„Dieną, kai apsivertėme su automobiliu galiu laikyti savo antruoju gimtadieniu. Tiesa, nors autoįvykį išgyvenau, netrukus supratau, kad nejaučiu savo kūno žemiau krūtinės“, - tragiško įvykio prisiminimais dalijasi I. Derenkaitė.
Pasak Ingos, tikrasis košmaras prasidėjo po avarijos: pasibaigus 9 valandas trukusiai operacijai Inga iš medikų išgirdo – ji nebevaikščios. Dar nespėjus suvokti tokios žinios, moteris suprato, kad ji ne tik nevaikšto, bet ir nevaldo rankų pirštų, pilvo preso, juosmens.
„Sekantis etapas, kuris manęs laukė, 100 dienų reabilitacija Santaros klinikose. Po mėnesio reabilitacijos paaiškėjo, jog įvyko konstrukcijos lūžis ir pragaras tarsi prasidėjo iš naujo – dar viena operacija, po jos vėl ilga ir varginanti reabilitacija“, - išgyvenimais dalijosi Inga.
Moteris puikiai prisimena pirmą kartą, kai atsisėdo į elektrinį vežimėlį – atrodė, kad su savarankišku judėjimu teks atsisveikinti visiems laikams ir ji taps visiškai priklausoma nuo savo gyvenimo draugo. Pirmaisiais mėnesiais iš tiesų Inga be vyro negalėjo ne tik atsisėsti ar apsirengti, bet net ir pavalgyti. Laikui bėgant Inga išmoko įvairių technikų, kaip palengvinti sau dalią ir tapti bent kiek savarankiškesne, bet tikėti, kad ims ir pakils iš vežimėlio nedrįso – tuomet tai atrodė įmanoma tik stebuklo dėka. Bet tik tol, kol Inga su draugu pravėrė Vilniuje įsikūrusios stuburo klinikos SANUS AXIS duris.
„Po niūrių medikų prognozių ir rezultatų nedavusių ilgų reabilitacijų, natūralu, kad lūkesčiai nebuvo labai dideli. Viskas, ko troškau – tapti nors truputį savarankiškesne ir fiziškai stipresne. Įspūdingą kineziterapijos ir reabilitacijos patirtį sukaupęs SANUS AXIS manualinės terapijos specialistas Sergii Ratushnyi į mano situaciją žiūrėjo gerokai optimistiškiau negu aš pati. Tąkart jis man pasakė labai įsiminusius žodžius: mano pareiga daryti viską, kad palengvinčiau tavo gyvenimą. Bet, kad jis vos per keletą mėnesių pasikeis iš esmės – net negalėjau įsivaizduoti“, - pirmą vizitą į SANUS AXIS stuburo kliniką prisimena Inga.
Klinikoje I. Derenkaitės reabilitacijai buvo pasitelkti inovatyviausi lyderiaujančių medicininės įrangos gamintojų „BTL industries“ medicininiai įrenginiai bei metodai. Jau po pirmųjų procedūrų rezultatas buvo akivaizdus, nes išnyko iki tol buvę bei įkyriai kamavę viršutinės kūno dalies skausmai, tad nebereikėjo gerti vaistų nuo skausmo. Reabilitacijos procesas trukdavo apie 1-1,5 val. per dieną ir jau po pirmos savaitės Inga pajuto žymų pasikeitimą, o po dar kelių reabilitacijos savaičių pati pradėjo valdyti juosmenį, galėjo pasikelti nuo žemės nukritusį daiktą, pagaminti sau ir kitiems maistą, apsirengti.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad per 2 mėnesius SANUS AXIS klinikos specialistų dėka pasiekiau gerokai daugiau negu visose 6 mėnesius lankytose įstaigose kartu sudėjus. Dabar stuburo klinikoje lankausi labai intensyviai – 5 kartus per savaitę ir turiu galimybę reabilituotis su vieninteliu bei išskirtiniu Baltijos šalyse esančiu R-GAIT eisenos reabilitacijos robotu bei kitais išskirtiniais įrengimais. Kai pirmą kartą pakilau iš vežimėlio ir turėjau galimybę su R-Gait pagalba nužingsniuoti vieną kilometrą, pamenu, ištariau – stebuklas, o SANUS AXIS komanda tada tik nusijuokė ir atsakė: ne stebuklas, o mokslas, patirtis ir darbas“, - pasakojo Inga.
Šiandien moteris jau gali atsistoti ir išstovėti ilgėliau nei minutę laiko, savarankiškai susitvarkyti namus, užsidėti batus bei su minimalia pagalba įsėsti į automobilį, su kuriuo jau pati ir atvyksta į SANUS AXIS kliniką reabilitacijos procedūroms. Sveikiems žmonėms tai neatrodo daug, bet Ingai – milžiniškas progresas.
I. Derenkaitė sako, kad žiūrint atgal ir įvertinus tai, ką pavyko pasiekti, šiandien turi ne tik viltį, kad sugrįš į pilnavertį gyvenimą, bet ir motyvacijos intensyviai dirbti su SANUS AXIS specialistais ir susigrąžinti absoliučiai visus gebėjimus, prarastus avarijos metu.