Nors šiltuoju metų laiku džiaugiamės šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis, įprastai vasaros vaišių stalas pasižymi didele grilyje ar ant ugnies keptų gaminių įvairove. Aromatingas dūmo kvapas vilioja paskanauti apskrudusios mėsos ar kitų patiekalų, ir dažnai nepagalvojame, kad galime apsunkinti skrandį.
Reikšmės turi ir marinatas, ir mėsos kepimo būdas
Anot E. Mockaus, prieš ruošiant ar kepant mėsą, pirmiausia vertėtų pagalvoti apie mėsos kaloringumą.
„Kepimui reikėtų rinktis kuo liesesnę mėsą. Geriausia – vištieną arba kalakutieną. Ši mėsa pasižymi nedideliu riebalų kiekiu, todėl mažiau apkrauna skrandį“, – tikina gydytojas.
Svarbu atkreipti dėmesį į mėsos paruošimą: majoneze ar kitame riebiame marinate ruošta mėsa greičiau apskrunda, pajuoduoja, dirgina skrandį. Geriausia mėsą marinuoti įprastais prieskoniais ir jų nepagausinant – druska, pipirais, žolelėmis ar kitais prieskoniais, citrinų sultimis.
Kepant grilyje ar ant ugnies, mėsa kepa savo sultyse, todėl susidaro traški odelė. Anot gydytojo, stipriai apskrudusioje paukštienos odelėje slypi kancerogeninės (vėžį sukeliančios) medžiagos, todėl prieš valgant mėsą odelę reikėtų pašalinti (šaltinis čia).
Svarbus ir kepimo būdas: kepant mėsą aukštoje temperatūroje, gali susidaryti tam tikrų kancerogeninių medžiagų, todėl geriausia mėsą kepti kuo mažesnėje, iki 180 laipsnių, temperatūroje, o apskrudusių, sudegusių dalių išvis nevalgyti.
Svarbus saikas ir sąmoningumas
„Kelioninis“ maistas taip pat gali sukelti problemų. Tarkime, įsidėjote maisto į iškylą, tačiau nepasirūpinote tinkamomis sąlygomis, ir turite „tiksinčią bombą“. Šiltoje ir drėgnoje terpėje greičiau dauginasi įvairūs mikroorganizmai, kurie minta produktų organinėmis dalimis bei išskiria toksinus, o jų suvartojus su maistu, galima apsinuodyti.
„Norint išvengti vizito į skubios pagalbos skyrių, reikėtų transportuoti ir laikyti maistą sausai bei kuo vėsesnėje temperatūroje (geriausia – bent kažkiek apdorotą) ir kuo greičiau jį suvartoti. Jei pajutote nuo maisto sklindantį nekokį kvapą, pastebėjote spalvos pakitimus ar įpakavimo defektus – geriau jo nevalgykite“, – pataria gastroenterologas.
Anot specialisto, kita svarbi taisyklė: valgydami sunkiau virškinamą maistą, turėtumėte įtraukti šviežių daržovių ar salotų (geriausia – be majonezo). Augaliniame maiste esančios skaidulos padeda skaidyti valgomą maistą ir išvengti jo pertekliaus.
Be to, anot E. Mockaus, svarbus ir porcijų dydis. Nereikėtų prisidėti pilnos lėkštės maisto – jį turėtume ragauti, o ne „prisikimšti“.
„Reikėtų suprasti: ne viską, ką akys mato, turime suvalgyti. Svarbu išlaikyti sąmoningumą ir saiko jausmą“, – sako gydytojas gastroenterologas.
Mitybos gairės, jei padidėjęs rūgštingumas
Dažnai vasaros laikotarpiu žmonės skundžiasi ir padidėjusiu skrandžio rūgštingumu.
Gydytojas įspėja, jog pacientams, sergantiems gastroezofaginio refliukso liga arba linkusiems į padidėjusį skrandžio rūgštingumą, svarbu valgyti dažnai – kas 2–3 valandas – ir po nedaug.
„Reikėtų vengti nuolatinio valgymo, o vienu metu suvalgomo maisto kiekis neturėtų būti didesnis negu 300–400 g. Galioja auksinė taisyklė – nevalgyti bent 3 valandas iki miego, negulėti, nesilankstyti iškart po valgio. Jei sėdate prie šventinio stalo – venkite ankštų, juosmenį spaudžiančių drabužių“, – sako E. Mockus.
Padidėjusį skrandžio rūgštingumą bus lengviau suvaldyti, jei rinksitės liesą mėsą ir liesus pieno produktus, vengsite riebių padažų, maisto gaminimo metu naudosite kuo mažiau riebalų.
Sergant refliukso liga labai svarbu vengti produktų, kurie mažina apatinio stemplės rauko tonusą: kavos, gazuotų saldintų limonadų, arbatos, šokolado, mėtos ar pipirmėtės turinčių produktų, pomidorų padažo, česnakų, svogūnų, cinamono.
Virškinamojo trakto ligos pasireiškia bet kokiame amžiuje
Anot gydytojo, lietuviai nepasižymi didesniu, negu pasaulio vidurkis, skrandžio ligų susirgimo dažniu. Tačiau virškinimo sistemos ligos išlieka trečia mirties priežastimi Lietuvoje – po širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologinių susirgimų.
„Lietuviai dažniausiai serga skrandžio uždegimais, sukeltais H. Pylori infekcijos, taip pat dažnai pasitaiko ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė. Onkologiniai skrandžio susirgimai dažniau diagnozuojami vyresnio amžiaus pacientams (per 60 metų), kuriems būdingi didesni rizikos veiksniai, pavyzdžiui, žalingi įpročiai“, – komentuoja gydytojas.
Kita vertus, E. Mockaus teigimu, skrandžio problemos gali užklupti bet kokio amžiaus pacientą.
„Virškinimo sistemos ligos pirmiausia prasideda nuo lengvų simptomų. Dažnai pacientai jaučia ankstyvą sotumo jausmą, pilvo pūtimą, nesuvirškinto maisto skrandyje pojūtį. Tokie simptomai atsiranda kas ketvirtam bet kurio amžiaus žmogui; juos dažnai sukelia suaktyvėjusi nervų sistemos veikla, stresas, netinkama mityba“, – sako Baltijos ir Amerikos klinikos specialistas.
Negydomi simptomai gali progresuoti ir virsti rimta skrandžio liga, todėl šiuo atveju svarbiausia – savalaikė ir tinkama diagnostika.
Šiuolaikiški diagnostikos metodai – kada jie taikomi?
E. Mockaus teigimu, Baltijos ir Amerikos klinikoje taikoma gastroskopija yra bene informatyviausias virškinamojo trakto tyrimo būdas, kurio metu yra apžiūrima paciento stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Esant poreikiui, gali būti atliekama biopsija.
„Gastroskopijos tyrimas dažniausiai pacientams, kurie skundžiasi skausmais ar nemaloniais pojūčiais viršutinėje pilvo dalyje, sutrikusiu ir skausmingu rijimu, gastroezofaginio refliukso liga, neaiškios kilmės pykinimu ir vėmimu, aktyviu ar lėtiniu kraujavimu, geležies trūkumu. Gastroskopija gali patikslinti patologinius darinius po radiologinių tyrimų arba būti taikoma gydymo tikslais, kada randamas polipas skrandyje“, – paaiškina gydytojas.
Gastroskopija paprastai nėra skausminga, tačiau gali sukelti nedidelį diskomfortą. Jei pacientas negali toleruoti procedūros, ji atliekama su narkoze. Po narkozės reikia pailsėti apie 1 valandą ir apie parą būti prižiūrimam artimo žmogaus, draudžiama vairuoti transporto priemones. Jeigu narkozė nebuvo taikoma, pacientas pats gali grįžti namo, vairuoti automobilį.
Kita plačiai taikoma procedūra yra kolonoskopija, kurios metu apžiūrima storoji žarna (esant poreikiui, ir galinė plonosios žarnos dalis). Tai – efektyvus tyrimas nustatant įvairias storosios žarnos ligas, diagnozuojant ikivėžines arba vėžines būkles.
„Kolonoskopija rekomenduojama, jei tuštindamasis asmuo pastebi kraujo, staiga pakito tuštinimosi pobūdis, staiga ar nepaaiškinamai ėmė kristi svoris, žmogus ilgą laiką viduriuoja, jam skauda pilvą arba jei giminėje buvo storosios žarnos vėžio atvejų“, – nurodo E. Mockus.
Baltijos ir Amerikos klinikoje kolonoskopija atliekama taikant pacientui pilną narkozę, todėl šis diskomforto nejaučia. Procedūra trunka iki 25 minučių, po kurios pacientas dar kurį laiką miega. Prieš numatomą kolonoskopiją paciento būklės įvertinimui gali būti paskirti bendri kraujo ar kiti tyrimai.
Kolonoskopiniam tyrimui būtina paruošti žarnyną: parą laiko iki tyrimo nevalgyti, valyti žarnyną gydytojo paskirtu preparatu. Tyrimo dieną rekomenduojama atvykti su asmeniu, kuris po tyrimo galėtų palydėti į namus. Tądien draudžiama vairuoti, dirbti su mechanizmais, nerekomenduojama pasirašinėti svarbių dokumentų.