Keturiasdešimtmetė Rita prisimena – vieną rytą darydama pritūpimą kelyje išgirdo tarsi kokį spragtelėjimą.
„Gyvenu aktyviai, kas rytą mankštinuosi, ir po to karto beveik visada tūpdama išgirsdavau panašų spragtelėjimą. Nujaučiau, kad tai gali būti menisko problema, bet nieko neskaudėjo, tad ir nesikreipiau į medikus. Praėjo pusmetis ir kartą stojantis po pritūpimo kelis tarsi užstrigo, nebegalėjau nei sulenkti kojos, nei pilnai ištiesti“, – prisimena pašnekovė.
Kadangi pagalbos reikėjo skubiai, Zarasuose gyvenanti moteris kreipėsi į arčiausiai esančią traumatologijos ir ortopedijos „ORTO kliniką“, veikiančią ir Daugpilyje (Latvija). Po trumpos ortopedo traumatologo konsultacijos ji buvo nusiųsta magnetinio rezonanso tyrimui, kuris parodė, kad gabalėlis menisko atplyšo ir užstrigo sąnaryje. Tokiose situacijose vienintelė išeitis yra operacija. Praėjus savaitei po traumos moteriai buvo atlikta operacija. Po poros mėnesių visa ši istorija nugrimzdo į praeitį ir daugiau apie save nebepriminė.
Kas išduoda menisko traumą?
„Menisko plyšimas nėra retas reiškinys, tačiau ne visada dėl to prireikia medikų pagalbos, o juo labiau – operacijos. Kelio sąnarys yra sudėtinga sistema, turinti daugybę elementų, kurie gali būti pažeisti ir tikrai sukelti didelį diskomfortą ar skausmą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kadangi menisko plyšimas yra dažnas reiškinys, neretai gydytojas apžiūrėdamas asmenį, besiskundžiantį kelio skausmais, juos susieja su menisko plyšimu ir paskiria operaciją. Mano ilgametė patirtis rodo, kad kartais tokios operacijos baigiasi dar didesnėmis problemomis. Tarp menisko pažeidimo ir operacijos negalime dėti lygybės ženklo“, – sako dr. Andrejs Peredistijs, „ORTO klinikos“ ortopedas traumatologas.
Menisko pažeidimus išduoda skausmas, perštėjimas toje vietoje, kur jis yra – perimetru aplink kelio sąnarį. Esant rimtiems menisko pažeidimams, įplyšus jo gabalėliui, dažnai prasideda uždegimas, kuris gali sukelti stipresnį kelio sąnario skausmą ir patinimą. Beje, patinimo kartais gali ir nesimatyti, bet kelio sąnaryje gali būti jaučiamas nemalonus spaudimas.
Kodėl meniskas plyšta?
Meniskas – pusmėnulio formos kremzlinis darinys kelio sąnaryje, kiekviename sąnaryje yra po du meniskus. Jie svarbūs, nes atlieka amortizacinę, stabilizacinę bei kitas funkcijas. Menisko plyšimai nėra tik aktyvių sportininkų trauma, taip gali nutikti ir kasdienėse situacijose, darant staigius judesius, pavyzdžiui, pritūpus, norint paimti nukritusį daiktą. Bėgant metams visos mūsų kūno sistemos palaipsniui sensta ir susidėvi, meniskai taip pat tampa trapesni ir mažiau lankstūs, todėl po 40 metų jų traumos vis dažnesnės.
Kaip jau minėta, menisko plyšimas ne visada sukelia stiprų, aštrų skausmą. Dažnai žmonės net neprisimena konkretaus įvykio, dėl kurio meniskas galėjo plyšti, o menisko pažeidimas tik retkarčiais primena apie save (dilgčioja, skauda, sukelia diskomfortą), ir neapsunkina kasdienio gyvenimo.
„Menisko pažeidimui įvertinti reikia atlikti magnetinį rezonansą. Kasdien konsultuoju pacientus, kurie remiantis ultragarso tyrimu buvo nukreipti menisko operacijai, tačiau įvertinus paaiškėja, kad menisko pažeidimas tikrų nusiskundimų nesukelia. Ultragarsu neįmanoma pamatyti ir įvertinti menisko pažeidimų. Kelio skausmą gali sukelti ir kitos priežastys – uždegimas, sąnario susidėvėjimas, osteoartritas. Tai gali būti tikrieji skausmo ir diskomforto kaltininkai. Menisko operacija šiuo atveju nepadės. Turi būti gydoma tai, kas sukelia problemų“, – pabrėžia gydytojas.
Atliekama artroskopinė operacija
Palyginti neseniai meniskai buvo laikomi evoliuciškai nereikalinga „smulkmena“. Dar prieš keturis dešimtmečius pažeisti meniskai buvo šalinami, tikintis, kad tai išspręs daugelį su kelio skausmais susijusių problemų. Tokių operacijų pasekmės laikui bėgant dažnai būdavo šlaunikaulio galvos ir blauzdos kaulų artrozė, kelio sąnario degeneracija.
Šiandien specialistai su meniskais elgiasi labai atsargiai. Jei tik galima, stengiamasi išvengti operacijų, o jei jau ji būtina – siekiama kiek įmanoma išsaugoti meniskus, atliekama artroskopinė operacija – per centimetro pločio pjūvius į sąnarį įvedami chirurginiai instrumentai ir artroskopas – pieštuko dydžio įrenginys su vaizdo kamera.
Plyšęs meniskas paprastai yra operacijos indikacija. Po tokios operacijos žmogus greitai atsigauna, po kelių valandų jis gali savarankiškai judėti, tos pačios dienos vakarą grįžta namo. Lengvai sportuoti gali pradėti jau po dešimties dienų, bėgioti ar plaukioti – praėjus trims mėnesiams po operacijos.
Galima gyventi ir su plyšusiu menisku. Tačiau jei tai tampa nuolatine skausmo priežastimi ir tenka apsispręsti dėl operacijos, reikėtų žinoti, kad sveikimo procesas užtruks ilgiau. Po šios operacijos gali tekti iki šešių savaičių vaikščioti su ramentais, apie aktyvų sportą galima pradėti galvoti tik praėjus maždaug pusmečiui.
„Apibendrintai galiu pasakyti: geroji traumatologų ir ortopedų praktika – neliesti menisko, jei jis nesukelia skausmo ir diskomforto. Prieš apsisprendžiant dėl operacijos, reikėtų atidžiai įvertinti, ar ji tikrai bus naudinga, ar meniskas yra tikrasis kelio problemų kaltininkas“, – baigia pokalbį „ORTO klinikos“ ortopedas traumatologas, primindamas – jei siekiama kuo geresnių rezultatų, po operacijos reikėtų apsilankyti pas kineziterapeutą, kuris pasiūlytų tinkamą reabilitaciją.
Plačiau apie „ORTO kliniką“ ir čia teikiamas paslaugas: https://orto.lv/lt/