Makšties kandidozė kaip sveikatos problema: jos apimties ir poveikio supratimas
Makšties ir vulvos kandidozė (MVK), paprastai žinoma kaip pienligė, yra viena iš labiausiai paplitusių ginekologinių problemų, su kuriomis susiduria moterys visame pasaulyje ir viena iš pagrindinių ginekologinių priežasčių, kodėl moterys kreipiasi į gydytoją. Tai daugiafaktorinė, dažniausiai vaisingo amžiaus moterų apatinių lytinių takų infekcinė liga, kuria gali sirgti tiek imunodeficitą turinčios, tiek šiaip sveikos moterys. Ji kasmet paveikia milijonus moterų, o maždaug 75 % moterų per savo gyvenimą patiria bent vieną jos epizodą, o 40-45% gali turėti du ar daugiau epizodų. Kai kurioms tai tampa pasikartojančia problema, sukeliančia tiek fizinį, tiek emocinį diskomfortą. Pasikartojanti makšties kandidozė apibrėžiama kaip keturios ar daugiau pienligės infekcijos per metus ir ja serga 5-8% moterų. Makšties kandidozės simptomai gali būti labai nepatogūs ir trikdyti kasdienį gyvenimą. Moterys dažnai pažymi stiprų niežėjimą, deginimą, patinimą ir sudirginimą makšties srityje, - net vaikščiojimas, mankšta ir net sėdėjimas gali tapti skausmingi. Lytiniai santykiai ir šlapinimasis taip pat gali tapti nepatogūs arba skausmingi, todėl trikdo šias veiklas ir didina nerimą. Pasikartojančios infekcijos veikia moterų gyvenimo kokybę ir gali sukelti miego sutrikimus, sumažėjusį fizinį aktyvumą ir bendrą nerimo jausmą. Daugeliui moterų pasikartojančios arba nuolatinės infekcijos gali sukelti psichologinį poveikį, įskaitant stresą ir nerimą dėl nesugebėjimo kontroliuoti šios būklės, baimę dėl ateities. Tai gali paveikti ir savigarbą, kelti gėdą, sekso metu varginantis skausmas gali gadinti intymius santykius.
Tam tikros moterų grupės yra labiau pažeidžiamos dėl lėtinės ar sunkios makšties kandidozės:
• Nėščios moterys: Nėštumas yra padidėjusios rizikos laikotarpis dėl hormoninių pokyčių, kurie gali pakeisti makšties aplinką, todėl ji yra palankesnė mieliagrybių augimui. Nėščios moterys dažnai patiria pasikartojančias infekcijas, o gydymo galimybės gali būti labiau ribotos dėl vaisiaus saugumo.
• Moterys, sergančios cukriniu diabetu. Moterims, sergančioms cukriniu diabetu, ypač jei jis blogai kontroliuojamas, yra daug didesnė infekcijų rizika. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje sudaro palankią aplinką Candida augti, o cukraus kiekio kraujyje valdymas dažnai yra pagrindinis gydymo komponentas šiais atvejais.
• Moterys, kurių imuninė sistema nusilpusi. Moterys, kurioms taikoma chemoterapija, sergančios ŽIV/AIDS arba vartojančios imunosupresinius vaistus, dėl susilpnėjusios imuninės sistemos yra labiau linkusios į makšties kandidozę.
Makšties kandidozė taip pat turi platesnį socialinį ir ekonominį poveikį. Dažni apsilankymai pas gydytoją, vaistai ir gyvenimo būdo koregavimas bei nedarbingumas gali sukelti finansinę naštą.
Socialiniu požiūriu vis dar yra stigma, susijusi su makšties infekcijomis, kuri gali sukelti izoliaciją arba nenorą ieškoti pagalbos. Daugelis moterų jaučia gėdą diskutuodami apie makšties sveikatą, o tai gali atitolinti diagnostiką ir gydymą, ypač kultūrose ar bendruomenėse, kuriose atviros diskusijos apie seksualinę ar reprodukcinę sveikatą yra ribotos.
Nepaisant to, kad makšties kandidozė yra dažna būklė, ji dažnai neteisingai įvertinama ir kartais netinkamai gydoma.
Kas gi yra tas, tiek rūpesčių sukeliantis kaltininkas?
Pienligę sukeliantys Candida grybeliai – vienaląsčiai, 2-6×3-9 mikronų dydžio, ovalūs, apvalūs, kartais pailgi mikroorganizmai, kurie gali gaminti sporas, ar įgauti daugialąstę formą – formuoti „piešinį“ – pseudohifas ir tikrąsias hifas, maitinasi gliukoze, gerai išgyvena net ir aplinkoje be deguonies. Iš viso randama apie 150 Candida grybelių rūšių, iš kurių dažniausia Candida albicans (80–90 proc.), Candida glabrata (5–15 proc.), Candida tropicalis (5 proc.) ir kt. Pavadinimas Candida kilęs iš lotyniško žodžio „candidus“, reiškiančio baltą. „Albicans“ yra iš lotyniško žodžio albicō, reiškiančio „tapti baltu“. Istoriškai C. albicans mums žinoma nuo 400 m. pr. Kr., kai garsus graikų gydytojas Hipokratas nustatė mikrobinę infekciją ir pavadino ją „pienlige“, kurią sukelia šis mikrobas. Pasirodo, ant negyvų paviršių grybelis gali išgyventi nuo 24 iki 120 dienų, o ant delnų – apie 45 minutes, taip pat sugeba išgyventi ir augti distiliuotame kambario temperatūros vandenyje. Grybelis net 5 valandas gali išgyventi išdžiūvęs tamsoje ir 1 valandą, jei yra veikiamas šviesos; jo randama ant praustuvių, patalynėje. Candida mūsų kūne gyvena visą laiką, ji yra normali makšties mikrobiomo dalis. Kai sutrinka bakterijų ir grybelių pusiausvyra, ji sukelia ligą.
Ką galime laikyti normaliomis išskyromis?
Makšties gleivinė, kurioje veikia įvairūs apsauginiai mechanizmai, tokie kaip jos forma, uždarumas, sveika mikroflora, pH, antikūniai ir ląstelinis imunitetas, kaip prižiūrėtoja, apsaugo apatinius lytinius takus nuo kenksmingų patogenų. Priklausomai nuo menstruacinio ciklo periodo, moters amžiaus, nėštumo, kontraceptinių tablečių vartojimo, makštyje susidaro kintančio pobūdžio išskyros. Išskyros, kurias gamina makšties, gimdos kaklelio, gimdos gleivinė yra normalus reiškinys, kuris padeda išvalyti ir drėkinti makštį bei kovoti su patogeninėmis bakterijomis ir infekcijomis, tačiau jų kiekio, konsistencijos, spalvos ar kvapo pasikeitimas gali rodyti infekciją ar kitą problemą. Įprastos makšties išskyros yra skaidrios, balkšvos ar baltos ir bekvapės ar turinčios silpną nedirginantį kvapą, kurių tekstūra gali svyruoti nuo vandeningų iki lipnių ar tirštų. Staigiai pakitęs išskyrų kiekis, spalva ar konsistencija yra kūno signalas, kad kažkas negerai.
Kodėl pakinta normali mikrobų pusiausvyra makštyje?
Keletas veiksnių gali sutrikdyti natūralią bakterijų ir grybelių pusiausvyrą makštyje, todėl Candida gali nekontroliuojamai augti. Dažniausios makšties kandidozės priežastys yra:
1. Antibiotikų naudojimas: antibiotikai gali sunaikinti naudingas bakterijas makštyje, pvz., Lactobacillus, kurios padeda palaikyti sveiką mielių pusiausvyrą.
2. Hormoniniai pokyčiai: Estrogeno lygio svyravimai nėštumo, menstruacijų metu arba vartojant hormoninius kontraceptikus gali padaryti makšties aplinką palankesnę grybelių augimui, nes mažinamas makšties imuninis atsakas, padidėja grybelio prilipimas prie sienelės. Kontraceptinė spiralė gali veikti kaip grybelių rezervuaras.
3. Susilpnėjusi imuninė sistema. Būklės, kurios slopina imuninę sistemą, pvz., ŽIV, diabetas ar kortikosteroidų vartojimas, gali padidinti makšties kandidozės išsivystymo riziką.
4. Aptempti arba „nekvėpuojantys“ drabužiai: dėvint aptemptus apatinius arba drabužius, pagamintus iš orui nepralaidžių audinių, sulaikoma drėgmė ir šiluma, taip sukuriant idealią aplinką grybeliams klestėti.
5. Dažnas makšties plovimas, spermicidų naudojimas, nes sutrikdo natūralią apsaugą nuo infekcijų. Neigiamą įtaką gali daryti ir įvairūs alergenai ir kvapai, esantys intymios higienos, depiliacijos metu naudojamose priemonėse, prezervatyvuose.
6. Mityba, kurioje daug cukraus: didelis cukraus kiekis kraujyje, ypač sergant cukriniu diabetu, suteikia daugiau „degalų“ Candida augimui.
7. Seksualinis aktyvumas: nors pienligė ir nėra priskiriama prie lytiškai plintančių infekcijų, seksualinis aktyvumas gali sukelti makšties floros disbalansą, kuris gali prisidėti prie grybelių pertekliaus, grubūs lytiniai santykiai gali pažeisti makšties gleivinę ir jos apsaugą, grybelis gali būti perduodamas oralinio-genitalinio sekso metu.
Kada turėtumėte įtarti, kad susirgote kandidoze?
Dažniausi pojūčiai, susiję su MVK:
Išorinių lyrinių organų ir makšties niežėjimas
Deginimo, dirginimo jausmas makšties srityje
Skausmas ar perštėjimas šlapinimosi metu
Skausmas, deginimas ar graužimas per/po lytinių santykių
Dažniausiai stebimos:
Tirštos, baltos, gumulinės (varškės konsistencijos), bekvapės išskyros
Lytinių organų odos ir gleivinės paraudimas ir patinimas
Šie simptomai ir požymiai rodo, kad tikriausiai susirgote kandidoze.
Jei dalis simptomų atitinka, bet yra ir kitų, kaip išskyrų kvapas ar kitokia spalva, gali būti, kad yra mišri infekcija, bakterinė vaginozė, trichomonozė ar net lytiškai plintančios infekcijos.
Ką daryti, jei įtariate, kad sergate kandidoze?
Makšties kandidozė yra gydoma, o daugumą infekcijų galima valdyti nereceptiniais priešgrybeliniais vaistais, tokiais kaip kremai, tepalai ar makšties kapsulės. Jie dažnai yra veiksmingi lengvoms ar vidutinio sunkumo infekcijoms. Sunkesniais ar pasikartojančiais atvejais sveikatos priežiūros specialistas gali skirti geriamųjų priešgrybelinių vaistų arba ilgesnį gydymo kursą.
Reikėtų prisiminti, kad priemonės, skirtos makšties sudirgimui ar skausmui mažinti, nespecifiniam uždegimui malšinti ar florai atkurti nepriskirtinos būtinai pirmajai pagalbai įtariant pienligę. Taipogi bandant namudines priemones gaišite laiką, o infekcija gali plisti ginekologiniais ar šlapimo takais, atsirasti išangės niežulys- jau per 48-72 valandas atsiranda ištisos Candida kolonijos, tad laikas svarbus.
Ką rinktis? Žinoma, kad efektyviai pienligę gydo įvairūs azolio grupės priešgrybeliniai preparatai. Tyrimų duomenimis, geriamieji ir vietiškai į makštį dedami priešgrybeliniai vaistai beveik vienodai veiksmingi ir užtikrina klinikinį pasveikimą daugiau nei 90 proc. pacienčių. Vietinis gydymas makšties kapsulėmis, gali pasižymėti greitesniu poveikiu, nes yra tiesiogiai naudojamas uždegimo vietoje. Vaistas yra vietinio poveikio (absorbuojama nedaug) todėl nėra gauta pranešimų apie nepageidaujamą poveikį, susijusį su visu organizmu (sisteminį poveikį).
Be to, nustatyta, kad geriamieji vaistai gali pašalinti kandidozės simptomus diena arba dviem vėliau, nei vietinis gydymas, o dėl dažno naudojimo neretai yra išsivystęs grybelių atsparumas preparatui ir gali tekti ieškotis kito vaisto. Vietiškai veikiančių priešgrybelinių vaistų yra keletas, vienas iš jų yra fentikonazolas.
Kodėl fentikonazolas? Pirmiausia, kad fentikonazolas yra veiksmingas prieš įvairius mikrobus: kandidozės sukėlėjus, dermatofitus, bakterijas, įskaitant atsparias Candida rūšis bei Trichomonas vaginalis. Fentikonazolas pasižymi greitu ir ilgalaikiu poveikiu, užtikrina iki 72 ir daugiau valandų išliekanti aukšta vaisto koncentracija makšties audiniuose, o išgydymui užtenka vienos ar trijų fentikonazolio vartojimo dienų. Patikimumas, nes vaistas klinikoje naudojamas apie 40 metų, yra atlikta labai daug mokslinių studijų, įrodančių jo efektyvumą. Ir – galiausiai - patogumas, nes makšties kapsulės yra vos ne mažiausios ir patogios įvedimui formos. Remiantis Tumietto F. ir kt. moksline apžvalga, vietiškai fentikonazolą galima rekomenduoti kaip pirmos eilės, skirtingos etiologijos makšties infekcijų empiriniam gydymui, sumažinant vaistams atsparių mikrobų padermių atrankos riziką ir išvengiant žarnyno mikrofloros sutrikimo.
Svarbu prisiminti, kad reikia suvartoti visus gydytojo ar vaistininko paskirtus vaistus, net jei simptomai išnyksta. Jeigu negalavimai nesiliauja, skirti preparatai nepadeda, pienligė kartojasi kas du-trys mėnesiai, atsirado simptomų, būdingų viršutinių lytinių takų infekcijai (apatinės pilvo dalies skausmai, gausios makšties išskyros ar kraujavimas, sutrikęs šlapinimasis, karščiavimas, pykinimas ar vėmimas, skausmingumas tuštinantis), moteris nėščia ar po gimdymo, persileidimo, gimdos operacijų ar instrumentinio tyrimo, nepraėjo 3 savaitės po spiralės įdėjimo, moteris serga sunkiomis lėtinėmis ligomis – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Gera ir bloga kandidozės valdymo strategija
„Nieko, tokio, praeis“- bloga strategija. Nors MVK paprastai nesukelia rimtų komplikacijų, tačiau negydant galima susidurti su:
nėštumo ar gimdymo problemomis (savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimio svoris ar nevaisingumas, pogimdyvinis endometritas),
didesne kitų lytiškai plintančių ligų (LPL) (herpes, chlamidioze, gonorėja, ŽIV) rizika,
gali išsivystyti uždegiminė dubens organų liga, pažeidžianti kiaušintakius ar gimdą, kas gali tapti nevaisingumo priežastimi,
silpninama imuninė sistema ir kt.
Namudinės priemonės- nesaugi strategija. Pienligės gydymui moterys vienos kitoms siūlo naudoti jogurtą, kefyrą, pasukas, sodą, alijošiaus, ramunėlių, arbatmedžio, pipirmėčių, raudonėlio tirpalų, spanguolių sultis, kokoso aliejaus, obuolių sidro acto ir pan., o jų įvedimui neretai naudojama „kriaušytė”, kuri, netinkamai dezinfekuojama, pati gali tapti patologinių infekcijos sukėlėjų šaltiniu, o eteriniai aliejai gali dar labiau sudirginti ir taip jautrią intymią vietą.
Tinkama strategija yra:
Ankstyvas kandidozės gydymas, pradedant nuo vietiškai veikiančio efektyvaus preparato,
Savalaikis apsilankymas pas sveikatos priežiūros specialistą simptomams nerimstant keletą dienų naudojant gydymą,
Imuniteto stiprinimas, sveika mityba (mažiau cukraus ir alkoholinių gėrimų, daugiau pieno rūgšties bakterijų), žalingų įpročių vengimas.
Tinkama higiena (šluostymas nuo priekio link nugaros, sausa aplinka, dažnas apatinių rūbų, įklotų keitimas).
Natūralios higienos priemonės be dirgiklių ar kvapų, bekvapiai įklotai ar tamponai
Dažnų makšties plovimų, makšties purškalų vengimas.
Tinkama panaudotų priemonių priežiūra (diafragmų, gimdos kaklelio gaubtuvėlių, spermicidų aplikatorių).
Laisvesni rūbai, natūralaus pluošto apatiniai, jų skalbimas karštame vandenyje.
Ilgo buvimo karštose masažinėse voniose ir sėdėjimo šlapiais apatiniais vengimas.
Racionalus antibiotikų vartojimas.
Lytinių partnerių ribojimas, šlapinimasis po lytinių santykių, saugūs lytiniai santykiai.
Gydantis susirgimą svarbu nenaudoti tamponų, makšties ploviklių, spermicidinių, kitokių preparatų. Rekomenduojama vengti lytinių santykių (gali sumažėti latekso kontraceptinių priemonių efektyvumas ir patikimumas). Jei moteriai kartojasi kandidozinės infekcijos simptomai arba vyras turi nusiskundimų dėl perštėjimo, deginimo varpos galvutės srityje, paaštrėjančio po lytinio akto, taip pat jei ant varpos galvutės matoma šviesi plėvelė, varpa paraudusi ar jaučiamas deginimas šlapinantis, reikėtų apsvarstyti ir partnerio gydymą. Tokiais atvejais taip pat gali būti efektyvus kremas.
Taigi, sveikas gyvenimo būdas ir tinkami higieniniai ir seksualiniai įpročiai gali apsaugoti nuo MVK. Nepaisant ligos paplitimo, daugeliui moterų trūksta tikslių žinių apie makšties kandidozę. Klaidingos nuomonės apie priežastis, gydymą ir prevencijos strategijas yra plačiai paplitusios, todėl kyla nereikalingų rūpesčių ir neveiksmingas ligos valdymas. Būtinas visuomenės sveikatos švietimas, skatinantis suprasti makšties kandidozę, jos simptomus ir prevencines priemones. Moterys turėtų būti skatinamos anksti kreiptis į gydytoją, ypač jei joms yra pasikartojančios infekcijos. Taipogi labai svarbu panaikinti stigmą, susijusią su makšties sveikata. Atviros diskusijos, teisinga informacija apie makšties infekcijas gali suteikti moterims galimybę rūpintis savo sveikata. Tinkamas švietimas apie makšties sveikatos palaikymo svarbą gali padėti išvengti infekcijų ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Straipsnis parengtas pagal Recordati Polska sp. z o.o. Lietuvos atstovybės užsakymą.
Daugiau informacijos: www.lomexin.lt
Literatūra:
Donders GG. Definition and classification of abnormal vaginal flora. Best Pract Res Clin Obstet Gynaecol. 2007;21(3):355–73.
Кисина ВИ, Гущин АЕ, Забиров КИ. Инфекции, передаваемые половым путем. М. : Гэотар-Медиа, 2020;144.
Kalia, N., Singh, J. & Kaur, M. Microbiota in vaginal health and pathogenesis of recurrent vulvovaginal infections: a critical review. Ann Clin Microbiol Antimicrob 19, 5 (2020). https://doi.org/10.1186/s12941-020-0347-4
Workowski KA, Bolan GA. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Sexually transmitted diseases treatment guidelines, 2015. MMWR Recomm Rep. 2015;64(RR–03):1–137.
Alahverdi F, Kheirkhah M, Janani L. Treatment Outcomes of Vaginal Infections on Sexual Function. J Med Life. 2020;13(3):329-335. doi:10.25122/jml-2020-0051
Ma X, Wu M, Wang C, et al. The pathogenesis of prevalent aerobic bacteria in aerobic vaginitis and adverse pregnancy outcomes: a narrative review. Reprod Health. 2022;19(1):21. doi:10.1186/ s12978-021-01292-8.
Lynch T, Peirano G, Lloyd T, et al. Molecular Diagnosis of Vaginitis: Comparing Quantitative PCR and Microbiome Profiling Approaches to Current Microscopy Scoring. J Clin Microbiol. 2019;57(9):e00300-19. Published 2019 Aug 26. doi:10.1128/JCM.00300-19
Vaginitis in Nonpregnant Patients. Vaginitis in Nonpregnant Patients: ACOG Practice Bulletin, Number 215. Obstet Gynecol. 2020;135(1):e1-e17. doi:10.1097/AOG.0000000000003604
Komesu YM, Dinwiddie DL, Richter HE, et al. Defining the relationship between vaginal and urinary microbiomes. Am J Obstet Gynecol. 2020;222(2):154.e1-154.e10. doi:10.1016/j.ajog.2019.08.011
Lucien MAB, Canarie MF, Kilgore PE, et al. Antibiotics and antimicrobial resistance in the COVID-19 era: Perspective from resource-limited settings. Int J Infect Dis. 2021;104:250-254. doi:10.1016/j.ijid.2020.12.087
Ben-Ami R., Olshtain-Pops K., Krieger M., Oren I., Bishara J., Dan M., Wiener-Well Y., Weinberger M., Zimhony O., Chowers M., et al. Antibiotic exposure as a risk factor for fluconazole-resistant Candida bloodstream infection. Antimicrob. Agents Chemother. 2012;56:2518–2523. doi: 10.1128/AAC.05947-11.
Angiolella L, De Bernardis F, Bromuro C, Mondello F, Ceddia T, Cassone A. The effect of antimycotics on secretory acid proteinase of Candida albicans. J. Chemother. 2(1), 55–61 (1990).
Monika S, Małgorzata B, Zbigniew O. Contribution of aspartic proteases in Candida virulence. Protease inhibitors against Candida infections. Curr. Protein Pept. Sci. 18(10), 1050–1062 (2017).
Saygisever-Faikoglu K, Faikoglu G, Ozcan FO, et al. The efficacy and safety of fenticonazole in the treatment of mixed vaginitis. Pharm Pharmacol Int J. 2022;10(1):12‒20. DOI: 10.15406/ppij.2022.10.00358
Fernández-Alba J, Valle-Gay A, Dibildox M, Vargas JA, González J, García M, et al. Fenticonazole nitrate for treatment of vulvovaginitis: Efficacy, safety, and tolerability of 1-gram ovules, administered as ultra-short 2-day regimen. J Chemother 2004;16:179-86.
Tumietto F. European Review for Medical and Pharmacological Sciences
2017; 21: 2749-2756.
Xie HY, Feng D, Wei DM et al. Probiotics for vulvovaginal candidiasis in non-pregnant women. Cochrane Database Syst. Rev. 11, CD010496 (2017).
Jones BM, Geary I, Lee ME, Duerden BI. Comparison of the in vitro activities of fenticonazole, other imidazoles, metronidazole, and tetracycline against and skin infections. Antimicrob. Agents Chemother. 33, 970–972 (1989).
Fabio Tumietto, Brunella Posteraro, Maurizio Sanguinetti. Looking for appropriateness in the cure of mixed vaginitis: the role of fenticonazole as an empiric treatment (2019). FutureMicrobiol. ISSN 1746-0913. 10.2217/fmb-2019-0189
Sanguinetti M, Cantón E, Torelli R,Tumietto F, Espinel-Ingroff A, Posteraro B. 2019.In vitro activity of fenticonazole against Candida and bacterial vaginitis isolates determined by mono- or dual-species testing assays. Antimicrob Agents Chemother 63:e02693-18. https://doi.org/10.1128/AAC .02693-18.
Yamamoto ES, Jesus JA, Bezerra-Souza A, Laurenti MD, Ribeiro SP, Passero LFD. Activity of fenticonazole, tioconazole and nystatin on new world Leishmania species. Curr. Top. Med. Chem. 18(27), 2338–2346 (2018)
Chew SY, Than LT. Vulvovaginal candidosis: contemporary challenges and the future of prophylactic and therapeutic approaches. Mycoses 2016; 59: 262-273.
Cooke G, Watson C, Deckx L, Pirotta M, Smith J, van Driel ML. Treatment for recurrent vulvovaginal Candidiasis (thrush). Cochrane Database Syst Rev 2022; 1: CD009151.
Antifungals, systemic use | Treatment summary. NICE. Available at: https://www.nice.org.uk/cksuk-only