriomis susiduria onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, gali vardinti jas vieną po kitos. „Onkologija nėra tarp valstybės prioritetų, – sako pacientų atstovė. – Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa 2014–2025 m. neturi svorio, jos priemonių planai rengiami formaliai, dažnai tvirtinami metams besibaigiant. Nors 2021 m. vasario 3 d. patvirtintas Europos kovos su vėžiu planas, Lietuvoje tam neskirta jokio dėmesio, jis neįtrauktas nei į Vyriausybės prioritetus, nei į priemonių planus.“
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, N.Čiakienės teigimu, veikia prastai. Nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, 32 proc. visų naujų krūties vėžio atvejų diagnozuojami progresavusių III ir IV stadijų. Pagal Atrankinę mamografinę krūties vėžio patikros finansavimo programą kasmet nemokamai gali pasitikrinti 307 tūkst. moterų, tačiau 2020 m. pasitikrino tik 86 tūkst. moterų, t. y. vos 28 proc., o 2019 m. – 205 tūkst. (66 proc.). Įtakos tam turėjo ir COVID situacija.
„Dėl COVID praėjusiais metais dalis moterų fiziškai negalėjo pasitikrinti, nes iki birželio mėnesio prevencinių programų vykdymas buvo sustabdytas, vėliau buvo fiziškai sunku gauti siuntimą pasitikrinti. Dalis moterų iškrito iš prevencinės programos – tai yra tos, kurioms praėjusiais metais sukako 69 m., jos negalėjo pasitikrinti dėl ribojimų, šiemet to padaryti nebegali dėl to, kad pagal amžių nebepatenka į prevenciškai tikrinamą grupę,“ – sako POLA atstovė.
Anot jos, didelė problema ir tai, kad, pacientui jaučiant simptomus ir laiku kreipiantis į sveikatos priežiūros specialistus, kelias iki diagnozės būna ilgas ir komplikuotas. Šeimos gydytojams didžiąją dalį konsultacijų teikiant nuotoliniu būdu, nevykdant paciento apžiūros, neatliekant anksčiau įprastų bazinių tyrimų, ypač sunku tinkamai identifikuoti onkologinėms ligoms būdingus požymius.
Negana to, Lietuvoje susiklosčiusi pacientui nepalanki tradicija, kad įtarimas dėl galimos onkologinės ligos tikrinamas tik atmetus kitų negalavimų priežastis. Todėl net ir iki pandemijos pasitaikydavo atvejų, kai pacientas į gydytojo onkologo konsultaciją atvykdavo prieš tai mėnesius ar net metus sugaišęs vis skirtingų sveikatos priežiūros specialistų konsultacijose, kurių metu atmestos kitos galimos klinikinės diagnozės.
„Prielaida dėl galimos onkologinės ligos turėtų būti tikrinama kaip pirmoji, o ne paskutinioji hipotezė, – teigia N.Čiakienė. – Būtina inicijuoti algoritmų ir protokolų parengimą, nustatant, kaip turėtų elgtis šeimos gydytojas, bei praplėsti jo įgaliojimus, kad onkologinės ligos būtų nustatytos kuo ankstyvesnių stadijų. Manome, kad galimai didesni kaštai dėl didesnio tyrimų ir specialistų konsultacijų skaičiaus ilguoju laikotarpiu leistų taupyti PSDF lėšas, nes anksti diagnozuotų onkologinių ligų gydymas yra pigesnis, o išgyvenamumo prognozės geresnės. Taip pat būtina stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas, realizuoti šeimos gydytojų ir gydytojų onkologų bendradarbiavimą, sudarant galimybes ir skatinant onkologus šviesti ir konsultuoti šeimos gydytojus ankstyvo onkologinės ligos diagnozavimo klausimais“.
Tiek aktyvaus gydymo metu, tiek stebėsenos metu – sudėtinga registracija, ilgos eilės, per mažas inovatyvių vaistų prieinamumas, nepakankamos reabilitacijos galimybės, nefinansuojamos tokios būtinos ortopedinės pagalbos priemonės, kaip kompresinės rankovės, padedančios valdyti limfedemą. Nors rekonstrukcinės operacijos kompensuojamos, tačiau joms reikalingos priemonės – tinkleliai, espanderiai, implantai – ne. Rekonstrukcinės operacijos neatlikusioms moterims turi būti kompensuojamas ne vienos, o dviejų ortopedinių liemenėlių įsigijimas, nes moterys, siekdamos išvengti nugaros problemų, jas turi nešioti nuolat, tad turi būti užtikrinama, kad galės pasikeisti.
Būtina tobulinti geresnį pacientų gydymo, tyrimo procedūrų koordinavimą. Svarbu maksimaliai sutrumpinti laikotarpį nuo tyrimo atlikimo iki jo rezultatų pateikimo. Tai negali trukti 3 savaites. Pacientės dažnai skundžiasi, kad tenka laukti beveik mėnesį, kol paskambins gydytojas ar su juo dirbantis slaugytojas ir informuos apie patikros rezultatus. Neteisinga taip ilgai laikyti nežinioje onkologinius ligonius, nes tai – papildomas stresas.
N.Čiakienė taip pat pažymi, kad Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių Europoje, o tai lemia aukštesnius mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius. Be to, prastėja pacientų gyvenimo kokybė, didėja sveikatos ir socialinio draudimo sistemų bei gyventojų išlaidos. Vertinant 2016–2019 m. laikotarpį, Europos vaistų agentūra buvo patvirtinusi 152 inovatyvius vaistus, tačiau Lietuvos pacientams iš jų buvo prieinami tik 26. O štai Vokietijos rinkoje pacientams buvo prienami net 133, Danijos – 131 inovatyvus preparatas.
Inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje stabdo nepakankamas finansavimas bei nepagrįstai ilga ir sudėtinga paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarka.
Klaipėda ėmėsi iniciatyvos
N.Čiakienė konstatuoja, kad žaliųjų koridorių sistema įtariant onkologinę ligą leidžia greičiau patekti pas gydytoją onkologą, tačiau pasigendama onkologinio paciento suorientavimo, suplanuotas atvejo vadybininko modelio įgyvendinimas vėluoja, konsultacijai numatyto laiko nepakanka, pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai onkologinės ligos diagnozė pranešama telefonu, visiškai išmušant diagnozę išgirdusį žmogų iš pusiausvyros ir paskatinant desperatiškai ieškoti informacijos.
Tai, kad, įtariant onkologinę ligą arba jau ją nustačius, pacientai susiduria su registracijos atlikti tyrimus ir patekimo pas specialistą problemomis, pabrėžia ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas. Jo teigimu, dėl to gydytojai, užuot gydę lokalią ligą, priversti kovoti su išplitusia liga. O Vėžio kontrolės programoje numatyta, kad pacientas turi būti ištirtas ir jam būtų paskirtas reikalingas gydymas ne vėliau kaip per mėnesį. Todėl Klaipėdos universitetinės ligoninės medikams kilo idėja, kad pacientams, kuriems įtariama ar jau patvirtinta onkologinė liga, reikia suformuoti žaliuosius koridorius, kad jie, aplenkdami eiles, kuo skubiau patektų pas specialistus ir šie maksimaliai greitai suteiktų geriausią pagalbą.
„Prieš beveik ketverius metus sugalvojome struktūrą, kuri padėtų pacientams pas specialistus patekti greičiau, – sako gydytojas. – Pacientas, atsidaręs internetinę registraciją, mato žaliojo koridoriaus logotipą. Ten parašyta, kad juo gali naudotis pacientai, kuriems pirmą kartą nustatyta onkologinė liga arba įtariama, kad serga onkologine liga. Toks pacientas gauna talonėlį pas onkologą, šis, jeigu reikia, sudėlioja papildomų tyrimų planą arba iš karto siunčia pas specialistą, kuris gydo šią patologiją.“
Klaipėdos universitetinė ligoninė įsteigė ir naują pareigybę – onkologinio atvejo vadybininkas. Šis žmogus registruoja, suranda, kada greičiausiai galima atlikti tyrimą, parengia siuntimus tyrimams atlikti, į jį galima kreiptis bet kokiu klausimu, pavyzdžiui, užmiršus vizito laiką. Jis kiek galima greičiau gauna visus reikiamus dokumentus, nes kartais pacientai jų neatsiveža, susisiekia su šeimos gydytojais, gauna rajono ligoninėje atliktų tyrimų duomenis. Vadybininkas taip pat vertina ir pacientų bendrą būklę – gal reikia klinikinio psichologo ar net psichiatro konsultacijos. Atvejo vadybininkams vadovaujant ligoniai greitai patenka į gydytojų konsiliumą galutinai aptarti gydymo planą.
Šiais metais žaliųjų koridorių projektas imtas finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir, vadovaujant Klaipėdos universitetinei ligoninei, vykdomas visose onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose. Jo tikslas – parengti unifikuotą programą, metodikas, įstatymų bazę įteisinti tokias paslaugas. Taip pat vyksta onkologinio atvejo vadybininkų bei administratorių, dirbančių su šeimos gydytojais, mokymai.
„Jei po dvejų metų matysime, kad šis projektas sėkmingas ir reikalingas, tikiuosi, kad SAM numatys žaliųjų koridorių onkologinio atvejo vadybininko pareigybę ir patvirtins paslaugų įkainį,“ – sako A.Česas. Dabar šių specialistų darbas finansuojamas kaip slaugytojų. Beje, jei SAM manytų kitaip, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ši tvarka išliks ir ateityje, nes ir pacientai, ir gydytojai patiria jos naudą.
Yra dar viena sudedamoji minėto projekto dalis: pandemijos metu atsirado didelė problema – pacientai, kurie neturi interneto, negali prisiskambinti į įtaigas ir registruotis į vizitą. Bus įsteigti skambučių centrai, jų registratoriai matys visus skambučius, perskambins pacientui ir pacientą užregistruos.
Užsakymo nr.: PT_88470675