„Gyvenime galite įgyti daug specialybių, tačiau plėtoti savo laisvę ir nepriklausomybę šiandien yra tiesiog būtina. Jos savaime nėra duotos ir nekyla iš elementaraus priklausymo klasei: nei buržuazija, nei proletariatas, nei įvairūs įsivaizduojami luomai nepadeda išplėtoti laisvės turinio. O šiandien, kada išvengti pavergimo dėl medijų ir kapitalo viešpatavimo beveik neįmanoma be specialaus pasirengimo, filosofijos ir įvairios kritikos studijos tapo tiesiog būtinybe. Tad nepraleiskite progos, studijuokite filosofiją visur kur galite, bet kuriame universitete ar nepriklausomuose rateliuose. Nepriklausomas kūrybingumas ir kritiškas kritiškumas yra šiuolaikinė būties sąlyga“, – įsitikinęs profesorius.
Šiandien pastebima tendencija, kad daugelis vis dar nesupranta humanitarinių mokslų svarbos ir dažnai painioja išsilavinimo sąvoką su profesija ar įgytu amatu. Stojantys į aukštąsias mokyklas vis dar labiau orientuojasi į „ant bangos“ esančias specialybes ir gerai apmokamą darbą, ir tik retas kuris giliau apmąsto, ar pasirinktos studijos jam gali duoti daugiau nei įprastas žinias, pavyzdžiui, padėti įgyti kūrybiškumo įgūdžių ar išmokyti kritinio mąstymo. Juk artėja tie laikai, kada gamyklose dirbančius žmones greitai pakeis robotai, o darbo rinkai reikės kūrybingų, plačiai ir kritiškai mąstančių asmenybių.
Daugelis filosofijos absolventų užima puikias darbo pozicijas
Tiek filosofai, tiek šią sritį pasirinkusieji studentai bendru sutarimu tvirtina, kad filosofija – tai studijos, kurios kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Ir visi, kurie sako, kad šis mokslas nėra profesija, yra visiškai teisūs. Filosofija, visų pirma, yra išsilavinimas, leidžiantis praktiškai spręsti ir argumentuotai analizuoti daugelį šiuolaikinio globalaus pasaulio problemų, vesti tarpasmeninį ir tarpkultūrinį dialogą. Filosofija – tai ne tik analizės, logikos ir argumentų kalba, bet ir kūrybiškumas – gebėjimas sustoti, pastebėti, pažvelgti kitu kampu. Gal todėl daug pasaulio lyderių, žymių asmenybių, pavyzdžiui, dabartinis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, garsus režisierius, simetrijos ir spalvų meistras Wesas Andersonas, režisierius Alanas Parkeris ir kt. yra turėję ryšį su filosofija – vieni baigė šias studijas, kiti filosofijai skyrė tam tikrą savo gyvenimo etapą.
„Rinkausi filosofijos studijas, nes norėjau susipažinti su mąstymo įrankiais, kurie man padėtų suprasti, kaip kuriamos tiesos, ideologijos, išmintys, idėjos, visa tai, ką mes vadiname žinojimu. Juk neįmanoma mąstyti apie ką nors, nesinaudojant filosofiniais įrankiais – anksčiau ar vėliau viskas atsirems į sąvokas, prielaidas, įsitikinimus ir kaip sako prof. G. Mažeikis – į „įsikitinimus“, – tvirtina Rytis Juodeika, „Apple“ kūrybos vadovas Lietuvai, VDU filosofijos studijų bakalauras ir dabar studijuojantis doktorantūrą.
Pasak R. Juodeikos, filosofijos studijų dėka, šiandien savo kūrybiniuose darbuose jam lengviau kritiškai žvelgti ir analizuoti, nes studijuojant šie įgūdžiai buvo stipriai lavinami. Be to, kartu su analizės arba skaidymo technika vystoma ir kita – jungimo arba sintetikos technika, kuri tiesiogiai susijusi su kūrybinėmis industrijomis – sritimi, kuriai absolventas šiandien skiria daug laiko.
„Tai supratimo ir kūrybiškumo įrankių studijos, kurios padeda sujungti tai, kas kartais atrodo nesujungiama. O tai vienas esminių šiuolaikinio pasaulio poreikių – inovacijos atsiranda ten, kur kas nors sujungė iš pažiūros neįmanomus dalykus. Juk dar senovėje filosofai galvojo, kaip sujungti sielą su kūnu, lygiai taip pat šiandien šiuolaikiniai telefonų kūrėjai galvoja, kaip sujungti televizorių su telefonu ir galiausiai gauna išmanųjį telefoną. O tuomet prasideda kitas svarbus mąstymo etapas – kaip suteikti telefonui sielą, kad žmonės jį mylėtų. Vienas esminių kūrybiškumo bruožų – tai idėjų alchemija arba įvairiausi netikėti sujungimai“, – pasakoja „Apple“ kūrybos vadovas Lietuvai.
Pašnekovas pabrėžia, kad siekiant karjeros aukštumų, filosofija atveria išties dideles galimybes. Jau vien Ryčio aplinkoje yra puikių pavyzdžių: jis pats dirba tarptautinėje kompanijoje „Apple“ Londone, kitas jo buvęs studijų draugas profesoriauja Niujorke, trečiasis yra įkūręs startuolių kompaniją, o dar dvi kurso draugės siekia karjeros rinkodaros ir statistinių tyrimų srityje.
„Kiekvieno, baigusio filosofiją, galimybės yra labai skirtingos ir tik nuo pačios asmenybės priklauso, kiek savo žinias, įgytus įgūdžius ji pritaiko savo veikloje. Galima rinktis, kuo dirbsi – reklamos režisieriumi ar programuotoju, o galbūt dirbtinio intelekto skyriuje „Intel“. Dirbtinis intelektas, papildyta ar virtuali realybė – visa tai filosofinės temos. Ir inovatyvios kompanijos gerai tai žino. Turime daugybę pavyzdžių, kai prie vieno projekto dirba filosofas, istorikas, matematikas, literatūrą baigęs žmogus. Mano nuomone, universitetas yra ta vieta, kur, visų pirma, įgyji išsilavinimą, o jau vėliau randi savo profesiją, išskyrus tuos atvejus, kai renkiesi dantisto ar chirurgo specialybę. Juk labai dažnas atvejis, kai visko, ko tau prireikia realiame darbe, išmoksti tik praktiškai dirbdamas“, – teigia R. Juodeika.
Filosofija leidžia atsikratyti baimių
Ir nors senovės filosofų išsaugotos mintys laikomos konservatyviomis, filosofija šiandien nepatenka į „madingiausių“ studijų sąrašą ir šis mokslas, padedantis pažinti gyvenimo tiesas, yra pamirštas mokyklose – filosofiją renkasi tie, kurie yra motyvuoti – turi didelį troškimą siekti žinių ir geba mėgautis pažinimo procesu. Juk filosofija keičia mąstymą, lavina įžvalgumą, ugdo savarankiškumą, suteikia daug svarbių žinių, todėl kiekvienas turi atrasti savąjį pašaukimą ir kelią, kuriuo nori eiti.
„Filosofija man davė ateitį“, – drąsiai teigia VDU praktinės filosofijos magistrantas Žygimantas Menčenkovas ir priduria, kad kalba ne apie tokią ateitį, kai apsirūpini materialiai ir neturi jokių problemų dėl pinigų. – Anaiptol, tai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios reikėtų rinktis filosofijos studijas. Turint daugiau drąsos ir iniciatyvos, finansinė problema praranda savo problemiškumą. Ateitis – tai galimybė turėti sąmoningą gyvenimą ir jį nugyventi prasmingai. Ateitis atsiranda tada, kai turi gyvenime sąmoningas trajektorijas, link kurių gali keliauti, o pati kelionė tampa turiningesnė. Apskritai, filosofija suteikia gebėjimą mąstyti, bandyti suprasti save ir savo aplinką. Iš to ir seka galimybė daryti labiau apgalvotus sprendimus“.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad jeigu būsimą studentą domina iššūkiai ir pažinimas, nereikia rinktis lengviausio kelio sprendžiant, kokioje studijų programoje mokytis. Reikia visada gerai apsvarstyti, ar pasirinktos lengvesnės studijos praturtins gyvenimą ir atsakys į visus iškilusius klausimus.
„Man asmeniškai filosofija leido išmokti susitaikyti su prieštaravimais, juos apmąstyti bei nebijoti nežinomybės. Būtent baimės neutralizavimas leidžia į gyvenimą pasižiūrėti kūrybiškiau. Ieškoti kitokių kelių, būdų ir formų, o ne iš karto pasirinkti lengviausią kelią, kuris, tikėtina, įkalins beprasmybėje. Mąstymas apie kažko nebuvimą (niekį) leidžia sukurti kažką, ko dar nėra, bet reikia, jog būtų sukurtas ir pasiūlytas. Galbūt tai technologija, kurios nėra, bet idėjos dvasia kalba apie save, pasirodo ir tada reikia tik įgyvendinti, nebijoti realizuoti“, – savo įžvalgomis dalinasi Ž. Menčenkovas.
Užsakymo nr.: PT_78430303