Prostatos vėžys – Lietuvoje dažniausia vyrų onkologinė liga, tačiau ji nebėra mirtina, nes didžiajai daugumai vyrų liga nustatoma anksti, tokie ligoniai po gydymo gali pasveikti. O kas gydytojams kelia nerimą?
Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga išsivysčiusiame pasaulyje ir Lietuvoje ir sudaro apie 15 procentų visų vyrams nustatytų piktybinių navikų.
Nors Lietuvoje vyksta ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa, vis dėlto nemaža dalis pacientų kreipiasi pavėluotai, kai liga yra išplitusi ir metastazavusi.
Gydytojų urologų uždavinys – laiku diagnozuoti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį.
Ankstyvojo prostatos vėžio atveju ligonių gydymo metodikos pasirinkimas didele dalimi priklauso nuo to, kokiai lokalių navikų rizikos grupei – labai mažos, mažos, vidutinės rizikos ar didelės rizikos – ligonis priskiriamas. Hormonų terapija skiriama ligoniams, kuriems negalima taikyti radikalaus chirurginio ar spindulinio gydymo arba derindama su spinduliniu gydymu, esant agresyviam navikui.
Daliai pacientų liga progresuoja po lokalaus gydymo. Todėl gydytojams labai svarbu turėti galimybę skirti naujos kartos vaistus, siekiant stabdyti ligos progresavimą.
Prostatos vėžys klastingas – kol neišplinta, vyrai nieko blogo nejaučia. Gal todėl net kas dešimtas ligonis pas gydytojus patenka per vėlai, kai išgydyti jo negalima. Ar naujos gydymo technologijos padeda suvaldyti išplitusią ligą ir pratęsti ligonio gyvenimą?
Taip, naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad, anksti pradėjus agresyvų gydymą, galima pasiekti gerų rezultatų. Progresavusios ligos atveju tarpdisciplininė gydytojų komisija priima sprendimus dėl gydymo, kurio pagrindiniai tikslai yra maksimalus paciento gyvenimo prailginimas bei gyvenimo kokybės išsaugojimas. Pacientui, nustačius metastatinę prostatos ligą, siūloma gydymą pradėti hormonoterapija, taikant su ankstyva chemoterapija arba skirti naujosios kartos andiandrogenus. Toks gydymas mažiausia 17 mėnesių prailgina bendrą išgyvenamumą. Lietuvoje gydymas metastatinio kastracijai atsparaus prostatos vėžio naujos kartos andiandrogenais nėra kompensuojamas ir šiems pacientams skiriama tik chemoterapija. Yra vykdomas klinikinis tyrimas, kai pacientui atsisakius chemoterapijos, gali dalyvauti klinikiniame tyrime, kuriame atsiranda galimybė būti gydomu naujosios kartos andiandrogenu. Šio gydymo privalumas, lyginant su chemoterapija, yra tas, kad turi ženkliai mažiau šalutinių poveikių ir lengviau toleruojamas, kuriems yra gretutinės ligos ir vyresnio amžiaus.
Viena didžiausių gydymo problemų kyla tuomet, kai vėžys nereaguoja į gydymą, kuris mažina testosterono kiekį organizme, ir yra didelė rizika, kad liga išplis į kitas kūno dalis. Kaip šiuo metu gydomi tokie pacientai? Ar gydytojų arsenale atsiranda naujų priemonių, vaistų? Žinoma, kad prostatos vėžys yra jautrus androgenams ir reaguoja į androgeninių receptorių signalo slopinimą. Nepaisant mažo ar net neaptinkamo androgenų (testosterono) kiekio serume, androgenų receptorių signalo siuntimas toliau skatina ligos progresavimą.
Daugumai vyrų, kuriems nustatomas lokalus prostatos vėžys, taikomas radikalus gydymas, jie pasveiksta, jų nebereikia toliau gydyti. Deja, daliai vyrų vėžys progresuoja ir reikalingas tolesnis gydymas. Kadangi prostatos vėžys yra nuo hormonų priklausoma liga, gali būti skiriama testosterono išsiskyrimą slopinanti androgenų deprivacijos terapija. Šiame gydymo etape labai svarbu yra atitolinti metastazių atsiradimą. Metastazių atsiradimas lemia trumpesnį bendrą išgyvenamumą, blogina gyvenimo kokybę ir didina sveikatos priežiūros resursų sąnaudas. Metastazės pasireiškia sunkiais simptomais, tokiais kaip nuovargis, stiprus kaulų skausmas, kaulų lūžiai, judėjimo sutrikimas, nugaros smegenų suspaudimas, dėl to būna dažnesnės hospitalizacijos ir kt.
Dar visai neseniai pacientams, sergantiems nemetastazavusiu hormonams atspariu prostatos vėžiu, ir tiems, kuriems nustatoma didėjanti prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija, nebuvo skiriamas specifinis gydymas, buvo tik stebima tolimesnė ligos eiga. Taip pat buvo nustatyta, kad daliai tokių pacientų yra didesnė metastazių atsiradimo rizika, jei jų PSA dvigubėjimo laikas yra trumpesnis. Pacientams, kuriems PSA padvigubėjimo laikas buvo daugiau kaip 10 mėnesių, metastazių kauluose rizika buvo dvylika kartų didesnė ir keturis kartus didesnė mirties rizika nei tiems pacientams, kurių PSA padvigubėjimo laikas buvo mažiau ar lygus 10 mėnesių. Todėl išryškėjo nepatenkintas šios ligos gydymo poreikis. Susirūpinimą kėlė, kad atsiradusios metastazės sukels komplikacijų ir simptomų, tokių kaip skausmas, skeleto sutrikimai ir medicininės intervencijos. O tai smarkiai pablogins ligos eigą ir pacientų gyvenimo kokybę.
2018 m. Amerikos maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino apalutamidą, pirmą vaistą nemetastazavusiam hormonams atspariam prostatos vėžiui gydyti, o šią vasarą jis tapo prieinamas ir Lietuvos pacientams. Tai naujos kartos vaistas, leidžiantis atitolinti ligos progresavimą. Anksti pradėjus gydymą, didelės rizikos pacientams galima atitolinti metastazių atsiradimą daugiau kaip trejais metais, išsaugant gyvenimo kokybę. Šiuo metu yra patvirtinti trys medikamentai nemetastazavusiam hormonams atspariam prostatos vėžiui gydyti.
Naujausieji hormonų terapijos vaistai skiriami ir tuomet, kai vėžys metastazuoja. Kaip jie padeda tokiu atveju? Kokią vietą jie užima kitų gydymo priemonių arsenale? Ar galima pasiekti, kad metastazės sumažės ar visai pranyks?
Apalutamidas ir kiti naujos kartos antiandrogenai vartojami, kai vėžys nereaguoja į testosterono kiekiui sumažinti taikomą gydymą (kastracijai atsparus) ir yra didelis pavojus, kad jis išplis į kitas kūno dalis. Jie taip pat vartojami, kai vėžys yra išplitęs į kitas kūno dalis (metastazavęs), bet reaguoja į testosterono kiekiui sumažinti taikomą gydymą (jautrus hormonams). Tyrime su pacientais, sergančiais metastazavusiu hormonams jautriu prostatos vėžiu, apalutamidas veiksmingai stabdė ligos progresavimą – daugiau nei dvejus metus liga nepaūmėjo 68 proc. tyrime dalyvavusių pacientų.
Statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu 8 iš 10 prostatos vėžiu sergančių vyrų gali išgyventi dešimt metų, tačiau žmonių gyvenimas – ne statistika. Kokie dabar svarbiausi uždaviniai laukia specialistų? Ko gydytojai tikisi iš mokslininkų?
Mokslo ateitis krypsta į personalizuotą mediciną. Aiškėja, kad gydymo ir vaistų efektyvumas neretai priklauso nuo paciento genetinio profilio, t. y. jo genome esančių specifinių mutacijų. Efektyvūs genomo šifravimo metodai leidžia vis tiksliau diagnozuoti ir efektyviau gydyti įvairias paveldimas ligas, taip pat vėžines. Tikimės, kad ateityje gydymą galėsime paskirti pagal kiekvieno paciento poreikį, o tai padidins sėkmingo gydymo galimybę. Su sąlyga, kad vaistai bus prieinami Lietuvoje. Dažniausia nustatoma yra BRCA 1, BRCA2 mutacija, pasižyminti agresyvesne prostatos vėžio eiga. Pasaulyje yra registruoti trys medikamentai šiems pacientams gydyti, bet jie nėra kompensuojami Lietuvoje, todėl tik retas pacientas gali jais gydytis.
Kaip pandeminė situacija pakeitė onkologų kasdienybę – tenka girdėti, kad vis daugiau pacientų į ligoninę atvyksta, kai liga jau užleista? Ar yra būdų pakeisti tokią situaciją?
Taip, tokia tendencija yra. Tačiau, veikdami drauge, šią situaciją galėtume pakeisti. Pirmiausia patys vyrai privalo rūpintis savo sveikata ir reguliariai tikrintis PSA rodiklius. Vykdoma nemokama prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią 50–69 vyrams atliekamas PSA tyrimas. Tyrimui imamas kraujas iš venos ir nustatomas prostatos specifinio antigeno kiekis kraujyje. Nustačius jo padidėjimą, paskiriama gydytojo urologo konsultacija. Noriu priminti, kad PSA padidėjimas nėra lygus vėžio diagnozei. Padidėjimo priežastis gali būti ir kitos, ne onkologinės ligos, tačiau į šiuos klausimus atsakys gydytojas urologas.
Užsakymo nr.: PT_88786973