Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija aktyviai prisideda prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų išsaugojimo. Šįkart M. Stonkus galėjo savo jėgas išmėginti ne vienoje darbo pozicijoje, o po nuotykių kupinos dienos nustebinti visus pareiškęs, kad jam gimė neeilinio verslo plano idėja.
Darbas prasidėjo susipažinus su medžio gyvenimo pradžia
Dieną humoristas M. Stonkus pradėjo jau pasidabinęs naujosios darbovietės darbo rūbais. Jis sakė, kad jo šiandieninis tikslas – išsiaiškinti ir laidos žiūrovams parodyti, koks iš tiesų yra miškininko darbas. Važiuojant į darbo vietą aktorius naujojo kolegos girininko Stanislovo klausė, kokie vyrauja didžiausi mitai apie miškininkų darbą.
„Yra žmonių, kurie galvoja, kad girininkai visą dieną tik uogauja ir grybauja. Vis tik, tai netiesa. Girioje laukia ne vienas iššūkis, su kuriuo susiduriame kasdien. Pats sudėtingiausias laikotarpis mūsų darbe – pavasaris. Jis praskrieja akimirksniu. Pavasarį sodiname labai daug medelių, o tam turime labai ribotą laiką“, – apie šio darbo subtilybes pasakojo Valstybinių miškų urėdijos girininkas Stanislovas.
Su naujuoju kolega atvykę į medelyną, M. Stonkus susipažino su laukiančiomis darbinėmis užduotimis: pamatė modernią techniką, kuri padeda išaižyti kankorėžius, išvalyti ir atrinkti kokybiškas sėklas bei jas pasverti. Aktorius sužinojo, kad kasmet surenkama apie 210 tonų kankorėžių.
„Kad didesnis derlius nepelytų, jį vežame į saugyklą. Čia derlius laikomas 4–5 laipsnių temperatūroje, specialiai sudėtas į dėžes. Kiekviena miško sėklinė plantacija turi pasą“, – apie darbo subtilybes pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Medelyno vadovas Egidijus Kaluina.
M. Stonkus pastebėjo, kad šioje įmonėje visur itin švaru. Jis noriai apžiūrėjo visus prietaisus, iš visai arti pamatė, kaip sėklos valomos, iškalibruojamos, atrenkamos, kurios yra pilnos, o kurios – tuščios.
Viename kilograme sėklų – 120 tūkstančių medžių
Su kolegomis atrinkę tik itin kokybiškas sėklas, M. Stonkus sudėjo jas į specialią talpą, iš kurios buvo ištrauktas oras. Sėklos saugiai buvo nuneštos į saugojimo patalpą, kurioje – galybė tokių, tvarkingai sudėtų, sėklų maišų. Apžiūrėję sandėlį jie kibo į kitą užduotį – sėjimą. Prieš tai Valstybinių miškų urėdijos atstovas supažindino garsų aktorių su statistika – iš vieno kilogramo kokybiškų spygliuočių sėklų gali būti pasėjama net 120 tūkstančių medžių.
„Štai čia – sėjimo linija. Be šių įrenginių nebūtų to, ką matome medelynuose. Šiuo metu mes naudojame įrangą, kuri leidžia iš mažesnio sėklų kiekio išauginti daugiau medelių. Taikydami šias medelių išauginimo technologijas galime džiaugtis ir spartesniu medžių augimu. Jie auga dvigubai greičiau“, – pasakojo M. Stonkaus kolega Egidijus.
Humoristas išmoko ir sėti sėklas į daigyklas. Tuomet jis apsilankė specialioje laistymo patalpoje, turėjo galimybę išvysti ir jau išdygusius augalus. Ilgametę patirtį sukaupęs miškininkas jam paaiškino, kad pavasarį pasėtos eglutės šiuo metu jau yra sprindžio didumo. Visai neužilgo jos bus grūdinamos, tada vežamos į lauką ir tik tuomet galės būti pasodintos.
Maloniausias darbas – sodinimas
Susipažinus su augalų „keliu“ nuo sėklos iki jau paaugusio medelio, M. Stonkus gavo kitą užduotį – į automobilį susikrauti jau paaugusias eglutes iš specialaus šaldytuvo ir jas vežti pasodinimui. Su kolega Stanislovu nuvykę į mišką jie pasodino pirmąjį medį.
„Svarbu, kad pasodinus medį nebūtų oro tarpo. Kuomet nėra oro tarpo, drėgmė pasiekia šaknis, tad augalas beveik garantuotai prigis“, – M. Stonkui aiškino girininkas.
Garsus aktorius specialaus sodiklio pagalba greitai pasodino visus atsivežtus medelius. Tuomet kolegos aiškinosi, kaip padėti medžiams, kuriuos užpuolė įvairūs kenkėjai.
Vabalai įsigrauždami po žieve pažeidžia medžius arba jų gyvybiškai svarbias funkcijas. Jei situacija nekokia – medis gali būti net pamėlynavęs. Kenkėjų aptiktus medžius turime pažymėti ir kuo skubiau pašalinti iš miško, – informacija dalinosi specialistas.
Jis garsiam humoristui aprodė ir specialius įrenginius – feromonines gaudykles, kurios vilioja kenkėjus savo kvapu. Skrisdami link jų kenkėjai atsitrenkia į specialią sienelę ir įkrenta į gaudyklę.
Medžius apsaugoti padeda naujausios technologijos
Atlikęs visas paskirtas užduotis M. Stonkus susitiko su kitu kolega. Jis aktorių supažindino su kita, kiek neįprasta užduotimi.
„Mūsų tikslas yra suteikti sanitarinę pagalbą. Kelsime droną ir jo pagalba iš viršaus patikrinsime, ar medžiai nėra užpulti kenkėjų“, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos specialistas.
Jie atidžiai stebėjo drono filmuojamą vaizdą. Kolega M. Stonkui paaiškino, koks vaizdas signalizuoja apie bėdas, užklupusias medžius. Apžiūrėję augalus, kolegos su automobiliu vyko į kitą užduoties vietą. Vis tik, jiems teko susidurti ir su nemalonumais – kažkas miško viduryje paliko nebereikalingą savo mašinos buferį, padangas.
„Tai – pavojingos atliekos, kurių negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerį ar bet kur kitur. Gaila, kad tokių atliekų miškininkams tenka aptikti miške, bene kiekvieną dieną“, – sakė aktoriaus kolega miškininkas
M. Stonkus pabrėžė, kad toks elgesys priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo.
„Kaip žmogus elgiasi su gamta, toks jis ir yra žmogus. Jei tu mėtai šiukšles, ne vietoje palieki nereikalingus daiktus – vadinasi tau ir gyvenime bus paprasta apgauti kitus žmones, elgtis nesąžiningai ir negerai“, – sakė laidos vedėjas.
Žmonėms, kuriems kyla noras ne vietoje išmesti šiukšles, aktorius rekomendavo gerai pagalvoti savo elgesį. Jis įsitikinęs sakė, kad geri žmonės gyvenime pasiekia daugiau, tad verta pasverti savo veiksmus.
Profesionalai miškų ateitį planuoja dešimtmečiais į priekį
Vaikščiodamas mišku M. Stonkus džiaugėsi, kad ši darbo vieta – tiesiog nuostabi. Jis teigė, kad dirbant miške tikrai galima rasti itin daug privalumų. Aktorius susipažino su dar vienu Valstybinių miškų urėdijos specialistu (taksatoriumi), kuris atlieka miškotvarkos darbus.
„Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema. Vienas iš svarbiausių jos etapų – medynų inventorizacija. Vykdome miško ūkinės veiklos analizavimą, veiklą projektuojame ateinančiam dešimtmečiui. Vieni iš pagrindinių rodiklių – medyno vidutinis tūris, aukštis, skersmuo, rūšinė sudėtis, amžius“, – pasakojo specialistas ir net pasiūlė M. Stonkui išmatuoti medį.
Ši užduotis aktoriui pavyko išties puikiai. Jo matuojamas medis siekė net 28,3 metrų, o tai atsispindėjo ir lazerinio skenavimo duomenyse. Kolega jam papasakojo, kad lazerinio skanavimo pagalba galima sužinoti labai daug įdomių dalykų. M. Stonkui buvo pademonstruotas ir kitas prietaisas, kurio pagalba galima nustatyti medžio amžių.
„Jį turime įgręžti maždaug 1,30 metro aukštyje. Miškininkai sako, kad tai – krūtinės aukštis. Taikyti turime į medžio centrą“, – apie matavimą medžio amžiaus grąžtu pasakojo specialistas (taksatorius).
Aktorius pats išbandė medžio amžiaus skaičiavimą ir nustebo sužinojęs, kad šiam medžiui – apie 115 metų.
Medienos ruošos darbai – užduotis ne iš lengvųjų
Valstybinių miškų urėdijoje M. Stonkus darbavosi net dvi dienas. Po pirmosios darbo dienos aktorius suprato, kad čia išties yra ką pamatyti bei parodyti ir laidos žiūrovams. Tad įveikęs ne vieną užduotį jis į mišką grįžo ir vėl. Šįkart – susipažinti su medienos ruošos subtilybėmis.
„Štai čia – kirtavietė. Čia būnant būtina dėvėti šalmą bei darbų saugos priemones. Kadangi dalis medžių buvo užpulta vabalų kenkėjų, turime pašalinti medžius“, – apie laukiantį darbą pasakojo naujasis humoristo kolega miškininkas Laurynas.
Jis sakė, kad svarbu kuo įmanoma greičiau iš miško išgabenti pažeistą medieną.
„Kodėl vykdome kirtimą? Medis yra pažeistas. Greitu metu toks medis nudžiūtų. Likvidavus medį ir išgabenus medieną, drauge su ja išvežami ir kenkėjai, kas yra itin svarbu“, – teigė specialistas.
Valstybinių miškų urėdijos medkirtės operatorius Arnas paaiškino, kad biržėse kertami pažymėti medžiai. Jis supažindino su visa technologija, kurios pagalba sudaromi kirtimo planai bei efektyviai vykdomi medienos ruošos darbai. Medžių kirtimas vyksta naudojant modernią techniką.
Pagamintos medienos panaudojimas
M. Stonkus turėjo galimybę išmokti itin naudingų darbų: įvertinti iš medžių pagamintus sortimentus, juos pamatuoti, tinkamai sužymėti. Aktorius su kolegomis įsitikino, kad pagaminti sortimentai atitinka nustatytus reikalavimus. Po šios užduoties jie išvyko į kitą vietą, kurioje tuo metu vyko medienos sandėliavimo darbai.
„Pagaminta mediena yra atskiriama pagal paskirtį, ilgį, rūšį, kokybę. Visi šie medžiai buvo užpulti kenkėjų, dėl šios priežasties juos reikėjo pašalinti. Iš šios medienos vėliau bus gaminama įvairi produkcija. Ten matosi rąstai, kurie gali būti naudojami statybose, baldų gamyboje “, – pasakojo miškininkas.
M. Stonkus sužinojo, kad yra du medienos tūrio nustatymo metodai. Vienetinis metodas, kai matuojamas kiekvienas rąstas, o grupinis, kai matuojama visa rąstų krūva. Tiksliam tūriui nustatyti naudojami modernūs prietaisai. Humoristas įsitikino, kad išmaniųjų prietaisų pagalba darbas vyksta itin greitai, tiksliai bei efektyviai.
Darbas, kuriame kartais tenka ir pašokinėti
Valstybinių miškų urėdijos darbuotojas M. Stonkui pristatė ir dar vieną iššūkį. Anot jo, šiame darbe netrūksta nuotykių ir fizinės veiklos – kartais tenka ir pašokinėti. Šį kartą prireikė peršokti griovį, mat ne visada yra galimybė patogiai sandėliuoti medieną. Dėl šios priežasties tenka išnaudoti visą turimą erdvę.
Vykdydami medienos krovimą į medienvežį, turime stovėti per saugų atstumą ir tinkamai įvertinti bei apskaityti medieną. Tam vėl padeda išmanieji prietaisai“, – teigė aktoriaus kolega.
Anot jo, medieną būtina įvertinti itin kruopščiai. Svarbu įvertinti kokybę, apžiūrėti kiekvieną rąstą. Kuomet mes baigiame krovos darbus, perduodame reikiamus dokumentus medienos gabenimui.
Didžiausias dienos iššūkis – gaisro gesinimas
Turiningai, įdomiai ir labai greitai „bėgusi“ darbo diena aktoriui ir jo kolegoms netikėtai pasisuko visai kita linkme. Komanda atvyko į miško vietą, kurioje jau buvo gesinamas gaisras. Miškininkų priešgaisrinė komanda teigė, kad kažkas ne vietoje sugalvojo parūkyti. Jie juokavo, kad galbūt tai buvo zuikis ar briedis.
Šį sezoną tai jau tryliktas gaisras regioniniame padalinyje – aktoriui sakė miškininkas.
Ši informacija M. Stonkų sukrėtė. Jis kreipėsi į visus laidos žiūrovus sakydamas, kad kiekvienam žmogui būnant miške reikia stengtis elgtis itin atsargiai su ugnimi bei nuorūkomis, laužavietėmis.
„Tikriausiai šį miško gaisrą sukelti galėjo nuorūka. Svarbu išvydus kažką panašaus nelikti abejingiems, skambinti pagalbos numeriu, kviesti specialistus“, – ragino laidos vedėjas.
Pažintiniai takai – puiki vieta ramiam poilsiui
Po itin intensyvių užduočių M. Stonkus su savo kolega nuvyko į vieną iš pažintinių takų, vedančių per nuostabaus grožio mišką.
„Valstybinių miškų urėdija kviečia atvykti pasivaikščiot šiais takais, drauge su šeimos nariais ir draugais praleisti dieną aktyviai – susipažįstant su Lietuvos gamta. Įvairių rekreacinių objektų Lietuvoje – daugiau nei 1200. Juos mes prižiūrime, atnaujiname, jais rūpinamės“, – pasakojo miškininkas.
M. Stonkus dėkojo kolegai už itin turiningą laiką bei šios svarbios profesijos pademonstravimą. Jis sakė, kad nuo šiol, būdamas gamtoje ir vaikščiodamas pažintiniais takais, žinos, kad už jų priežiūrą bei miškų grožį turi jaustis dėkingas Valstybinių miškų urėdijos darbuotojams.
„Šiame darbe man teko išbandyti vieną įdomiausių profesijų. Sau priminiau, kad svarbu nepamiršti, kad visi mes esame gamtos vaikai. Žinoma, kai kurie vaikai dirba gamtai, kiti tik ja džiaugiasi. Tad svarbu nepamiršti rūpintis gamta ir ją puoselėti“, – pabrėžė garsus aktorius M. Stonkus.