Vieniems nereikia, o kiti ieško
„Šiais laikais tikrai nesunku rasti naudotiems daiktams naujus namus. Tai galima padaryti per įvairias internetines daiktų pardavimo platformas. Daugeliu atvejų kur nors yra žmogus, kuris ieško to daikto. Į elektronikos atliekų konteinerį yra tinkami keliauti tik stipriai mechaniškai pažeisti arba ilgą laiką drėgmėje laikyti kompiuteriai. Visi kiti kompiuteriai, nepriklausomai nuo amžiaus ar parametrų, gali ir turi grįžti atgal į prekybos rinką“, – tvirtina A. Bebrauskas.
Pasak jo, naudoto, bet gero, tik tvarkytino kompiuterio pagrindinė užduotis yra jūsų poreikių tenkinimas. Jei atsirado nauji poreikiai, kurių kompiuteris nebegali išpildyti, tuomet reikėtų įsigyti kitą, kuris tuos poreikius patenkintų.
O jei vis dėlto norėtume apskaičiuoti savo tvarumo indėlį, kuo jis turėtų būti matuojamas?
„Pasaulyje egzistuoja daugybė tvarumą nusakančių rodiklių, bet 99 proc. jų yra sukurti taip, kad realiame gyvenime netvarios įmonės taptų tvariomis „popieriuje“. Mes vadovaujamės tik vienu tvarumo rodikliu – kiek tiksliai vienetų įrangos pavyko išgelbėti nuo perdirbimo, tai lengva suskaičiuoti, ir šie skaičiai yra labai tikslūs ir aiškūs. Mūsų įmonės pagrindinė užduotis – kiekvienam naudotam daiktui rasti naują šeimininką ir tokiu būdu užkirsti kelią gamtos išteklių švaistymui, gaminant naujus daiktus“, – aiškina A. Bebrauskas.
Mažinamas poveikis aplinkai, nešvaistomi mokesčių mokėtojų pinigai
„Refurbo“ darbuotojai kiekvieną dieną įgyvendina tvarumo mantrą – „reduce, reuse, recycle“ (angl. „mažinti, panaudoti dar kartą, perdirbti“). Kai dešimčiai naudotų kompiuterių, kurie turėjo būti išmesti, randami nauji šeimininkai, paklausa naujiems kompiuteriams sumažėja dešimčia vienetų. Pavyzdžiui, pernai įmonė pardavė daugiau nei 220 tūkst. vienetų naudotos ir atnaujintos IT įrangos. Aktyviai skatindama antrinį daiktų panaudojimą, įmonė prisideda prie gamybos ir poveikio aplinkai mažinimo. Įranga, kurios visiškai nebegalima panaudoti (netgi atsarginėms dalims), tinkamai perduodama perdirbimui.
„Žinoma, prisidedame ir prie įvairiausių tvarumo iniciatyvų ir projektų. Jau daugiau nei 5 metus valstybines institucijas bei įmones skatiname naudotą elektroninę įrangą parduoti, o ne išmesti. Tai darome visiškai nesiekdami naudos sau. Skatiname valstybės turtą parduoti viešai ir skaidriai per e-varzytines.lt platformą, kurią administruoja valstybė“, – pasakoja „Refurbo“ vadovas.
Jo teigimu, nusistovėjusi praktika valstybės ar savivaldybės organizacijose buvo ne tik netvari, bet ir neskaidri, nes naudota elektroninė įranga, nors dar būdama geros būklės, buvo nurašoma, išmetama arba pradingdavo be žinios. Tokiu būdu buvo ne tik nesilaikoma nusistovėjusių tvarumo standartų, bet ir masiškai švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. „Siekiame tai pakeisti. Džiaugiamės, kad po truputį sistema skaidrėja ir tampa tvaresnė, o prie to prisidedame ir mes“, – pastebi A. Bebrauskas.
Gamintojų ir vartotojų vizijos ne visada sutampa
„Refurbo“ vadovas taip pat apgailestauja, kad per pastaruosius 7 metus pastebima tendencija – elektronikos įrenginių kokybė prastėja. Esą anksčiau galėjai vadintis kompiuterio naudotoju, nes jį sėkmingai naudodavai daug metų. Dabar likome tik kompiuterio vartotojais, suvartojančiais kompiuterius per kelerius metus, nes jų novatoriškas dizainas linkęs į gedimus ir greitą dėvėjimąsi. Todėl „Refurbui“ kyla naujų iššūkių kompiuterius remontuojant, remonto sąnaudos dėl sudėtingėjančio daikto ardymo išauga kelis kartus. Tai ir yra priežastis, kodėl įrangos savininkas dažniau renkasi jos atsikratyti, o ne ją remontuoti.
„Vieša paslaptis, kad dalis gamintojų stengiasi pagaminti įrenginį būtent taip ir tik taip, kad jis sklandžiai veiktų tik garantinio aptarnavimo laikotarpiu ir pradėtų gesti vos garantiniam laikotarpiui pasibaigus. Kam šiais laikais reikia visą gyvenimą veikiančios skalbimo mašinos? Dalis gamintojų mano, kad niekam. Juk neva vartotojui reikia vis naujesnės, vis madingesnės“, – sako A. Bebrauskas.
Elektronikos atliekų tvarkymą Lietuvoje organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas vis dėlto pastebi, kad visame pasaulyje pastaruoju metu daugėja įvairių tvarumo iniciatyvų, dalį jų įgyvendina gamintojai. Šią tendenciją skatina, reglamentuoja ir palaiko valstybinės ir politinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, 2019 metais. Europos Komisija (EK) paskelbė naujas gaminių projektavimo taisykles elektronikos įrangos gamintojams. Taisyklės pagrįstos reikalavimu projektuoti įrangą, kuri turėtų mažesnį poveikį aplinkai ir klimato kaitai.
Gyventojai linkę kaupti nenaudojamus prietaisus
„Nuo pat mūsų asociacijos veiklos pradžios kalbame apie atsakingą vartojimą, prietaisų taisymą, aiškiname elektronikos įrangos taisymo naudą, primename formulę, padedančią pasirinkti remontą. Raginame taisyti prietaisus, kai šį paslauga neviršija 50 proc. naujo prietaiso kainos. Be to, 2021 metais ES gamintojams įsigaliojo reikalavimas užtikrinti buitinės elektronikos įrangos taisymą, ne mažiau kaip 7–10 metų tiekiant taisytojams atsargines dalis po paskutinės gaminio išleidimo į rinką datos. Tai palaiko teisę taisyti ir padeda mažinti elektronikos atliekų kiekius“, – atkreipia dėmesį Linas Ivanauskas.
Jis taip pat pastebi, kad daugelis žmonių – ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse – namuose linkę kaupti nenaudojamus, sugedusius elektronikos prietaisus. Net 41 proc. Lietuvos gyventojų teigia namuose turintys 1–2 nenaudojamus arba beveik nenaudojamus kompiuterius. Tai parodė dar šią vasarą EPA inicijuotas šalies gyventojų elgsenos tyrimas.
Ką daryti su kompiuteriu, kuris po sofa ar giliai stalčiuje guli jau daugiau kaip 5 ar 7 metus, o dažnai ir pilnas visokios informacijos?
Įmonės „Refurbas“ vadovas A. Bebrauskas pataria:
- Pirmas darbas – tai pasidaryti reikalingos informacijos (pvz., kaip nuotraukos) kopiją.
- Tuomet reikia nuspręsti, ar kompiuteris turi savo vietą ir paskirtį namuose. Jei vietos nebeturi, jam reikia rasti naujus šeimininkus.
- Prieš parduodant ar padovanojant reikia sunaikinti visus duomenis, esančius kompiuteryje, nes asmeniniai duomenys neturėtų papulti į svetimas rankas. Duomenis galima naikinti pačiam arba kreiptis į specializuotą įmonę.
- Jei sunku rasti pirkėją, vis tiek nereikėtų daužyti kompiuterio, o jį paaukoti ar atnešti į nereikalingų daiktų surinkimo stotelę (pvz., stotelę „Dėkui“). Jei bus išvengta stiprių kompiuterinės įrangos mechaninių pažeidimų, kurie atsiranda metant į konteinerį, ją bus galima panaudoti antrą kartą.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
Daugiau informacijos teirautis: Neringa Baranauskienė, strateginių santykių valdymo agentūra „Flow“, tel. +370 699 95672, e. paštas neringa@theflow.lt.