„Dauguma žmonių, paliekančių arbatpinigius, išties nelabai gerai suvokia, kodėl ir kam jie reikalingi. Tačiau svarbiausia suprasti viena – arbatpinigiai nėra prievolė. Tai padėka už gerą patirtį, kurią tau sukūrė aptarnaujantis personalas. Arbatpinigiai kelia bendrą aptarnavimo kultūrą, kad personalas būtų suinteresuotas aptarnauti kokybiškai ir sukurti ne tik funkcinę vertę: „atnešiau lėkštę, padėjau, viso gero“, bet ir emocinę vertę – nuotaiką, atmosferą. Tačiau tai yra geranoriška padėka, o ne prievolė. Arbatpinigiai iš tikrųjų yra padavėjo siekiamybė, o ne kliento galvos skausmas“, – sako G. Drukteinis.
Procentai, skaičiavimai ir įpareigojančios normos ir taisyklės, anot specialisto, turėtų būti pamirštos. Palikti arbatpinigių reikėtų tiek, kiek iš tikrųjų norisi palikti.
„Netgi norint palikti arbatpinigių, mus visada slegia faktas, kad reikia mokėti juos duoti teisingai, kad niekas neliktų nuskriaustas. Blogiausia, kai mes savo malonumą, kurį teikia subtili aplinka, skanus maistas ar geri žmonės, pradedame kartinti nereikalingomis mintimis, kas ką pagalvos, kaip pridera mano statusui? Apsilankymas bare ar restorane – tai toli gražu ne egzaminas. Ir priešų ten ieškoti nereikia – nei tarp aptarnaujamų svečių, nei tarp padavėjų. Jeigu jūs jaučiate dėkingumą – puiku, atsidėkokite dosniai! Jeigu jus išvadino kiaule arba apipylė sriubos lėkšte – arbatpinigių palikti visai nebūtina“, – teigia etiketo žinovas.
Arbatpinigiai kelia aptarnavimo kultūrą
Pastaruoju metu arbatpinigiai tampa vis karštesne tema ir dėl pandemijos situacijos – ar jie turėtų didėti? Ar reikėtų jų palikti daugiau? Neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusio išmanaus arbatpinigių sprendimo „Tipit“ įkūrėjai teigia, kad lietuviai jaučia dėkingumą ir vertina gerą aptarnavimą, bet iki šiol labai trūko galimybės palikti juos kortele.
„Arbatpinigių kultūra Lietuvoje nuolat auga, tačiau technologiškai iki šiol turėjome didelę spragą – palikti arbatpinigių kortele galimybės praktiškai nebuvo. Taip ir gimė „Tipit“ idėja – sukurti nešiojamą arbatpinigių skaitytuvą, kuriuo skaidriai, patogiai ir diskretiškai galima padėkoti už gerą aptarnavimą. Tai niekaip neįpareigoja – skaitytuvas paliekamas ant stalo, todėl klientas pats gali nuspręsti, kiek dosniai atsidėkoti. Net jeigu manote, kad užteks 50 centų – niekas neteis ar per petį nežiūrės“, – teigia startuolio sumanytojai Juozas Piekuras ir Tautvydas Grinius.
Naujasis sprendimas netrukus sulaukė ir verslo paramos – į aptarnavimo kokybę nuolat investuojančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas teigia, kad „Tipit“ – tai būdas kelti aptarnavimo sektoriaus pridėtinę vertę.
„Barų ir restoranų aptarnavimo kultūra – tai tema, su kuria dirbame jau kone dešimtmetį. Ne tik mokydami barmenus, į kokią taurę reikėtų įpilti alų arba kaip jį reikėtų derinti su maistu, bet ir iš esmės keldami šio sektoriaus aptarnavimo kartelę. Arbatpinigiai – labai svarbi gero aptarnavimo dalis, ne tik motyvuojanti personalą, bet tuo pačiu kurianti pridėtinę vertę visam barų ir restoranų sektoriui. Todėl nauji ir išmanūs sprendimai – tai dar viena galimybė šią pridėtinę vertę auginti“, – teigia R. Viršilas.
Arbatpinigiai – dėl fasono
Anot G. Drukteinio, vis dar galioja nerašytos taisyklės, kad arbatpinigių nepalikti – nemandagu, nes ką gi žmonės pagalvos? Tačiau tai parodo vidinius visuomenės kompleksus ir nepasitikėjimą savimi.
„Daugelis mūsų nepalieka arbatpinigių ne todėl, kad mes esame šykšti tauta. Tiesiog daugelis mūsų vis dar esame įsitikinę, kad arbatpinigiai ar jų kiekis yra susiję su tuo aptarnavimo lygiu, koks mums buvo pateiktas, tarsi kaip savaime suprantamas dalykas. Todėl šiandien daugelis žmonių išvis nepalieka jokių arbatpinigių tiesiog iš baimės, kad gali palikti per mažai, ar jaučiasi nepatogiai, jei išvis nieko nepalieka. Kitais žodžiais, pinigų dovanojimas kitam žmogui verčia prakaituoti. Spėju, daugelis vyrų jaučiasi laisviau sumokėdami prostitutei, nei palikdami padavėjai penkis (na gerai, du) eurus“, – sako specialistas.
G. Drukteinis priduria, kad neretai lietuviai stengiasi arbatpinigių palikti dėl to, kad išlaikytų tam tikrą fasoną – visas pasaulis pripažintų, kad Lietuva irgi normali valstybė.
„Mes iš esmės skiriamės nuo kitų Europos šalių kultūros tuo, kad mums vis dar rūpi, ką kiti žmonės apie mus pagalvos – o tai visiškai beprasmis ir neperspektyvus poreikis. Taip, Tel Avive sakoma, „jei per mažai arbatpinigių paliksite, apsiverksite vietoje atsiraugėjimo“, tačiau aš į tai atsakau, kad prie gerai pasiūto kostiumo dar reikalingas ir tinkamas požiūris. Gerai apsirengusių žmonių šiuo metu daug, o štai principingų – stinga“, – teigia specialistas.
Arbatpinigiai – Didžiosios Britanijos išradimas
G. Drukteinis teigia, kad istoriškai arbatpinigiai atsirado kaip skatinimo priemonė, kuri iš esmės išliko iki šių dienų.
„Kodėl „arbata“? Kodėl ne „kavatpinigiai“? Mat XIX amžiuje Anglijoje veikė taip vadinamieji „arbatos sodeliai“ – gražios ir tvarkingos arbatos gėrimo vietos, kurias ypač mėgo aukštuomenės damos, be palydovo negalėjusios lankyti tuo metu nepadorumu garsėjančių kavinių. Tačiau tų „sodelių“ virtuvės buvo toli nuo stalų, tad nešama arbata greitai atšaldavo. Todėl ant stalų stovėjo skardinės su inicialais T.I.P.S., reiškiančiais „To Insure Prompt Service“ (angl. „užtikrinti tinkamą aptarnavimą“). Jei „sodelio“ lankytojas pageidavo, kad jo arbata būtų atnešta kuo greičiau, įmesdavo į tą skardinę monetą. Jos dzingtelėjimą į dugną padavėjai greičiau ir išgirsdavo, greičiau tą stalą ir aptarnaudavo“, – sako specialistas.
Amerikoje, kuri tuomet kopijuodavo angliškąsias tradicijas, arbatpinigiai Didžiosios Depresijos metu įgijo kiek kitokį statusą, kurio pagrindu ir susiformavo dabartinė nuostata arbatpinigius laikyti kažkuo „privalomu“.
„Apie 1930-uosius ne tik kavinių ar restoranų lankytojai, bet ir praktiškai visų paslaugų vartotojai suvokė, kad jiems patarnaujančių bendrapiliečių atlyginimai yra katastrofiškai maži, todėl arbatpinigiai pasidarė savotiška pašalpos forma. Toks požiūris išliko iki šių dienų, negana to, dar įgijo ir dažnai mums nesuprantamų formų – „privalomų“ arbatpinigių, konfliktų, kylančių dėl arbatpinigių kiekio. Viliuosi, kad toks požiūris į arbatpinigius Lietuvos nepasieks, liekant prie pirminės jų funkcijos – atsidėkoti“, – teigia specialistas.
Užsakymo nr.: PT_87376805