Šeimos gydytoja: judėjimas padeda pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę būseną

Dėl pandemijos žmonės buvo priversti apleisti sporto klubus ir grupines treniruotes, tačiau panašu, kad gyventojai judėti pradėjo kitaip. Statistika rodo, kad dingus galimybei užsiimti įprastomis fiziškai aktyviomis veiklomis, išaugo besimankštinančių namuose ir gamtoje skaičius. Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Kristina Gelčienė pasakoja, kad pandemijos metu daugiau laiko praleidžiant viduje, judėti ir stebėti savo fizinį aktyvumą yra būtina. Ne tik sekti savo judėjimą, bet ir suprasti kūną, pagerinti fizinę būklę ir net stebėti streso lygį gali padėti naujasis „Fitbit Sense“ išmanusis laikrodis.

Išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių gamintojas „Fitbit“ visai neseniai išanalizavo kasdien įmonės produkciją naudojančių dešimčių milijonų žmonių fizinio aktyvumo įpročius pandemijos metu. Palyginus šių metų kovo 1 d. – rugsėjo 30 d. duomenis su praėjusių metų statistika, buvo pastebėtos kelios tendencijos.

Įmonės užfiksuoti duomenys parodė, kad žmonės visame pasaulyje nueina gerokai mažiau žingsnių, sumažėjo ir gyventojų laikas skiriamas fiziniam aktyvumui, tačiau išaugo treniruočių intensyvumas. Taip pat į priekį „šovė“ ir kitos veiklos – joga, pilatesas ir meditacija, padedančios atsipalaiduoti. Įvairių sporto programų, nurodančių kaip teisingai atlikti pratimus galite rasti „Fitbit“ puslapyje.

Užsisėdėjimas namuose – pavojus sveikatai

K. Gelčienė pasakoja, kad vis daugiau laiko leidžiant namuose, ypač svarbu neužmiršti, jog dėl to kyla ir tam tikri iššūkiai mūsų sveikatai.

„Dėl pandemijos pasikeitus mūsų rutinai, dažnai nepagalvojame, kad ištisas valandas sėdėdami prie įvairių ekranų, sulėtiname kojų ir dubens organų kraujotaką, apsunkiname širdies veiklą ir audinių aprūpinimą deguonimi. Tai reiškia, kad užsiimdami veikla, kurios metu vienoje padėtyje užsibūname ilgiau, svarbu nepamiršti bent kas valandą padaryti pertrauką – pakeisti buvimo padėtį, pavaikščioti po namus, padaryti tempimo, kvėpavimo pratimus, atlikti akių mankštą, atsigerti vandens“, – sako „MediCA klinika“ šeimos gydytoja.

Pasak gydytojos, ilgas nejudrumas ir fizinio aktyvumo sumažėjimas turi įtakos ir mūsų psichologinei būsenai – didina nerimą, skatina įtampą, blogina nuotaiką ir miegą, mažėja žmogaus susikaupimas, prastėja atmintis: „Norėdami nepasiduoti kylančiam stresui, nepamirškite būti fiziškai aktyvūs, klausykitės patinkančios muzikos, pasistenkite subalansuoti savo mitybą ir pasikalbėkite su draugais ir artimaisiais.“

Fizinio aktyvumo nauda – milžiniška

Pašnekovė pratęsia, kad daugelis žmonių vis dar klaidingai galvoja, kad fizinis aktyvumas yra tolygus sportui. Jos teigimu, fiziniu aktyvumu yra laikomas metas, kuomet judant žmogaus raumenims, yra sunaudojama daugiau energijos nei būnant ramybėje.

„Fizinis aktyvumas yra itin svarbus nuo pat gimimo – tai skatina vaiką augti ir vystytis, o bėgant metams, išliekant fiziškai aktyviems, tobuliname savo ištvermę, kantrybę, grūdinamės, mažiname stresą ir nuovargį bei stipriname visą organizmą“, – sako „MediCA klinika“ šeimos gydytoja.

K. Gelčienės teigimu, pastovus fizinis aktyvumas visapusiškai padeda mūsų sveikatai: „Judindami savo raumenis ne tik sumažiname galimybes ateityje susidurti su kraujotakos ar širdies problemomis, bet ir mažiname įvairių kaulų ir raumenų sistemų patologijas, psichinių ligų atsiradimo tikimybę, sureguliuojame medžiagų apykaitą, mažiname antsvorį ir pageriname nuotaiką.“

Aktyviai judant reikėtų sekti savo širdies ritmą

Gydytoja pažymi, kad norint laikyti žmogų fiziškai aktyviu, judėti reikėtų bent 30 minučių per dieną. Jos teigimu, kiekvienas asmuo fizinio aktyvumo pobūdį turėtų pasirinkti pagal savo galimybes, ligas ir norus.

„Svarbiausia yra išlaikyti pastovų laiką, trukmę ir fizinio aktyvumo intensyvumą. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad per dieną yra optimalu nueiti 10 tūkst. žingsnių, tad jei tai kartotume kasdien, jau galėtume save laikyti fiziškai aktyviais“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, aktyviai judant, itin svarbu yra sekti savo širdies ritmą: „Širdis yra vienas iš svarbiausių organų, atskleidžiančių, kaip veikia mūsų organizmas. Jeigu jūsų fizinis aktyvumas yra adekvatus, o organizmas nėra perkrautas, jūsų širdis dirbs tolygiai – aktyviai judant, pulsas kils iš lėto, o grįžtant į ramybės būseną taip pat kris pamažu.“

Išmanusis „Fitbit Sense“ laikrodis padės prižiūrėti sveikatą

Ne tik sekti širdies ritmą, bet ir perprasti savo kūną bei protą gali padėti naujasis „Fitbit Sense“ išmanusis laikrodis, išsiskiriantis streso stebėsenos funkcija. Apskritai, tai yra pirmasis išmanusis laikrodis, vienodą dėmesį skiriantis tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai.

„Fitbit Sense“ nepanašus į įprastus išmaniuosius laikrodžius dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jis matuoja specialius EDA (angl. electrodermal activity) signalus, skleidžiamus mūsų odos ir taip nustato patiriamo streso lygį. Svarbu paminėti, EDA signalus gali paveikti ne tik emocinis stresas, bet ir fizinė veikla ar karštis.

„Fitbit Sense“ taip pat matuoja ir mūsų odos temperatūrą, o tai gali padėti perprasti savo kūną. Pavyzdžiui, dažnai kintantis temperatūros lygis gali būti ženklas, kad reiktų atkreipti dėmesį į savo sveikatą, o biometriniai duomenys iš tokių prietaisų kaip „Sense“, gali būti naudingi atrandant ankstyvuosius kvėpavimo takų infekcijų ženklus.

Be to, nakties metu „Fitbit Sense“ stebi kraujo prisisotinimą deguonimi (SpO2), o tai gali padėti nustatyti tokių ligų kaip miego apnėjos – sutrikimo, kuomet miegodamas žmogus nustoja periodiškai kvėpuoti – požymius. Tiesa, šis sensorius aktyvuojamas rankiniu būdu laikrodžio nustatymuose ir jo veikimas greičiau eikvoja akumuliatoriaus energiją.

„Fitbit Sense“ gali tapti puikia kalėdine dovana draugams ar šeimos nariams, parodant, kad jums rūpi artimųjų sveikata. Įrenginį galite įsigyti čia.