Anot jo, egzistuoja daugybė plastinių operacijų priežasčių.
Toli gražu ne tik išvaizdai tobulinti
T. Urbonas nurodo, kad chirurgijos gydymo galimybės – didžiulės. O plastinė chirurgija yra chirurgijos šaka, kuri besivystydama daugiausiai orientavosi į traumų, nudegimų, įgimtų ir įgytų kūno defektų gydymą, pasitelkiant audinių remodeliavimą, o kai reikia – ir mikrochirurginę techniką.
„Ilgainiui tai leido įvaldyti santykinai saugų, praktiškai visų kūno sričių formų keitimą. Kaip ir kitose medicinos srityse, taip ir plastinėje chirurgijoje, karai ir didžiulės katastrofos buvo atradimų ir naujų technikų proveržio laikotarpiai. Todėl pirminė plastinės rekonstrukcinės chirurgijos misija mažai kam asocijavosi su kūno gražinimu“, – pasakoja medikas.
Jis teigia, kad plastikos chirurgai ir šiais laikais gydo daugybę ligų, nesiekdami vien išvaizdos pokyčių.
„Tai – įvairios plaštakos ir periferinių nervų ligos, lėtinės žaizdos, odos vėžys, įvairūs pokyčiai atsiradę dėl nėštumo ir gimdymo, pavyzdžiui – tiesiųjų pilvo raumenų diastazė. Taip pat gydome ir nepaprastai dideles krūtis, odos sudribimą numetus daug svorio. Plastikos chirurgai padeda ir žmonėms, kuriems atsirado defektų po onkologinių ligų“, – teigia pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad dėl šių priežasčių besikreipiantys pacientai nebūtinai nori atrodyti geriau. Jie tiesiog tikisi atsikratyti skausmo, padidinti savo fizinį pajėgumą bei darbingumą, užkirsti kelią onkologinės ligos progresavimui, išspręsti su odos priežiūra susijusias problemas, pagerinti kvėpavimą per nosį ir panašiai.
Išvaizda – organizmo funkcija ar ne?
T. Urbonas sako, kad jo paminėtais atvejais pateisinti chirurginę intervenciją yra pakankamai lengva tiek pacientui, tiek gydytojui, tiek ir visuomenei.
„Juk tada sakome, kad operaciją atlikome dėl vienokių ar kitokių organizmo funkcijų sutrikimų arba ligos, tačiau ne todėl, kad kažkas užsinorėjo tiesiog išsioperuoti. Tačiau būtent čia, mano nuomone, ir prasideda tam tikra painiava. Jeigu „Google“ ar dirbtinio intelekto paklaustume, kokias žmogaus organizmas turi funkcijas, gautume visą sąrašą. Tačiau tarp šių funkcijų niekada nerasime išvaizdos. O ar ji nėra viena iš esminių organizmo funkcijų?“, – klausia gydytojas.
O galbūt, anot pašnekovo, ši funkcija tokia akivaizdi, kad jos tiesiog nebepastebime?
„Tam, kad atsakyčiau į šį klausimą, siūlau visiems atlikti nedidelį eksperimentą. Pabandykite įsivaizduoti, kaip pasikeistų jūsų gyvenimo kokybė, jei vieną dieną nubustumėte ir be sau įprasto vaizdo pamatytumėte, tarkim, liūto snukį. Ir nors jis – gražus gyvūnas, nepaisant to, kad visos kitos organizmo funkcijos liktų nesutrikusios, daugelis iš mūsų nesijaustume visiškai sveiki ir greičiausiai kreiptumėmės į savo šeimos gydytoją“, – teigia jis.
Ir, jei gydytojas, paklausęs paciento liūto snukiu plaučių, pamatavęs jo kraujo spaudimą, užrašęs elektrokardiogramą, atlikęs kraujo tyrimus pasakytų, kad jis yra visiškai sveikas ir gali ramiausiai grįžti į darbus, turbūt jo tai nepaguostų.
„Pabandykite su šiuo vaizdiniu nugyventi bent vieną dieną: nueiti į darbą, pasiimti vaikus iš darželio, aplankyti draugą. Mano nuomone, šis eksperimentas įrodo, kad be kitų organizmo funkcijų, mes turime ir labai svarbią estetinę arba išvaizdos funkciją“, – sako T. Urbonas.
Išvaizdos reikšmė – didžiulė
Išvaizda – subjektyvus dalykas. Ji – lyg labai svarbios informacijos rinkinys. Informacijos, kuria mes nuolatos keičiamės su aplinkiniais.
„Šios informacijos svarba nesunku įsitikinti pasižvalgius po gamtą. Pavyzdžiui, gėlių ir augalų spalvų margumynas apsprendžia jų išlikimo klausimą. O būtiną informaciją apie laukiančius pietus, už kuriuos teks susimokėti pernešant žiedadulkes, gėlės perduoda net kitai biologinei rūšiai, t. y. vabzdžiams“, – sako pašnekovas.
T. Urbonas nurodo, kad žmonės iš išvaizdos akimirksniu gali nustatyti ne tik organizmo biologinę rūšį, bet ir lytį, amžių, dažnai ir sveikatos būklę ar psichologinę savijautą.
„Kadangi esame socialiniai gyvūnai su itin išreikštu poreikiu priklausyti tam tikrai grupei, išvaizdą mes naudojame labai efektyviai ir efektingai šiam poreikiui patenkinti“, – aiškina medikas.
Anot jo, ne vienas mokslinis tyrimas yra įrodęs, kad patrauklūs veidai ir kūnai mūsų smegenyse aktyvuoja tam tikras sritis, kurios dalyvauja mūsų motyvacijos ir atlygio sistemoje. Jos yra labai svarbios sprendimų priėmimui. Mokslininkai, tyrinėjantys žmonių elgesį, taip pat ne kartą yra nustatę ryšį tarp išvaizdos ir gaunamų pajamų, tikimybės gauti norimą darbą ar net gauti švelnesnę bausmę įvykdžius nusižengimą.
Jei norisi ieškoti pagalbos
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas pabrėžia, kad norime mes to ar nenorime, bet net ir kūdikiai, kurie neturi jokių išankstinių nusistatymų ir ilgai trunkančio visuomenės poveikio, gerokai ilgiau išlaiko dėmesį žiūrėdami į patrauklius veidus.
„Turbūt būtų sunku pervertinti estetinės funkcijos arba išvaizdos įtaką mūsų gyvenimams. Tačiau labai sunku ir diagnozuoti estetinės funkcijos nepakankamumą. Ir net teisingai jį diagnozavus sunku parinkti tinkamas priemones išvaizdos keitimui“, – nurodo jis.
Chirurgija visada yra susijusi su tam tikra rizika paciento sveikatai. T. Urbonas pabrėžia, kad nesvarbu, kokios funkcijos sutrikimas yra gydomas, chirurgija retai kada yra pirmojo pasirinkimo priemonė.
„Estetinės funkcijos nepakankamumo atvejais itin svarbi yra tinkama mityba, reikiamas fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių atsisakymas. Padėti gali ir neinvazinės ar minimaliai invazinė priemonės“, – sako pašnekovas.
Vis tik, jei šios priemonės išbandytos, tačiau neveikia, visada galima pasitarti su plastikos chirurgu dėl galimo chirurginio problemos sprendimo.