Apie galimybes pasitikrinti, ar nesergate prostatos vėžiu, ir šios ligos gydymą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Albertas Čekauskas.
Lietuvoje veikia prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa. Kokie vyrai turi tikrintis pagal programą? Ar visi vyrai, kurie turi dalyvauti programoje, tikrinasi?
Pagal prostatos vėžio atrankinės ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą kartą per dvejus metus turi pasitikrinti vyrai nuo 50 iki 70 metų. Jeigu bent vienas artimas giminaitis, t.y. tėvas, brolis, yra sirgę prostatos vėžiu, tuomet reikia tikrintis nuo 45-erių metų.
Deja, ne visi vyrai, kurie turėtų, tikrinasi. Vidutiniškai dėl prostatos vėžio per metus pasitikrina apie 90 tūkstančių. Apie 10 tūkst. patikrintųjų siunčiami pas urologus, kad būtų patvirtinta ar paneigta įtariama diagnozė.
Kokie simptomai turėtų versti vyrus susirūpinti ir kreiptis į gydytojus?
Deja, esant ankstyvai ligos stadijai, specifinių simptomų nėra. Didžioji dalis simptomų yra susijusi su gerybiniu prostatos padidėjimu. Tačiau jeigu vyras jaučia, kad pasunkėjo šlapinimasis, atsiranda šlapimo susilaikymas, reikia dažnai šlapintis naktimis ar pasitaiko kraujo šlapime, tai yra jau progresavusios ligos simptomai. Jeigu liga išplitusi į kaulus, tuomet pasireiškia ir skausmai. Prostatos vėžio atrankinės ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa ir yra sukurta tam, kad nustatytume ankstyvos stadijos ligą.
Koks tyrimas, norint įtarti prostatos vėžį, atliekamas visų pirma? Ar jis sudėtingas?
Visų pirma atliekamas PSA – prostatos specifinio antigeno tyrimas. Jis nesudėtingas, tam reikia paimti iš venos kraujo. Jeigu kyla įtarimų, pacientas siunčiamas pas gydytoją urologą, šis, įvertinęs kitus rodiklius, pavyzdžiui, prostatos dydį, riziką šeimoje, esant reikalui, paskiria magnetinio rezonanso tyrimą. Tuomet turime daugiau duomenų ir galime apsispręsti, ar reikia atlikti prostatos biopsiją, kai paimamas audinio gabalėlis ir ištiriamas, ar jame nėra vėžio ląstelių.
Šiam tyrimui labai svarbu atrinkti pacientus tik tada, kai beveik esame tikri, kad rasime patologiją.
Šiuo metu yra galimybė atlikti biopsiją po magnetinio rezonanso tyrimo ir žinant esamą ligos židinį. Biopsija imama kontroliuojant ultragarsu ir atlikus bendrinę nejautrą – pacientas miega ir nieko nejaučia. Biopsija atliekama pro tarpvietę, nedidinant infekcijos rizikos, dėl to pasireiškia mažiau komplikacijų. Tai – naujausia technologija.
Ar už prostatos vėžio tyrimą reikia mokėti?
Vyrams, kurie ateina tirtis dėl prostatos vėžio pagal programą, už tyrimą mokėti nereikia. Tyrimas apmokamas iš pacientų privalomojo draudimo lėšų.
Jei liga nustatoma anksti, kokių gydymo rezultatų galima tikėtis?
Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo gydymo rezultatai geresni. Jeigu nustatoma mažos rizikos liga, tuomet pacientas ne gydomas, o jam sudaromas aktyvios stebėsenos planas – kas tris mėnesius jis lankosi pas urologą, jam atliekamas pakartotinis PSA bei kiti tyrimai, t. y. stebima, ar liga nepradeda vystytis. Tiems, kuriems nustatoma didesnės rizikos liga, gydymas gali būti įvairus. Tai priklauso nuo paciento būklės ir ligos intensyvumo. Gali būti siūlomas chirurginis gydymas, spindulinė terapija arba mažų dozių spindulinė terapija, brachiterapija. Taip pat gali būti taikomas kombinuotas gydymas atliekant chirurginį gydymą su spinduliniu gydymu ir hormonų terapija.
Jeigu gydome lokaliai išplitusią ligą, pirmuosius dešimt metų vidutinė gyvenimo trukmė nesiskiria nuo nesirgusių prostatos vėžiu.
Santaros klinikose beveik nebeatliekamos atviros prostatos šalinimo operacijos, tik laparoskopinės su 3D vaizdais. Tai pagerina pooperacinį gijimą, pasižymi geresniais šlapimo laikymo ir netgi lytinės funkcijos išsaugojimo rezultatais.
O kokio gydymo ir jo rezultatų gali tikėtis vyrai, kuriems nustatomas išplitęs vėžys?
Jeigu nustatoma išplitusi liga, yra didelis medikamentų, kuriais gali būti gydomas toks ligonis, arsenalas – blokuojama testosterono gamyba, galima daug metų slopinti vėžio vystymąsi. Jei liga metastazavusi, šių žmonių penkerių metų išgyvenamumas siekia 30 procentų. Tačiau pacientų, kuriems nustatoma jau išplitusi į kitus organus liga, prognozė yra prastesnė nei tų, kuriems liga išplito po lokalios ligos radikalaus gydymo.
Kartais vyrai suserga agresyviu vėžiu. Kodėl? Ar galima išvengti tokio vėžio?
Dažniausiai agresyviu vėžiu serga jaunesni vyrai. Liga pasireiškia aršiau turintiems tam tikrą genetinį polinkį sirgti prostatos vėžiu. Paprastai tokių vyrų artimi giminaičiai jau yra sirgę šia liga. Šią ligą būtina nustatyti kuo anksčiau, dėl to tokie vyrai raginami atlikti PSA tyrimą nuo 45-erių metų. Šie pacientai irgi skirstomi į tris grupes – pacientus, kurių gydyti dar nereikia, juos galima stebėti, pacientus, kuriems aktyvus gydymas yra gyvybę gelbstintis, ir pacientus, kuriems nustatytą išplitusią ligą būtų galima valdyti.
COVID-19 pandemijos metu buvo apribotas pacientų patekimas pas gydytojus. Ar pastebite, kad padaugėjo pacientų, sergančių užleista liga? Kokios dabar yra galimybės pasitikrinti nuo prostatos vėžio profilaktiškai?
Kol kas oficialūs duomenys, kaip veikė programos pandemijos metu, nėra publikuoti, bet vis dar sutinkame pacientų, kurie turėjo pas mus apsilankyti prieš metus ar net prieš trejus. Ir jų gydymo rezultatai, deja, yra prastesni, nei būtų buvę jiems apsilankius laiku.
Dabar pacientų srautas ne tik atsigavo iki ikipandeminio lygio, bet ir vienu metu jų netgi buvo daugiau.
Taigi dabar programos veikia visu pajėgumu, ir vyrai, kuriems atėjo laikas pasitikrinti, neturėtų delsti.
DRSC-LT-000012/ 2022 m. spalio mėn. Paruošta bendradarbiaujant su „Ipsen Pharma“