Pirmas mitas: alerginiu rinitu serga tik vaikai
Lietuvoje alerginiu rinitu daugiausiai serga 5–14 metų vaikai, o suaugusiųjų susirgimų registruojama mažiau. Tačiau suaugusiųjų susirgimų statistika gali būti netiksli dėl to, kad jie alerginį rinitą dažnai linkę gydyti savarankiškai ir į medikus kreipiasi tik sunkesniais atvejais. Nors alerginis rinitas linkęs prasidėti vaikystėje ir jauname amžiuje, šia liga visame pasaulyje serga maždaug 20 procentų įvairaus amžiaus žmonių, o stipriausiai išreikšti simptomai fiksuojami asmenims iki 40 metų amžiaus.
Antras mitas: liga būdinga tik pavasariui
Žiedadulkių sukeltas sezoninis alerginis rinitas, kitaip vadinamas šienlige, sudaro tik kiek daugiau nei ketvirtadalį visų fiksuojamų ligos atvejų Lietuvoje. Šienligė būdinga pavasario, vasaros ir rudens sezonams, tačiau nesezoninis alerginis rinitas gali pasireikšti visais metų laikais. Alergija yra organizmo imuninių procesų sukelta reakcija, kai padidėja jautrumas medžiagoms, kurias organizmas paprastai turėtų toleruoti gerai. Pagrindiniai alerginio rinito sukėlėjai yra žiedadulkės, aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis, naminiai gyvūnai, pelėsis, mikroskopiniai grybai, namų dulkių erkutės ir įvairios cheminės medžiagos.
Trečias mitas: tai nėra rimta liga
Šienligei ir nesezoniniam alerginiam rinitui būdingi simptomai daugiausia siejami su nosies diskomfortu: vargina užgulusi, užburkusi, niežtinti ir bėganti, jautrumą kvapams praradusi nosis. Nors simptomai individualiais atvejais gali skirtis, sergantieji taip pat skundžiasi akių perštėjimu, ausų užgulimu, gerklės užkimimu. Negydomas alerginis rinitas gali sutrikdyti miegą, padidinti tikimybę susirgti sinusitu ir ausų uždegimu, pabloginti astmos simptomus. Taigi, alerginis rinitas yra rimta liga, kuri negydoma gali sukelti komplikacijas, turėti įtakos gyvenimo kokybei bei produktyvumui.
Ketvirtas mitas: pakanka tiesiog vengti alergenų
Tiesioginių ir netiesioginių alergenų vengimas iš tiesų yra sudėtinė alerginio rinito gydymo dalis. Žmonėms, kenčiantiems nuo šienligės, tikslinga nesilankyti laukuose ir miškuose, kuriuose gausu beržų, lazdynų, alksnių, pušų, žydinčių ramunių, kiečių ir kitų alergenų. Kita vertus, vėjuotomis dienomis tiesioginio kontakto su alergenais sunku išvengti net gyvenant mieste. Tiesioginio kontakto su nesezoniniam alerginiam rinitui priskiriamais alergenais negali išvengti ir žmonės, dirbantys aplinkoje, kurioje gausu ligą provokuojančių dirgiklių, pavyzdžiui, cheminių medžiagų. Namų dulkių erkutėms alergiški žmonės gali būti visiškai išnaikinę jas namuose, tačiau jų organizmo imuninis atsakas gali prasidėti atsisėdus ant senos sofos svečiuose.
Penktas mitas: vaistų sudėtyje yra anabolinių steroidų
Alerginis rinitas yra kliniškai reikšminga liga, kurios gydymas turėtų būti pagrįstas vaistų terapija. Kita vertus, stipriausius ir efektyviausius alerginio rinito gydymui skirtus vaistus – nosies steroidus, pavyzdžiui, mometazono furoatą, žmonės neretai painioja su anaboliniais steroidais, kurių tabletėmis arba injekcijomis piktnaudžiauja kai kurie sportininkai. Atsisakydami efektyvaus gydymo kortikosteroidais ir dažnai griebdamiesi tik greitai nosies užgulimą ir paburkimą mažinančius, tačiau kitų alerginio rinito simptomų neveikiančius dekongestantus (geriamus ir į nosį purškiamus ksilometazoliną, oksimetazoliną, pseudoefedriną), padarome sau meškos paslaugą: ilgiau vartojami, dekongestantai dirgina ir sausina nosies gleivinę, skatina lėtinį nosies gleivinės uždegimą ir išopėjimą. Kortikosteroidai (mometazono furoatas) gydo visus sezoninio ir nesezoninio alerginio rinito simptomus. Mometazono furoatas stipriai slopina uždegimą nosies gleivinėje, per keletą dienų sumažina nosies užburkimą ir atstato uoslę.