Inkontinencija blogina žmonių gyvenimo kokybę
Pasak VUL Santaros klinikų gydytojo urologo Aivaro Grybo, šlapimo nelaikymas visapusiškai neigiamai veikia žmogaus gyvenimą – trukdo fiziniam aktyvumui, darbingumui, galimybėms keliauti, sportuoti, dalyvauti renginiuose. Su šlapimo nelaikymu po gimdymo susiduriančios moterys dažnai patiria ir diskomfortą intymaus gyvenimo srityje. Šlapimo nelaikymas emociškai bei fiziologiškai paveikia ir vyrus – neretai jie atsisako visaverčių lytinių santykių.
Negatyviai ši problema veikia ne tik patį žmogų, bet ir šalia esantį partnerį, kuriam taip pat tenka atsisakyti tam tikrų veiklų.
„Turėjau pacientą, kuris pasakojo, kad dėl šlapimo nelaikymo ir nemalonaus kvapo namuose pas jį neatvažiuoja anūkai. Kaip tai skaudu ir svarbu žmogui. Išsprendus tokią problemą, grįžta pasitikėjimas savimi ir pagerėja gyvenimo kokybė“, – sako urologas.
Šlapimo nelaikymo priežastys
VUL Santaros klinikų gydytoja urologė, docentė Aušra Černiauskienė pastebi, kad šlapimo nelaikymas tris kartus dažniau vargina moteris, tačiau garbaus amžiaus sulaukę žmonės kenčia vienodai dažnai.
Nors šio negalavimo priežastys gali būti įvairios, jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms šlapimo nelaikymą dažniausiai sukelia apatinių šlapimo takų anatominiai pasikeitimai ar sutrikusi šlapimo pūslės, šlaplės rauko veikla. Senyvo amžiaus žmonėms šį sutrikimą gali sukelti lėtinės ligos (pavyzdžiui, nutukimas, cukrinis diabetas), gausus medikamentų vartojimas, funkcinio pajėgumo mažėjimas. Pastebimi ir kiti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti šlapimo nelaikymas: sumažėjęs judrumas, hormoniniai pokyčiai, stuburo ir galvos traumos, spindulinė terapija, širdies nepakankamumas, vidurių užkietėjimas, išmatų nelaikymas ir kitos priežastys. Dažniausiai jos būna kompleksinės.
Pasak A. Černiauskienės, vyrams šlapimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia po prostatos pašalinimo operacijų, o moterims šlapimo nelaikymo rizika auga su natūralių gimdymų skaičiumi, ypač komplikuotų ar didelio vaisiaus gimdymų atvejais. Taip pat rizika didėja po įvairių ginekologinių ligų, pavyzdžiui, dėl atsiradusio dubens organų nusileidimo, dubens dugno raumenų nusilpimo.
Jei nesikreipiama į gydytojus, prarandamas laikas
Kauno klinikų gydytojas urologas, docentas Darius Trumbeckas teigia, kad moterys su šlapimo nelaikymu dažniausiai susiduria jau po menopauzės. Tačiau, pasak D. Trumbecko, būna ir jaunesnių pacienčių, apie 35–40 metų amžiaus, kurias vargina ši nemaloni liga.
Gydytojas urologas ramina tuos, kurie baiminasi, jog pavėluos kreiptis į gydytojus, tačiau sprendimo gydytis ragina neatidėlioti: „Šlapimo nelaikymas nėra onkologinis susirgimas. Žmogus pas gydytoją nepavėluos, tačiau praras laiką. Jei šlapimo nelaikymas yra reikšmingas, jei nepavyksta jo išgydyti fizioterapija ar medikamentais, nėra ko laukti“.
D. Trumbeckas pastebi, jog vyrai, kurie yra operuojami dėl prostatos vėžio, įprastai dėl šlapimo nelaikymo kreipiasi sulaukę 50–70 metų, tačiau kartais atvyksta ir 80-mečių – paprastai jie būna taikstęsi su šlapimo nelaikymu 5 ar net 10 metų.
Urologas A. Grybas antrina, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai vilkina problemą, manydami, jog šlapimo nelaikymas yra senatvės padarinys. Šlapimo kvapas namuose galėtų signalizuoti artimiesiems, kad žmogui reikėtų pasiūlyti pagalbą.
„Patariu paskatinti savo senolius nuvykti pas gydytojus. Visuomet galima bent jau informuoti juos apie galimas higienos ir gydymo priemones“, – pataria A. Grybas.
Jo teigimu, šiais laikais Lietuvos pacientams valstybė suteikia paramą šlapimo nelaikymo problemai spręsti. Kompensuoja tiek įklotus ir sauskelnes, tiek chirurgines ir nechirurgines gydymo priemones.
A. Grybo teigimu, šlapimo nelaikymą galima išskirti į tris tipus: įtampos, skubos ir mišrų šlapimo nelaikymą. Taip pat šlapimo nelaikymas skirstomas į lengvo, vidutinio ir didelio laipsnio.
„Nors sunku tiksliai nustatyti laipsnį, yra laikomasi numatytų rodiklių: jei netenkama mažiau negu 200 ml šlapimo per parą, tai yra lengvo laipsnio šlapimo nelaikymas. Jei 200–400 ml – vidutinis, jei daugiau kaip 400 ml – didelio laipsnio“, – paaiškina gydytojas.
Taip pat gydytojai klausia pacientų, kiek įklotų jie sunaudoja per parą. Jei reikia 3–4 įklotų, tikėtina, kad žmogui yra vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymas, jei daugiau kaip 4 – didelio laipsnio. Žinoma, sunaudojamas įklotų kiekis priklauso ir nuo įklotų tipo, paciento higienos įpročių.
Minimaliai invaziniai gydymo būdai – itin efektyvūs
Pasak A. Grybo, šlapimo nelaikymo gydymas skirstomas į intervencinius ir neintervencinius (arba konservatyvius) gydymo būdus. Konservatyviems gydymo būdams priskiriami medikamentai, fizioterapinės priemonės, intervenciniams (arba minimaliai invaziniams) –pošlaplinio raiščio arba dirbtinio sfinkterio implantavimas.
A. Černiauskienės teigimu, pacientams, kuriems nustatytas lengvo ir vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymas, nuo 2008 metų Santaros klinikų Urologijos centre pradėti implantuoti pošlapliniai raiščiai, esant sunkiam šlapimo nelaikymui – dirbtinis šlapimo pūslės sfinkteris. Nuo 2014 metų pradėtas taikyti inovatyvus gydymo metodas, šlapimo pūslės sfinkterį pakeičianti nauja ATOMS sistema. Literatūros duomenimis, po naujųjų implantavimų geri rezultatai pranešami iki 84,2-92 proc. atvejų.
D. Trumbeckas priduria, kad Kauno klinikose dėl šlapimo nelaikymo kenčiantys pacientai gydomi tais pačiais metodais – implantuojant pošlapinius raiščius, ATOMS sistemas arba dirbtinius sfinkterius.
Nuo 2018-ųjų šios brangios šlapimo nelaikymo gydymo priemonės yra įtrauktos į centralizuotu būdu perkamų medicinos priemonių sąrašą. Tai reiškia, kad šios medicinos pagalbos priemonės yra centralizuotai perkamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tokiu būdu VLK nupirktos priemonės yra pristatomos į šiuos gydymo metodus taikančias gydymo įstaigas ir visiems dėl šlapimo nelaikymo kenčiantiems pacientams yra prieinamos nemokamai.
A. Grybo teigimu, gydymas – efektyvus, o kontraindikacijų, dėl kurių reikėtų atsisakyti šių minimaliai invazinių operacinių gydymo būdų, nėra daug: įprastai jos neatliekamos tais atvejais, kuomet vyrauja tokios gretutinės ligos kaip krešėjimo sutrikimai, žymus širdies funkcijos nepakankamumas, aukščiausio laipsnio nutukimas.
„Tačiau kiekvienas atvejis individualus, sprendžiama drauge su pacientu, pavyzdžiui, prieš operaciją jam taikomas kardiologinis, dietologinis ar kitas paruošimas. Žinoma, pacientai, po prostatos vėžio spindulinio gydymo susiduriantys su šlaplės randėjimo problema, kelia daugiau iššūkių, tačiau ir jiems galima padėti“, – sako medikas.
Jis pabrėžia, kad su šlapimo nelaikymu susiduriantys pacientai pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gavę siuntimą atvykti pas urologą konsultacijai – tuomet atlikus būtinuosius tyrimus, parenkamas tinkamiausias gydymas.
Gydymo rezultatai dažnai pranoksta pacientų lūkesčius
Anot A. Grybo, yra daug pacientų, besidžiaugiančių gerais chirurginio gydymo rezultatais. Daugelis jų buvo įsitikinę, jog šlapimo nelaikymo sukelti pakitimai – negrįžtami.
„Turime daug liudijimų pacientų, kurie po tokių operacijų 10 ir daugiau metų džiaugiasi gerokai pagerėjusia gyvenimo kokybe“, – pastebi jis.
Urologas D. Trumbeckas pritaria, kad implantai gali reikšmingai sumažinti vyrų ir moterų šlapimo nelaikymą. Jo teigimu, vos vieno įkloto naudojimas per dieną po intervencijos yra geras gydymo rezultatas, nes absoliutus sausumas yra gamtos sukurtas dalykas, o ne žmogaus.
Tuo tarpu A. Černiauskienė prisimena istoriją, kai 62 metų amžiaus vyrui 2018 metais buvo diagnozuota prostatos karcinoma ir atlikta radikali prostatos pašalinimo operacija. Po operacijos pacientui pasireiškė šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, jis sunaudodavo 3–4 įklotus per parą.
Vyrui buvo paskirtas konservatyvus gydymas, kuriam nepasiteisinus, pacientui 2020 m. buvo implantuotas reguliuojamas pošlaplinis raištis. Nesulaukus norimų rezultatų, 2023 m. pacientui buvo implantuota ATOMS sistema, po kurios jis nešiojo vieną įklotą per dieną. Nuspręsta atlikti ATOMS sistemos papildymą.
„Po ATOMS papildymo praėjus šešiems mėnesiams pacientas ėmė gerai sulaikyti šlapimą, šlapinosi normaliai, įklotų jam nebereikėjo. Dabar jis gyvena visavertį gyvenimą, operacijos rezultatais patenkintas”, – teigia gydytoja.
D. Trumbeckas džiaugiasi, kad per dešimtmetį šlapimo nelaikymo gydymo galimybės Lietuvoje yra ištobulėjusios ir niekuo nenusileidžia gydymo metodams, taikomiems Vakarų šalyse.