Pagrindinis ir lengviausiai atskiriamas sezoninės alergijos simptomas yra sloga, kitaip dar vadinama alerginiu rinitu ar šienlige. Ją dažniausiai sukelia pelėsiai, dulkės, sporos ar žydinčių medžių, augalų, pavyzdžiui, ambrozijų, skleidžiamos žiedadulkės. Kai šie alergenai patenka į organizmą, jie sukelia imuninę reakciją, dėl kurios pasireiškia ligos požymiai. Net ir trumpas kontaktas su šiais alergenais gali išprovokuoti ligos atsinaujinimą, šienligės ar kitų simptomų atsiradimą. Taip pat ligos eiga ir simptomai priklauso nuo to, ar alergija yra silpna ar stipri. Esant silpnai alergijai, kartu su sloga gali pasireikšti čiaudulys, nestiprus bėrimas, niežėjimas nosies, burnos, akių, gerklės srityje bei akių ašarojimas. Jei alergija stipri, gali pasireikšti rimtesni simptomai, tokie kaip dilgėlinė, vėmimas, viduriavimas, burnos, gerklės ir liežuvio patinimas, dėl kurio pasunkėja kvėpavimas ir rijimas ar galvos svaigimas. Tais atvejais, kai žmogus yra ypač jautrus tam tikram alergenui, tada gali pasireikšti net anafilaksinis šokas. Kitas neretai pasitaikantis sezoninės alergijos simptomas yra alerginis konjuktyvitas. Tai akies voko vidinėje pusėje esančio audinio - junginės uždegimas. Esant šiam uždegimui asmeniui pasireiškia požymiai, tokie kaip intensyvus akių niežėjimas, dėl kurio padidėja noras trintis akis, atsiranda vandeningos arba baltos išskyros, akių vokų patinimas bei paraudusios akys.
Asmenims, kuriems kiekvienais metais tenka susidurti sezonine alergija svarbu atsiminti, visus prevencinius metodus, galinčius sumažinti alergijos pasireiškimo riziką. Pirmiausia, reikėtų vengti buvimo lauke tuo laikotarpiu, kai aplinkoje alergenų kiekis būna didžiausias. Paprastai sezoninės alergijos sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, kai pradeda žydėti medžiai, žolės bei piktžolės. Labiausiai reikėtų vengti karštų vasaros dienų, kai oras sausas bei vėjuotas. O šio laikotarpio pabaiga laikoma rudens pradžia, t.y. spalio mėnesio pradžia. Be to, grįžus iš lauko būtina pasikeisti drabužius ir nusiprausti duše tam, kad būtų nuplautos bet kokios žiedadulkės ar kiti alergenai, galėję prikibti lauke. Taip pat reikėtų vengti skalbinių džiovinimo lauke, o važiuojant mašina ar būnant namuose nereikėtų laikyti atidarytų langų. O kai nėra galimybės išvengti buvimo ilgesnį laiką lauke rekomenduojama dėvėti veido kaukę. Laikantis šių metodų galima sumažinti sezoninės alergijos atsiradimo riziką, tačiau ligos atsiradimui kelio pilnai neužkerta.
Kalbant apie sezoninės alergijos gydymą, bėgančios nosies ar užgulusios nosies gydymui gali būti naudojami nosies purškalai ar dekongestantai. Jei nė viena priemonė nepadeda sezoninės alergijos sukeltiems simptomams, tada gydytojas gali paskirti imunoterapiją, kuri padėtų sumažinti žmogaus organizmo jautrumą tam tikriems alergenams. Tačiau vieni iš dažniausiai skiriamų vaistinių preparatų alergijoms – antihistaminai. Šiuo metu duomenys rodo, kad antros kartos antihistaminai yra pirmo pasirinkimo vaistai, skirti alergijos sukeltų simptomų malšinimui. Jie taip pat neturi slopinančio poveikio centrinei nervų sistemai ir neturi šalutinio poveikio širdžiai. Vienas iš tokių vaistų yra bilastinas (Opexa 20 mg N10). Opexa 20 mg N10 tabletės vartojamos šienligės (kuriai būdingi simptomai yra čiaudulys, niežulys, sloga, užgulta nosis, paraudusios ir ašarojančios akys) ir kitų alerginio rinito formų simptomų slopinimui. Jis taip pat gali būti vartojamas niežtinčių odos išbėrimų (pūkšlių arba dilgėlinės) gydymui. Rekomenduojama dozė suaugusiesiems, įskaitant senyvus žmones ir 12 metų bei vyresnius paauglius yra 1 tabletė (20 mg) per dieną. Tabletė vartojama per burną. Vaistą visada reikėtų vartoti kaip nurodytą informaciniame lapelyje arba kaip paskyrė gydytojas. Svarbu atsiminti, kad prieš bet kokio vaistinio preparato vartojimą derėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.