Šiuolaikiniame pasaulyje vargiai atrastume žmogų, kuriam netekę susidurti su kasdiene įtampa ir stresu. Tai – kaip užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti: patirdami stresą tampame dirglesniais, o tai savaime skatina dar lengviau pasiduoti įtampai.
Stresas – kokybiško miego priešas. Kaip sau padėti?
„Stresas visapusiškai neigiamai veikia žmogaus organizmą, tačiau bene didžiausia bėda – nukentėjusi miego kokybė, mat kokybiškas naktinis miegas yra pagrindinis organizmo gydytojas. Tinkamai nepailsėjus, kenčia praktiškai visi organai – širdies ir kraujagyslių sistema, smegenų žievės veikla, išsiderina parasimpatinė nervų sistema, o kai ji nusilpusi – vėl grimztame į dugną, nes stresas viską užgožia“, – sako prof. D. Sekmokienė.
Nesugebėdamas susitvarkyti savarankiškai su neigiamais streso padariniais, organizmas siunčia įspėjamuosius signalus. Įprastai pirmiausia suprastėja miego kokybė, padidėja nervingumas, mažėja gebėjimas susikaupti, o organizmo veiklai išsiderinus, gali pradėti pulti ir ligos. Nors būdų, kaip sau padėti, yra įvairių, susiduriančius su stresu profesorė ragina pasidomėti naudingosiomis adaptogenų savybėmis.
Adaptogenai – natūralios gamtos dovanos geresnei savijautai
Adaptogenais vadinamos natūralios vaistažolės, padedančios kūnui adaptuotis pokyčių sąlygomis ir funkcionuoti normaliu ritmu. Adaptogenai padeda apsaugoti organizmą nuo kenksmingų aplinkos veiksnių, gerina gyvybinių organų veiklą ir neleidžia jiems nukrypti nuo pusiausvyros. Adaptogenai taip pat gerina medžiagų apykaitą, padeda kūnui veikti našiu režimu ir neleidžia pulti ligoms. Adaptogenams priskiriama daugybė naudingųjų savybių – nuo imuniteto palaikymo iki kovos su uždegiminiais procesais, todėl jie nuo seno vartojami.
„Dabar, mokslui plačiau ištyrinėjus adaptogenus, manoma, kad jie padeda prisitaikyti, kitaip sakant, adaptuotis, kai patiriama daug streso ar dirbama neįprastomis sąlygomis. Taip atsirado ir šių augalų grupės pavadinimas – adaptogenai“, – paaiškina profesorė.
Adaptogenai gerina ir centrinės nervų sistemos veiklą, maitina galvos smegenis, todėl itin naudingi patiriantiems tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį stresą. Juk būdami atsipalaidavę ir išsimiegoję, jausdami ramybę, galime geriau susikaupti, efektyviau dirbti ir spręsti problemas.
„Be to, adaptogenai retai turi kokių nors kontraindikacijų, todėl sveikatos bei savijautos gerinimo tikslais juos vartoti gali kone kiekvienas. Įprastai adaptogenai nerekomenduojami tik labai ūmių būklių metu ar jauniems žmonėms dėl specifinio jų poveikio, pavyzdžiui, afrodiziakinių savybių. Jei vartojate kokius nors vaistus, adaptogenus patartina gerti praėjus valandai po vaistų vartojimo, geriausia pirmoje dienos pusėje“, – priduria prof. D. Sekmokienė.
Ašvaganda gali pagerinti miego kokybę, nervų sistemos veiklą
Tūkstantmečiais Rytų medicinoje naudojama ir vertinama, tačiau Vakaruose tik maždaug prieš pusšimtį metų plačiau tyrinėti pradėta ašvaganda (ashwaghanda, arba migdomoji vitanija), prof. D. Sekmokienės teigimu, yra vienas vertingiausių adaptogeninių savybių turinčių augalų. Ašvaganda tradiciškai yra naudojama nerimui mažinti, kovai su nemiga, energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai gerinti.
„Kinai tiki, kad tokios žolelės turi In ir Jang (yin-yang) – du priešingus, tačiau vienas kitą papildančius pradus. In šiuo atveju – tai biologiškai aktyvios medžiagos. Besidomintys natūralia medicina, ašvagandą laiko itin vertingu augalu. Joje esantys vitanolidai teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, maitina bei stiprina visus kūno audinius, padeda kontroliuoti protą ir jausmus, susidoroti su mentaliniu ir emociniu stresu, didina laimės pojūtį. Be to, tai svarbiausias Rasajanos (ajurvedoje – jauninimo terapija) augalas, visapusiškas tonikas, suteikiantis gyvybingumą ir prailginantis gyvenimą“, – apie išskirtines ašvagandos savybes pasakoja prof. D. Sekmokienė.
Rausvosios rodiolės poveikis laimės hormonams
Kitas itin vertingas augalas, kurį vertėtų atrasti bandantiems susidoroti su neigiama streso įtaka organizmui, – rausvoji rodiolė. Šį rožine šaknimi ir gelsvais blizgiais plaušeliais pasidengusį augalą nuo seno žinojo ir mūsų senoliai – šaknis džiovindavo, mėsingus lapus į salotas dėdavo. Šis augalas, priešingai nei ašvaganda, auga ir Lietuvoje.
„Būna, kad net nepastebime, kaip viskas pasidaro nebeįdomu, apninka apatiškumas ir niekas nebedžiugina. Tokiais atvejais pagelbėti gali rausvoji rodiolė. Ji padeda išsiskirti laimės hormonams serotoninui ir dopaminui, tad vaistažolė yra labai vertinga tuomet, kai kankina ilgalaikė įtampa ar lėtinis stresas“, – apie vertingą augalą pasakoja profesorė.
Rausvoji rodiolė taip pat mažina kortizolio lygį, o šis streso hormonas, kaip žinome, išderina endokrininę sistemą ir tikrai pelnytai vadinamas tyliuoju žudiku, didžiausiu mūsų sveikatos ir geros savijautos priešu. Per didelis kortizolio lygis gali sukelti daugybę sveikatos problemų – kaulų išretėjimą, skydliaukės problemas, aukštą kraujospūdį ir cholesterolio lygį, padidėjusį širdies ligų pavojų, pažinimo ir atminties funkcijų sutrikimus, depresijos ir psichinių ligų riziką, greitesnį senėjimą, silpnesnę imuninę sistemą. Sumažindama kortizolio lygį ir tuo pačiu padidindama serotonino sintezę, rausvoji radiolė padeda pasiekti norimą poveikį – atsipalaiduoti ir sukaupti dėmesį.
„Visi augalai turi kaupiamąjį efektą, todėl ašvagandą ir rausvąją rodiolę patariama vartoti profilaktiškai, o ne tik tuomet, kai norima greito rezultato. Reguliariai profilaktiškai vartojami augalai iš lėto pagerina savijautą, padėdami organizmui normaliai funkcionuoti“, – sako profesorė Dalia Sekmokienė.
Maisto papildai – būdas aprūpinti organizmą naudingomis medžiagomis
Kol vieni mokslininkai kuria vis naujus sudėtingus cheminius preparatus, kiti plačiai tiria dar senųjų civilizacijų naudotus augalus. Nuolatinio lėkimo ir rūpesčių nualintas kūnas bei protas paskatina pagaliau pagalvoti apie save ir atsigręžti į natūralios medicinos ištakas – tūkstantmečiais augintas ir dėl naudingųjų savybių itin vertinamas vaistažoles, galinčias padėti susigrąžinti gerą savijautą, gyvenimo džiaugsmą ir kokybę.
„Vaistažolių, kurių nauda įrodyta tūkstantmečių praktika ir moksliniais tyrimais, yra išties įvairių, tačiau visų tikrai nepriskinsime ir nepridžiovinsime – tai nebūtų nei praktiška, nei patogu. Tačiau papildus vartoti tikrai galime, svarbiausia – išsirinkti kokybiškus ir padedančius efektyviai spręsti suprastėjusios savijautos problemas“, – sako prof. D. Sekmokienė, raginanti nepamiršti rūpintis savimi ir patiriantiems stresą rekomenduojanti atrasti nuo seno itin vertintas ašvagandos bei rausvosios rodiolės savybes.
Svarbu, kad vartojami maisto papildai neturėtų konservantų, dažiklių, nes šiais laikais jų ir taip gausiai gauname su perdirbtu, sintetinių priedu turinčiu maistu, apkraunančiu mūsų kepenis.