Jungtiniame Vytauto Didžiojo universitete – platus tarpdisciplininių programų spektras

Praėjusią savaitę Seimas galutinai pritarė Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų susijungimui – tai yra vienas iš Vyriausybės aukštojo mokslo reformos žingsnių. Numatoma, kad nuo liepos 1 d. veiklą pradeda VDU Švietimo akademija, į kurią perkeliamos visos LEU studijų programos, o 2019 m., susijungus VDU ir ASU, – VDU Žemės ūkio akademija. Juridinis trijų aukštųjų mokyklų susijungimas vyks iki 2019 m., o įvairių veiklų ir organizacijų struktūrų optimizacija – iki 2022 m.

VDU, kartu su LEU ir ASU, nuo šiol sudaro plačiausios aprėpties, artes liberales studijų principus taikantį, visų pakopų studijas turintį bei aukščiausio lygio mokslinius tyrimus humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse vykdantį universitetą.

Integracija atveria papildomas galimybes

„Integracija atveria papildomas galimybes visų trijų universitetų bendruomenėms. Ji leis ne tik užtikrinti studijų ir mokslo kokybę, bet ir atsisakyti studijų programų dubliavimo, dar labiau prasiplės galimybės vykdyti aukščiausio lygio tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, išaugs galimybės efektyvesniam infrastruktūros naudojimui bei instituciniam valdymui“, – teigia VDU rektorius prof. Juozas Augutis. – Tiek mokslininkai, tiek studentai turės unikalią galimybę mokytis ir kurti iš tiesų tarpdisciplininėje, tarpkultūrinėje ir daugiakalbėje aplinkoje“. Jis priduria, kad VDU yra tarptautiškiausias universitetas Lietuvoje – jame dėsto didžiausias užsienio dėstytojų skaičius. Po susijungimo studijų tarptautiškumas didės – užsienio dėstytojų skaičius bus ne mažiau kaip 15 proc. visų dėstytojų, o užsienio studentų skaičius – 20 procentų.

Studentai mokomi kaip, o ne ką galvoti

Jungtinio universiteto studentai gaus visapusį išsilavinimą. Kaip žinia, VDU nuo pat atkūrimo savo studentams suteikia galimybę įgyti įvairių sričių žinių – pirmus dvejus metus šalia specialybinių dalykų, jie įgyja ir tarpdisciplininių žinių: artes liberales principu studijuoja socialinių, humanitarinių, biomedicinos, fizinių, technologijų ir menų studijų dalykus bei užsienio kalbas. Taip pat jie gali rinktis iš daugybės gretutinių studijų programų.

„Platus išsilavinimas yra būtinas šių dienų darbo rinkoje: reikia turėti ne tik specialybinių, bet ir bendrųjų žinių – išmanyti komandinio darbo principus, personalo ir krizių valdymo dalykus, kaip pradėti verslą ar gebėti diskutuoti įvairiomis temomis – nuo meno rinkos iki politinės filosofijos. XXI amžiuje vertinamos kūrybiškos, kritinį mąstymą turinčios ir gebančios greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių asmenybės. Tiek Lietuvai, tiek pasauliui reikia tarpdisciplininio profilio kūrėjų, o ne siauros srities specialistų“, – apie pokyčius švietimo sistemoje kalba J. Augutis.

Jo teigimu, netolimoje ateityje apie 50 proc. darbo vietų bus automatizuotos, todėl turime galvoti apie specialybes, kurios skatina kūrybingumą ir empatiją, jungia technologijas ir filosofiją, dizainą bei kelia klausimus apie humanizmo ir teisingumo sampratas. Remiantis šiomis prognozėmis, Vakarų šalių universitetai jau ne vienerius metus perkonstruoja studijų programas ir ieško ryšių tarp įvairių disciplinų: filosofijos, istorijos, teisės, medijų ir technologijų, marketingo ir psichologijos, ekonomikos, sociologijos ir matematikos ar net fizikos ir literatūros. Taip pat vis labiau aktualiomis tampa kultūros ir kalbų studijos.

Mokytojus rengs pagal naują modernią sistemą

Abiturientams, norintiems studijuoti edukologijos krypties programas svarbu žinoti, kad LEU šiais metais jau nevykdys priėmimo, todėl studijas galima rinktis VDU Švietimo akademijoje. Būtent čia pradėta vykdyti tyrimais grįsta naujos kartos mokytojų rengimo sistema. Jau dvejus metus iš eilės VDU pedagogikos studijos šalies ir užsienio ekspertų yra pripažintos geriausiomis Lietuvoje.
„Nuolat kalbame apie tai, kas yra geras mokytojas. Klausčiau, ko reikia, kad jis būtų geras. Kokybiškų studijų? Taip. Patirties užsienio universitetuose? Taip. Pagalbos ir palaikymo pirmaisiais darbo metais? Taip. Nuolatinio tobulėjimo? Taip. Bet svarbiausia, mano manymu, geras mokytojas yra tas, kuris yra laimingas ir laisvas. Tik toks žmogus mėgsta savo darbą ir noriai dalijasi žiniomis bei patirtimi su aplinkiniais. Keičiant mokytojų rengimo sistemą labai svarbu išsaugoti tai, kas gero yra sukurta, tradicijas sieti su modernumu, naujus kylančius iššūkius priimti kaip galimybę keisti mokytojų rengimą ir keistis patiems.

VDU Švietimo akademijoje sutelktos universitetų pajėgos užtikrins, kad būsimieji mokytojai įgytų visas būtinas kompetencijas, tobulėtų kaip laisvi, kūrybiški, aktyvūs, inovatyviai mąstantys jauni žmonės, galintys ir norintys keisti visuomenės ir mokinių požiūrį į mokytojo profesiją“, – permainas komentuoja LEU l. e .p. rektorė Vilija Salienė.

Pagrindiniai naujosios sistemos akcentai: platus visapusis išsilavinimas, daugiakalbystė ir tarptautiškumas. Bus siekiama parengti skaitmeniškai kompetentingus mokytojus, skatinti pedagoginių inovacijų kūrimą, akcentuoti įtrauktį ir ugdymo poreikių įvairovę, taikyti aktyvius mokymo metodus.

Studentai VDU Švietimo akademijoje turės lanksčias galimybes rinktis būti vieno ar dviejų mokomųjų dalykų mokytojais net 4 kryptyse: STEAM (gamtos, fizinių ir technologijos mokslų), kalbų, socialinio arba meninio ugdymo. Taip pat jau yra parengtos ir šios studijų programos: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogika, pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbų mokymas. Kiekvienoje programoje bus skiriamas ypatingas dėmesys praktikai ir pedagogų poreikio vertinimui.

Užsibrėžtų tikslų leis pasiekti pasirašytos sutartys su Talino, Turku, Liucernos, Edinburgo ir kitais universitetais dėl pedagogų rengimo ir bendradarbiavimas su nacionaliniais partneriais – 80 Lietuvos mokyklų, savivaldybėmis.

VDU Žemės ūkio akademijoje – proveržis

Naujo proveržio tikimasi ir VDU Žemės ūkio akademijoje. Žemės ūkis šiuo metu vis labiau modernizuojamas, skaitmenizuojamas bei robotizuojamas, dirba globaliose rinkose, todėl susijungus ASU ir VDU planuojama išvystyti stiprias tarpdisciplinines studijų programas, sustiprinti vykdomas žemės ūkio ir biosistemų inžinerijos studijas bei tyrimus. Ypatingos sinergijos tikimasi kuriant biotechnologijas, ypač augalų pagrindu – VDU ir ASU yra vieni lyderiaujančių Lietuvos universitetų šioje mokslų kryptyje. Taip pat padidėja galimybės efektyviau išnaudoti bendrą infrastruktūrą, mokslinę įrangą, „Nemuno“ slėnio galimybes.

Jau šiuo metu vyksta aktyvus ASU socialinių mokslų srities ir VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslininkų bendradarbiavimas – bus sukurtas stiprus bioekonomikos mokslų centras.

„Sujungus universitetų akademinį potencialą ir bendradarbiaujant su užsienio ekspertais, be tradicinių ASU agrobiologinių žemės ūkio krypčių bus ir toliau plėtojamos biosistemų inžinerijos, klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimų kryptys, stiprinamos dirbtinio intelekto technologijos. Džiaugiamės, jog jau dabartiniams abiturientams galėsime pasiūlyti dar platesnį bei patrauklesnį išsilavinimą, taip pat suteiksime kur kas platesnes laisvalaikio, sporto bei bendravimo galimybes – jau nuo kitų metų tapsime antru pagal dydį šalies universitetu ir didesnės akademinės šeimos dalimi“, – po pritarimo sakė ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.