Apie NE navikus pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru gydytoja onkologė-chemoterapeutė, Klinikinių tyrimų grupės vedėja dr. Edita Baltruškevičienė.
Kokie navikai vadinami neuroendokrininiais?
Neuroendokrininiai navikai - retų piktybinių ligų grupė - gali išsivystyti iš hormonus ar kitas biologiškai veiklias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių daugelyje žmogaus organizmo vietų. Žmogus gali justi įvairius simptomus – viduriavimą, raudonį, karščio pylimą, panašius į kitų ligų simptomus arba iki paskutiniųjų ligos stadijų nejusti jokių negalavimų. Labai specifinius ir retai pasitaikančius neuroendokrininius navikus sunku diagnozuoti. Ne veltui ši liga prilyginama zebrui – jos išraiškų yra daug.
Daugelio neuroendokrininių navikų išsivystymo priežastys nėra žinomos. Pagal kilmę jie gali būti sporadiniai ir paveldimi, susiję su genetiniais sindromais. Pavyzdžiui, MEN1 ir MEN2 – tai dauginės endokrininės neoplazijos sindromai, kai įvairiuose organuose vystosi gerybiniai ir piktybiniai neuroendokrininės prigimties navikai. Per gyvenimą galima susirgti kelių organų vėžiu – prieskydinės liaukos, kasos, virškinamojo trakto ir kt. Nustačius minėtą genetinį sindromą, būtina aktyvi specialistų – onkologų ar endokrinologų –priežiūra.
Šie navikai vis dar išlieka reta liga. Kiek per metus Lietuvoje diagnozuojama atvejų?
Sergančių neuroendokrininiais navikais pacientų sparčiai daugėja visame pasaulyje. Daugelyje Vakarų šalių per pastaruosius 40 metų sergamumas skrandžio neuroendokrininiais navikais padidėjo 11–18 kartų, tiesiosios žarnos – apie 10, plonosios žarnos – 5 kartus. Manoma, kad ši sergamumo didėjimo tendencija gali būti siejama ir su gerėjančia šių navikų diagnostika.
NVI Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje diagnozuojama 3,8 atvejų 100 000 gyventojų. Dažniausiai neuroendokrininių navikų aptinkama virškinamajame trakte (70 proc. atvejų) ir plaučiuose (25 proc. atvejų), tačiau jie gali išsivystyti skydliaukėje, antinksčiuose, odoje ir kituose organuose.
Kokius simptomus jie sukelia?
Paprastai sergant vėžiu simptomus sukelia didėjanti naviko masė. Neuroendokrininių navikų atveju simptomai priklauso ne tik nuo naviko dydžio, bet ir nuo jų gaminamų biologiškai veiklių medžiagų, pavyzdžiui, serotonino, histamino, insulino, adrenokortikotropinio hormono ar kitų. Šios medžiagos gali sukelti įvairius simptomus: viduriavimą, karščio, raudonio epizodus, dusulį, didinti arba mažinti gliukozės kiekį kraujyje, padidinti skrandžio rūgščių gamybą ir kt.
Neuroendokrininio naviko biologinių medžiagų sukelti simptomai vadinami karcinoidiniu sindromu. Klasikinio karcinoidinio sindromo epizodo metu staiga atsiranda veido ir krūtinės raudonis, karštis, taip pat gali būti viduriavimas, pilvo skausmas, dusulys. Šis epizodas užtrunka kelias minutes, gali kartotis iki kelių kartų per dieną. Jį gali provokuoti maistas, kuriame yra triptofano, pavyzdžiui, šokoladas, raudonas vynas, sūris. Dėl karcinoidinio sindromo gali vystytis širdies vožtuvų fibrozė, dar vadinama karcinoidine širdies liga.
Apie pusę neuroendokrininių navikų jokių karcinoidui būdingų simptomų nesukelia, tuomet jie vadinami funkciškai neaktyviais.
Ką daryti pajutus kuriuos nors iš minimų simptomų?
Jei atsirado karcinoidiniam sindromui būdingų simptomų, būtina stebėti sveikatos būklę. Atkreipti dėmesį, ar nekrenta svoris, ar neatsirado pilvo skausmai, koks minėtų simptomų intensyvumas – ar jie kartojasi, ar jų pobūdis intensyvėja.
Visą šią informaciją būtina aptarti su šeimos gydytoju, kad, įvertinęs nusiskundimus, suplanuotų reikiamus tyrimus. Svarbu žinoti, kad neuroendokrininiai navikai yra reti, o minėtus simptomus gali sukelti ir kitos ligos – dirgliosios žarnos sindromas, alergija, menopauzė, bronchinė astma. Vis dėlto negalima šių simptomų ignoruoti. Būtina dėti visas pastangas siekiant nustatyti minėtų negalavimų priežastį.
Britų gydytojų atlikti tyrimai parodė, kad nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės nustatymo praeina vidutiniškai 53 mėnesiai. Kodėl?
Neuroendokrininių navikų vystymosi greitis ir prognozė priklauso nuo juos sudarančių ląstelių piktybiškumo laipsnio ir organo, kuriame vystosi navikas. Netgi tame pačiame organe gali išsivystyti labai lėtai augantys, metastazuoti nelinkę navikai arba labai agresyvios blogos prognozės neuroendokrininės karcinomos.
Nuo ligos agresyvumo priklauso ir simptomų pasireiškimo laikas. Žarnyno neuroendokrininiai navikai dažniausiai vystosi lėtai – net keletą metų. Ligos pradžioje jie nesukelia jokių specifinių simptomų, ir tik ligai išplitus pasireiškia minėti karcinoidinio sindromo požymiai. Šie simptomai dažnai priskiriami kitoms ligoms, pvz., širdies, plaučių ligoms, dirgliosios žarnos sindromui ir kt.
Minėtos priežastys lemia, kad į gydytojus kreipiamasi jau išplitus ligai, o sudėtinga diagnostika, kitų ligų įtarimas ligos diagnozavimą dar labiau pavėlina.
Kaip galima įtarti NE naviką? Kaip jie nustatomi? Kaip gydytojui jį atpažinti?
Neuroendokrininį naviką reikia įtarti, kai pacientą vargina nepaaiškinami raudonio, viduriavimo, karščio pylimo epizodai. Taip pat gali pasireikšti ir kiti vėžiui būdingi simptomai – skausmai kepenų, kasos plote, epigastriume, tuštinimosi sutrikimai, mažakraujystė, svorio kritimas.
Lengviausiai prieinamas yra ultragarso tyrimas, kurio metu galima apžiūrėti pilvo ertmės organus (kepenis, kasą ir kt.), įvertinti, ar nėra navikinių darinių. Kiti svarbūs tyrimai yra skrandžio endoskopinis tyrimas ir kolonoskopija. Jais galima įvertinti, ar nėra darinių skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje ir storajame žarnyne. Plonųjų žarnų endoskopinis tyrimas neatliekamas, todėl šiuos navikus yra itin sunku diagnozuoti. Būna atvejų, kai pirminio naviko nepavyksta surasti, nes jis labai mažas ir simptomus sukelia ne jis, o metastazės. Pirminiam navikui didėjant, gali atsirasti skausmas, žarnų nepraeinamumas, kraujavimas ar kt.
Nustačius navikinį darinį, jo kilmė ir piktybiškumas patvirtinami histologiniu tyrimu.
Nustačius neuroendokrininį naviką, pacientai turėtų būti siunčiami į specializuotus centrus, kur yra galimybės atlikti specifinius radiologinius ir kraujo tyrimus.
Koks yra šių ligonių išgyvenamumas ir nuo ko jis priklauso?
Tyrimai rodo, kad penkerius metus ir ilgiau išgyvena 80–90 proc. ligonių, kurie serga plonosios žarnos neuroendokrininiais navikais, tačiau šitiek metų išgyvena tik 40 proc. susirgusių kasos navikais ir tik 10 proc. plaučių neuroendokrininiais navikais.
Gydymo rezultatai ir pacientų išgyvenamumas priklauso nuo pirminio naviko vietos, ligos stadijos diagnozavimo metu ir naviko ląstelių piktybiškumo.
Kaip gydomi NE navikai?
Gydymo schema priklauso nuo ligos išplitimo, pirminio naviko vietos, ląstelių piktybiškumo. Lėtai augantys navikai dažniausia operuojami arba taikoma taikinių terapija, biologinė terapija. Agresyvias didelio piktybiškumo neuroendokrinines karcinomas gydome chemoterapija.
Svarbus ir išskirtinis yra gydymas somatostatino analogais. Tai vaistai, kurie, jungdamiesi prie naviko paviršiuje esančių somatostatino receptorių, slopina peptidų sekreciją ir naviko proliferaciją. Taip sustabdomas naviko augimas ir kontroliuojamas karcinoidinis sindromas.
Kitas išskirtinis gydymo būdas yra radionuklidų terapija. Ji pagrįsta didele somatostatino receptorių raiška navikuose. Gydymo metu pacientui suleidžiamas somatostatino analogas, sujungtas su radioaktyvia dalele. Minėtas vaistas prisijungia prie naviko ląstelių ir jas apšvitina. Labai džiaugiuosi prieš kelerius metus Lietuvoje atsiradusia galimybe taikyti šį gydymo metodą.
Svarbu, kad pacientas būtų gydomas specializuotame centre, kur dirba daugiadalykė šia reta liga besidominčių gydytojų komanda, yra diagnostikos ir gydymo galimybės.
SOM-LT-000218 Patvirtinta 2022 m. lapkričio mėn.
Parengta bendradarbiaujant su IPSEN