Pažintis su įspūdinga krašto praeitimi
„Šį kartą šeimas pakvietėme į Žemaitiją. Ekofestivaliai jau vyko Dzūkijoje ir Aukštaitijoje. Draugiško ekofestivalio šeimoms „Alsuok gamta! Pažink ją!“ pavadinimu atskleidžiama festivalio tema – unikalaus Lietuvos kraštovaizdžio pažinimas, bioįvairovės išsaugojimo svarba, supažindinimas su retomis ir invazinėmis rūšimis, jų vaidmeniu ekosistemose. Tai tarsi priminimas, kad gamta lyg namai, kuriuose trumpam apsigyveno draugiški gamtai bendraminčiai“, – sako ekofestivalio koordinatorė Jūratė Morkvėnaitė-Paulauskienė.
Tris skirtinguose Lietuvos regionuose įvykusius ekofestivalius vienija atidžiai atrinktos vietos įstabaus kraštovaizdžio apsuptyje, jose sukurtos erdvės dvelkia visišku minimalizmu.
Ekofestivalio Žemaitijoje dalyviai pirmąją dieną leidosi į pažintinį žygį Plokštinės pažintiniu taku, kuris driekiasi aplink buvusią sovietų raketų bazę, kurioje dabar įrengtas Šaltojo karo muziejus. Ekofestivalio dalyviai žiedinės formos pažintiniu taku Plokštinės miškais nužygiavo maždaug 5 kilometrus.
Pažintiniame take įrengti nedideli informaciniai stendai, keliais sakiniais supažindinantys su miško gyvūnais bei miške trykštančiu Pilelio šaltiniu, kurio vanduo, tikima, turi stebuklingų savybių.
Kaip kalbėjo pažintiniame žygyje keliautojus lydėjusi gidė Aušra Brazdeikytė, ji iš festivalio dalyvių sulaukė daug klausimų apie augalus, gyvūnus, netgi rastą grybą – paprastąją poniabudę.
„Visiems buvo labai smalsu, labai džiaugiuosi, kad susirinko gamta besidomintys, keliauti mėgstantys, daug žinantys žmonės, kuriems įdomios visos temos. Visus ypač domino vietos istorija – čia veikęs požeminis balistinių raketų šachtinis paleidimo kompleksas, dabar Šaltojo karo muziejus, ir buvusi karinė teritorija – aplink ją ir buvo įrengtas pažintinis takas, kuriuo keliaujant galima rasti buvusių tvorų, uždarų zonų liekanų, pažinti Plokštinės miškus ir juose augančius augalus bei gyvenančius gyvūnus.
Man pačiai žygiai su tokiais aktyviais žmonėmis labai įdomūs: mes galime pasidalyti patirtimi, žiniomis, nuomonėmis, vieni kitus papildyti. Daug kalbėjome apie paukščius, gyvūnus, nes šis pažintinis takas skirtas pažinčiai su vietos gyvūnais: lūšims, baltaisiais kiškiais, šermuonėliais, voverėmis, stirnomis, briedžiais ir kitais“, – kalbėjo A. Brazdeikytė.
Rūšiuoti – atsakingai
Tie, kurie į žygį nekeliavo, lankėsi interaktyvioje „Žaliojo taško“ palapinėje, kur galėjo išbandyti ne tik stalo ir lauko žaidimus, pagamintus iš antrinių žaliavų, bet ir pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą.
VšĮ „Žaliasis taškas“ – pirmoji ir didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje, kurios tikslas – ne tik pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimas, bet ir visuomenės švietimas atliekų prevencijos ir rūšiavimo skatinimo temomis.
Alytaus lėlių teatras „Aitvaras“ kartu su „Žaliuoju tašku“ mažiesiems festivalio dalyviams pristatė spektaklį „Kontis ir Tvarkius“, kurio herojai mažuosius mokė rūšiuoti atliekas ir atsakingai pirkti naujus daiktus.
Žmonės noriai rūšiuoja, bet to nepakanka – „Žaliojo taško“ komanda kiekviename festivalyje kantriai aiškino, kaip tą daryti teisingai. Dažnas nėra tikras, kaip elgtis su tetrapakais, kavos pakuotėmis, vienkartiniais puodeliais – atrodo, smulkmenos, bet iš tiesų jos labai svarbios.
Šeimoms skirtose dirbtuvėse naudotos antrinės žaliavos: plėvelės, atkeliavusios iš reklamos agentūros, tualetinio popieriaus ritinėliai, kiaušinių dėžutės, marškinių sagos. Ši veikla skirta parodyti žmonėms, kad nebūtina skubėti pirkti naujų daiktų, nes daug ką galima pasidaryti patiems.
Žolynai tapo atradimu
Asociacijos „Žaliasis sveikatos klubas“ „Žolinčių akademijos“ įkūrėja, buvusi medicinos darbuotoja, išradinga sveikos gyvensenos propaguotoja, įvairių sveikatinimosi švenčių organizatorė Danutė Kunčienė ekofestivalio dalyviams atskleidusi žolynų paslaptis, pasidžiaugė, kad jos pasakojimų klausėsi jaunos šeimos, mokančios vaikus pažinti gamtą.
„Labai svarbu kalbėtis su vaikais, nes būtent jie moko tėvus, kurie kartais jau nebežino, kaip elgtis gamtoje. Vaikai paskatina juos vėl atsigręžti į gamtą. Skatinau vaikus paimti žolynų į rankas, pajusti juos, išmokyti kultūros gamtoje – toks buvo svarbiausias mano tikslas. Dažniausiai gamtoje žmonės svarsto, kam skirti augalai, kaip juos naudoti, bet mes nesame tik vartotojai. Apie tai ir kalbėjome. Mes tiesiog džiaugėmės bendryste pievoje, toje vietoje, kur buvome, domėjomės, kaip auga augalai, kokie jų kaimynai, kokios jų formos, kvapai. Daugiau domėjomės prieskoniniais augalais, jų kvapais, gaminomės prieskonių druskos“, – dalijosi D. Kunčienė.
Festivalio dalyviai pirmąją dieną klausėsi aktoriaus, režisieriaus, muzikos ir tekstų autoriaus Artūro Dubakos akustinio koncerto bei bei dalyvavo gongų maudynėse su Linu Švirinu.
„Atviroje erdvėje gongų muzika kitokia, kaip ir savęs pajautimas, nes gamta suteikia papildomų garsų: vėjo, medžių, paukščių. Viskas susijungia ir sukuria vienas kitą sustiprinantį efektą. Mano manymu, buvimas gamtoje, gongų muzika – gražus žmogaus veiklos ir gamtos derinys“, – kalbėjo L. Švirinas.
Pašnekovo žodžiais, specialaus pasirengimo gongų terapijai nereikia, o gongų garsai turi daug žodžio magijos, įtraukia žmogų, paragina suklusti. Ta būsena – nervų sistemos ir kūno atsipalaidavimas – labai vertinga.
„Natūralūs gamtos garsai prie to prisideda – nemėginame su tuo konkuruoti. Gamtoje gali išmokti būti ir patirdamas įtampą. Kartais gongas priverčia suklusti, kas vyksta šiuo metu ir atitraukti nuo jausmų, minčių, kurios nepageidaujamos tuo metu, būnant gamtoje. Gongas gana stiprus faktorius, kuris patraukia žmogaus dėmesį ir leidžia būti su savimi bei efektyvi priemonė pailsinti nervų sistemą“, – paaiškino pašnekovas.
Neabejingi istorijai
Antrąją festivalio dieną kundalini jogos užsiėmimą gamtoje vedė festivalio dalyvė Milda Joskaudaitė-Šopė.
Kaip pasakojo Milda, gamtoje atliekant jogos pratimus galima prisiliesti prie žemės, atkuriamas stipresnis ryšys su ja, paprasčiau įsižeminti, sykiu, atliekant kvėpavimo pratimus, išties padeda grynas oras, medžiai.
Tokie festivaliai, anot pašnekovės, labai reikalingi, ypač šeimoms, o ją pačią pradžiugino bei nustebino, kad festivalis nemokamas, nes nemanė, kad tokių vyksta.
„Labai smagi programa, daug šeimų, įdomios edukacijos, puiki proga susipažinti, pabendrauti. Nebuvo didelės pompastikos, bet tai ir buvo smagiausia. Viskas vyko paprastai, nebuvo prekybininkų, kurie įprastai dalyvauja festivaliuose, didelių scenų – tiesiog draugiška šeimoms vieta. Nesijautei įpareigotas – tiesiog laisvas bendravimas, jautėsi, kad šeimos, kurios ne visuomet randa vietos kažkokioje kitoje aplinkoje, čia jautėsi puikiai“, – apibendrino Milda.
Žemaitiškomis tradicijomis pasidalijo ir energingai į muzikos ir šokio srautą ekofestivalio dalyvius įtraukė folkloro ansamblis „Platelė“, tęsiantis Platelių krašto folkloro tradicijas.
Ištvermingiausiems ekskursiją po karini miestelį antrąją festivalio dieną vedė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gidė Judita Šatkauskienė. Kaip pastebėjo gidė, ją labiausiai nustebino, kad jauni žmonės taip aktyviai domėjosi praeitimi.
„Nors buvusiame raketinės bazės kariniame miestelyje išlikę mažai pastatų, turime išsaugotų nuotraukų, žmonių pasakojimų, kurie savo akimis matė, kas buvo statoma. Apėjome teritoriją, pasidalijome prisiminimais. Išlikęs štabas karininkams, buvusios įrengtos dvi valgyklos, ferma, kurios pamatus galima apžiūrėti, buvę šaldytuvai-rūsiai, kuriuose šiuo metu įsikūrę šikšnosparniai. Išlikę garažai, kuriuos galima apžiūrėti, medicinos punktas. Tai yra mūsų praeitis ir istorija, susijusi su šiandiena. Aplankydami šį objektą, žmonės suvokia, ar tikrai reikia kurti tai, kas mus pačius gali sunaikinti? Kaip svarbu ateities kartoms išsaugoti gamtą, aplinką“, – apibendrino pašnekovė.
Renginį inicijavo Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra, renginys finansuotas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.