Draudimas – kaip parašiutas lėktuve
Pasak „If“ draudimo atstovės, gerėjanti ekonominė šalies situacija, konkurencija darbo rinkoje ir reformos sveikatos apsaugos sistemoje lėmė nuolat augantį sveikatos draudimo paslaugų populiarumą ir naujų draudimo produktų paklausą. Išoriniai veiksniai įgalino draudikus ieškoti naujų draudimo produktų formų, pritaikyti jas pagal klientų poreikius.
Anot I. Varanavičienės, galima drąsiai teigti, jog šiandienos profesionalai vis labiau vertina ne tik atlyginimo dydį, pasitenkinimą darbu bei jo teikiamą prasmę, bet nori jausti ir finansinį saugumą netikėtose situacijose, į kurias nubloškia dinamiškas laikmetis, aktyvus gyvenimo būdas bei finansiniai įsipareigojimai. Sveikatos draudimas yra tuo ramybės ir finansinio saugumo garantu, kuris pasiteisina įvairiomis aplinkybėmis – tiek susidūrus su liga ar patyrus traumą, tiek rūpinantis prevencija.
„Tad atnaujintas „If“ produktas suteikia platesnes gydymo galimybes ir daugiau aiškumo, tai yra, kompensacijos nėra susietos su ligos kodu; jame pateikiamas aiškus paslaugų sąrašas; garantuojamas didesnis asmens privatumas, reikia mažiau medicininių dokumentų.
Išskirtinis draudimo produkto privalumas – gauti paslaugas visose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, komandiruotės metu ar per atostogas galima rinktis medicinos įstaigą ar specialistą bet kurioje Baltijos šalyje. „If Mobile Baltic“ programėlė padeda darbuotojams paprastai naudotis sveikatos draudimu, o tai tiesiogiai prisideda prie jų finansinio saugumo“, – pasakoja „If“ draudimo atstovė.
Prioritetas – diagnostikai ir prevencijai
Kalbėdama apie naujausias rinkos tendencijas, I. Varanavičienė pastebi, jog sveikatos draudimo produktai vis dažniau keičiami įvairiu rizikos draudimu, mažiau dėmesio skiriama mažesnės vertės išlaidoms ir koncentruojamasi į sveikatos būklės diagnostiką bei susirgimų prevenciją.
„Pavyzdžiai akivaizdūs: dar prieš penkerius metus pagrindinė draudimo išmokų dalis tekdavo odontologijai, smulkioms medicininėms prekėms ir net vitaminams, o jau šiandien pirmąsias pozicijas užima ambulatorinė diagnostika, dienos stacionaro ir chirurgijos paslaugos“, – vardija ji.
Šiuos pokyčius ypač paspartino pandemija. Pailgėjusios eilės viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose ir paslaugų prieinamumo problemos privertė sveikatos draudimo tiekėjus atsižvelgti į pacientų poreikius, suteikti jiems galimybes greitai ir efektyviai gauti reikalingas diagnostines paslaugas.
„Sveikatos draudimas reiškia ne tik ligų ar traumų gydymą, bet ir efektyvią prevenciją, kuri leidžia laiku diagnozuoti lėtines ar kritines ligas. Būtent ankstyva diagnostika smarkiai padidina galimybes pasveikti arba kokybiškai gyventi kontroliuojant ligą. „If“ savo produktų sprendimais itin akcentuoja ligų diagnostiką ir prevenciją, nes tokiu būdu galima laiku užčiuopti ligą ir išsigydžius pailginti kokybiško gyvenimo trukmę. Geriau skirti lėšų ligos užkardymui, o ne jos gydymui“, – pažymi I. Varanavičienė.
Lietuvių sveikata nėra gera
Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė viena trumpiausių Europoje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2022 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje pasiekė 76 metus ir buvo beveik 5 metais mažesnė už ES vidurkį. Patys gyventojai savo sveikatą vertina taip pat gana prastai.
„2022 metais tik 48 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą įvertino kaip gerą – tai žemiausias rodiklis ES. Kaip ir kitose šalyse, sveikatos būklę dažniau gerai vertina didesnes pajamas gaunantys asmenys – tokių buvo net 72 proc., tuo tarpu tarp mažiausias pajamas gaunančiųjų šis rodiklis siekia vos 25 proc. Toks savo sveikatos vertinimo skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų yra taip pat vienas didžiausių ES. Augantis kritinių ligų, ypač vėžio, širdies ir kraujagyslių ir kitų lėtinių ligų, atvejų skaičius dar kartą parodo prevencinės sveikatos priežiūros svarbą. Prognozuojama, kad kasmet Lietuvoje apie 16 tūkst. žmonių išgirs vėžio diagnozę“, – iškalbingais statistiniais duomenimis dalijasi I. Varanavičienė.
Anot draudimo bendrovės „If“ atstovės, rūpestis darbuotojų sveikata šiandien reiškia ne tik tinkamų darbo sąlygų sukūrimą, bet ir galimybę dalyvauti įvairiose sveikatos prevencijos programose, kurios leidžia anksti diagnozuoti susirgimus, taikyti reikiamą gydymą ir taip užkirsti kelią sudėtingoms sveikatos problemoms, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir galimybes kokybiškai dalyvauti profesinėje bei socialinėje veikloje.
Rūpestis emocine sveikata – neatsiejamas nuo darbuotojų gerovės
Skubėjimas, informacijos srautai ir nuolatinis stresas dažnai tampa ligų priežastimi. Vis daugiau dirbančiųjų kenčia nuo pervargimo, susiduria su perdegimu, patiria emocinių sunkumų.
Nemažai darbdavių tai supranta ir ieško galimybių, kaip pagerinti situaciją: įdarbina psichologus, organizuoja įvairius mokymus, kuria antimobingo kultūrą, suteikia galimybę rinktis hibridinį darbo modelį.
„If“ didžiųjų verslo klientų draudimo ekspertė sako, kad įvertinusi šias aktualijas, bendrovė siūlo atskirą draudimo sumos limitą, skirtą emocinei gerovei: „Ši apsauga ne tik primena darbuotojams, kad jie turi galimybę pasirūpinti savo emocine būkle, bet ir atlieka edukacinę funkciją – akcentuoja, kaip svarbu ilsėtis, sveikai gyventi ir laiku kreiptis pagalbos“.
Pasak I. Varanavičienės, tokiu draudimu apsidraudę gali jaustis dar ramesni – reikalui esant jiems finansuojamos įvairios paslaugos, skirtos emocinei sveikatai gerinti.