Insultą patyrė anksti
Vilnietis Rokas susirgo būdamas vos dvidešimt vienerių. Pasijuto blogai vakare, ilgai nesuprato, kas su juo vyksta, o kai ryte nuvyko į ligoninę, jam buvo diagnozuotas hemoraginis galvos smegenų insultas. Gydytojai suteikė pagalbą, paskui sekė ilga reabilitacija. Dabar, praėjus trejiems metams, viena jo ranka pritraukta prie kūno, plaštaka nevalingai sugniaužta į kumštį. Rokas negali jos valdyti – pavalgyti, nusiprausti, taip pat sunkiai vaikšto. Kai reikia nukarpyti nagus, Roką prižiūrinti moteris ilgai ir švelniai masažuoja jo plaštaką, kol pirštai šiek tiek atsigniaužia.
Situacija pasikeitė, kai buvo pradėtas taikyti gydymas į paveiktus raumenis suleidžiant atpalaiduojančio preparato. Spastiškumo gydymą botulino toksino injekcijomis jam pradėjo Abromiškių reabilitacinės ligoninės specialistai, o grįžus į Vilnių, jis tęsiamas ir toliau. Po botulino toksino injekcijų pirštai lengviau išsitiesia, Rokas lengviau pakelia ranką, pats apsirengia.
Spastiškumo požymiai
„Patyrus insultą, t. y. kai galvos smegenyse sutrinka kraujotaka, gali nukentėti įvairios galvos smegenų zonos, taip pat ir atsakingos už mūsų sklandžius judesius, kuriuos lemia koordinuotas raumenų darbas – raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja tada, kai reikia, ir tiek, kiek reikia. Esant spastiškumui, dalis raumenų yra įsitempę visą laiką arba atliekant veiksmus įsitempia daugiau negu reikia, ir tai nepriklauso nuo žmogaus valios“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro I stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja-fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Kesienė.
Spastiškumas gali pasireikšti įvairiuose kūno raumenyse. Patyrus galvos smegenų insultą, dažniausiai jis padidėja paralyžiuotos kūno pusės galūnių raumenyse. Kai raumenys būna įsitempę aplink peties sąnarį, tuomet žmogus negali pakelti rankos, atitraukti jos, dėl to sunku apsirengti, valgyti, praustis, prižiūrėti pažastį. Kai įsitempę dilbį bei plaštaką lenkiantys raumenys, ranka būna sulenkta per alkūnę, riešą, o pirštai būna sugniaužti į kumštį. Dėl to sunku rengtis, užsimauti pirštinę, kirptis nagus, prižiūrėti plaštaką. Dėl raumenų įsitempimo apatinėje galūnėje sunkiau vaikščioti, dažnai pėda krypsta į vidų ir padidėja rizika nugriūti, sunku pritaikyti ir apsiauti avalynę. Kartais dėl spastiškumo kojos raumenyse einant jos kryžiuojasi ar nesusilenkia, todėl sulėtėja ėjimo tempas, saugumas, efektyvumas. Dėl spastiškumo gali atsirasti skausmai. Kai judesiai tampa skausmingi, blogėja galimybė mankštintis, judėti, gali sutrikti miegas, tampa sunku atlikti kasdienes veiklas, blogėja emocinė būklė, socialinis aktyvumas.
Galima padėti
Neretai žmonės, patyrę galvos smegenų insultą, „įkrenta“ į depresiją, numoja ranka į savo būklę, nors padėti jiems galima. Pacientams, kuriems dėl įvykusio galvos smegenų insulto išsivysto galūnių raumenų spastiškumas, padidinti savarankiškumą ir sumažinti neįgalumą gali padėti nemedikamentinės ir medikamentinės gydymo priemonės.
Gydytoja sako, kad raumenų spastiškumui gydyti yra skiriamos įvairios reabilitacijos priemonės – kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, įtvarai bei medikamentai.
„Raumenų spastiškumą gydyti pradedame nuo tempimo pratimų, šilumos aplikacijų, įtvarų pritaikymo. Kadangi šią būklę lemia galvos smegenų pažeidimas, neretai šios priemonės suteikia tik laikiną palengvėjimą, jų gali nepakakti“, – sako J. Kesienė.
Yra geriamųjų vaistų, kurie padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, tačiau dėl poveikio visam organizmui ir dėl šalutinių poveikių jie dažniausiai skiriami, tik kai spastiškumas apima daug raumenų grupių.
Kita gydymo galimybė yra lokaliai veikiantys vaistai – botulino toksino preparatai. Vaistai suleidžiami į įsitempusius raumenis ir juos atpalaiduoja. Šie vaistai veikia tik tuos raumenis, į kuriuos yra suleisti. Atlikus injekcijas sumažėja spastiškumo sukeltas skausmas, o sumažėjus raumenų įtampai ir skausmui, tampa lengviau rengtis, atlikti asmens higienos veiksmus, nukirpti nagus, gerai išsimiegoti, vaikščioti ir net geriau jaustis išėjus į gatvę, kai ranka nėra sulenkta ir deformuota, einant lengviau pakelti koją, eisena tampa taisyklingesnė.
„Tai raumenų spastiškumą patiriančiam asmeniui daug reiškia“, – sako gydytoja J. Kesienė.
Vien vaistų nepakanka
Reabilitacijos specialistė teigia, kad raumenų spastiškumo sumažėjimas po botulino toksino injekcijų vidutiniškai trunka tris mėnesius: „Yra pacientų, kuriems poveikis trunka ilgiau. Tam, kad išlaikytume pasiektą rezultatą, injekcijas reikia kartoti.“
Gydytoja pabrėžia, kad vien injekcijų nepakanka, reikia ir kitų priemonių – kadangi raumuo buvo priverstinėje padėtyje, jo skaidulos linkusios trumpėti, todėl būtini tempimo pratimai, įtvarų dėvėjimas, labai svarbu atlikti pratimus, kurie gerina tarpraumeninę koordinaciją. Dėl to po atliktų injekcijų pacientams rekomenduojama lankytis pas kineziterapeutą, ergoterapeutą ir atlikti rekomenduotus pratimus savarankiškai (tempimo, judesių amplitudės didinimo, lavinančius tarpraumeninę koordinaciją ir kt.), dėti įtvarus.
Ar bus skirtas spastiškumo gydymas botulino toksino injekcijomis, gydytojas sprendžia atsižvelgdamas į raumenų įsitempimą ir jo sukeliamas problemas, kitus sveikatos sutrikimus, įvertinęs, ar nėra fiksuotų kontraktūrų, ir netgi į tai, ar ligonis nori dalyvauti reabilitacijos procese, ar jis laikysis rekomendacijų, atliks tempimo pratimus, dėvės įtvarus.
„Gydymas botulino toksino injekcijomis nesugrąžina paralyžiuoto raumens funkcijos, bet, atpalaidavus pernelyg įsitempusius raumenis, pagerėja paciento savijauta, lengviau atlikti veiklas, judesiai tampa sklandesni, asmuo juos atlieka efektyviau“, – sako gydytoja J. Kesienė.
Poinsultinio spastiškumo atveju gydymą injekcijomis galima tęsti ilgą laiką. Yra pacientų, kurie dėl šių injekcijų pas gydytojus lankosi dešimtmetį, o kitiems raumenų įtampa ženkliai sumažėja ir jiems tolesnio gydymo nebereikia, labai retais atvejais pasitaiko atsparumas gydymui – kai vaistai neveikia.
Kur kreiptis
Raumenų spastiškumo dėl patirto galvos smegenų insulto ar traumos gydymas botulino toksino injekcijomis pacientams papildomai nekainuoja. Remiantis gydymo rekomendacijomis, injekcijų negalima atlikti dažniau kaip kartą per tris mėnesius, o gydymo trukmė priklauso nuo spastiškumo pasireiškimo stiprumo.
Patyrusius galvos smegenų insultą ligonius ūmiu ligos periodu gydo neurologas, vėliau seka reabilitacija, daliai pacientų reikalinga slauga. Jeigu dėl ligos išsivysto raumenų spastiškumas ir nemedikamentinių gydymo priemonių nepakanka, ligonis turi kreiptis į šeimos gydytoją, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją ar gydytoją neurologą, kurie, nustatę esant spastiškumo problemą, pacientą nusiųs į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose atliekamas gydymas botulino toksino injekcijomis.
Nors šis gydymas gali padėti, deja, nemažai ligonių, varginamų galūnių spastiškumo, nepatenka pas specialistus. J. Kesienė sako, kad taip gali būti dėl įvairių priežasčių. Ligoniai ne visada gali patys savimi pasirūpinti (pavyzdžiui, nekalba po patirto insulto, sutrikęs suvokimas, sunkiai juda, yra depresija), kita galima priežastis – pacientai ar jų artimieji ne visuomet žino apie galimą spastiškumo gydymą botulino injekcijomis arba dėl riboto mobilumo jiems yra sunku nuvykti į gydymo įstaigą. Kartais žmonės tikisi, kad po spastiškumo gydymo injekcijomis „atsigaus“ ir pradės judėti paralyžiuota galūnė, o to nesulaukę, gydymu nusivilia.
Labai svarbu, kad tiek specialistai, tiek pacientai laiku pastebėtų spastiškumo problemą tiek ūmiu, tiek atokiuoju ligos laikotarpiu, žinotų apie visas gydymo galimybes ir kur šis gydymas taikomas.
Nekentėkite dėl spastiškumo vienumoje, nes būklę palengvinantis gydymas yra. Pagalbos galite kreiptis į šias sveikatos priežiūros įstaigas:
Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centrą (Santariškių g. 2, Vilnius), konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Šiltnamių g. 29, Vilnius), konsultuoja gydytojai neurologai;
Klaipėdos universiteto ligoninės Reabilitacijos kliniką, Neurologijos centrą (Vytauto g. 153, Palanga), konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
Klaipėdos universiteto ligoninės Jūros korpusą (Liepojos g. 45, Klaipėda), konsultuoja gydytojas neurologas ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
LSMU Kauno ligoninės Neurologijos skyrių (Hipodromo g. 13, Kaunas), konsultuoja gydytojas neurologas;
LSMUL Kauno klinikų Neurologijos kliniką (Eivenių g. 2, Kaunas), konsultuoja gydytojas neurologas.
Dys-LT-000874/2024 09