veikatos ekspertai forume įvardijo opiausias, skubiausiai taisytinas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas ir sprendimo būdus. Ekspertai pažymėjo, kad su akivaizdžiais sunkumais susiduria pati akademinė medicina. Jų teigimu, nesubalansuotas išteklių paskirstymas ir jų trūkumas, valstybės paramos medikams stygius, auganti skirtis tarp universitetų ir rezidentūros studijų, neveiksmingas akademinės medicinos potencialo išnaudojimas ragina neatidėliojant peržiūrėti šiandienos sveikatos politiką.
Neišnaudojamas potencialas
„VU ir LSMU draugauja jau daug metų, pasitarimai tarp mūsų vyksta, galima sakyti, nuo Nepriklausomybės pradžios, – pažymėjo LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Andrius Macas. – Pastarieji dveji metai iliustruoja, kad tam tikri pokyčiai Lietuvos sveikatos sistemoje reikalauja aptarimo. Mūsų manymu, yra nepakankamai išnaudojamas potencialas, kurį turi universitetai ir universitetų medicina.“
LSMU dekanui pritarė ir VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis. Jo teigimu, universitetai tikrai turi, ką pasiūlyti, tačiau svarbu, kad šie siūlymai būtų išgirsti.
„Medicinos universitetuose sukoncentruotos geriausios mokslo ir mokymo pajėgos. Intelektualinės, infrastruktūrinės ir sveikatos apsaugos problemos, kurios išsakomos šiame forume, reikalauja sprendimų. Sveikatos specialistus rengiantys universitetai turi, ką pasakyti ir pasiūlyti. Todėl norėtume, kad mūsų idėjos būtų išgirstos“, – sakė D. Jatužis.
Pasirašyta deklaracija
Sveikatos ekspertai į forumą susirinko turėdami aiškią viziją apie žingsnius, kurių Lietuvoje būtina imtis skubiai. Susitikimo metu parengtoje deklaracijoje akcentuojama, kad būtina užtikrinti: kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tiek sveikiems, tiek sergantiems visuomenės nariams, pakankamą ir tolygiai didinamą finansavimą pažangiai ir tarptautiniu mastu pripažintai mokslinei veiklai, sveikatos priežiūros darbuotojų profesinio tobulėjimo galimybių ir motyvacijos auginimą, galimybes visiems sveikatos priežiūros ekosistemos dalyviams įsitraukti į sveikatos politikos formavimą ir aktyvią lyderystę skatinančių sprendimų priėmimą.
Taip pat pažymėta, kad būtina suteikti prioritetą kokybiškam gydytojų ir kitų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų rengimui ir tobulinimui, o Universitetų ligoninėse svarbu užtikrinti pacientams pažangias sveikatos tyrimų ir gydymo galimybes, atnaujinti ir plėsti mokymo bei mokslinių tyrimų paslaugų infrastruktūrą, joms vystantis ir transformuojantis į konkurencingus universitetų akademinius medicinos centrus.
Deklaracijoje taip pat raginama kurti inovatyviomis technologijomis grįstą asmens sveikatos priežiūros įstaigų aplinką – vystyti telemediciną, diegti dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi.
Akademinė medicina Lietuvoje vienija mokslinius tyrimus, medicinos edukaciją, klinikinę praktiką ir sveikatos priežiūros valdymą, o medicinos studijos suteikia tiek teorinius pamatus, tiek klinikinę praktiką, visų pakopų studentai turi galimybę dalyvauti moksliniuose tyrimuose, stebėti gydytojų darbą prie paciento lovos ir perimti gerąsias praktikas.
„Lietuvos universitetų Medicinos fakultetai daugiau nei šimtą metų be pertraukų nuosekliai formuoja Lietuvos sveikatos studijų, mokslo ir politikos kryptį, adaptuotą gyventojų poreikiams. Šis procesas visą laiką išliko tvarus, nepaisant sukrėtimų, besikeičiančių geopolitinių kontekstų. Ilgamečių studijų tradicijų ir susiformavusių mokslinių tyrimų mokyklų pagrindu parengti specialistai – visaverčiai Europos ir pasaulio medicinos mokslo ir atradimų lyderiai bei politikos formuotojai“, – pabrėžė LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas.