Įdomus dalykas, kad sezoninės alergijos simptomai kartais gali priminti peršalimo požymius, pavyzdžiui, abi sveikatos problemos gali sukelti čiaudulį, kosulį, bėgančią ar užsikimšusią nosį. Tačiau tam tikri sezoninės alergijos požymiai indikuoja šių sveikatos būklių skirtumą. Sergant sezonine alergija gali pasireikšti nuovargis, paraudusios, ašarojančios akys, rinitinis konjuktyvitas ar niežėjimą keliantys bėrimai, tokie kaip dilgėlinė. Tačiau kūno temperatūros pakilimas nebūdingas sezoninei alergijai. Jei žmogaus organizmas itin jautrus alergenams, tuomet gali kilti anafilaksinio šoko grėsmė. Tokiu atveju asmuo privalo visada su savimi nešiotis adrenalino injekciją. Be to, peršalimas dažniausiai sukeliamas virusų ir trunka nuo kelių dienų dienų iki kelių savaičių, o sezoninė alergija sukeliama žiedadulkių ar kitų alergenų, pasirodančių tam tikru metų laiku, ir gali trukti mėnesiais, priklausomai nuo žmogaus jautrumo specifiškam alergenui.
Deja, sezoninės alergijos nėra pilnai išgydoma sveikatos būklė. Bet yra prevencijos metodų bei gydymo būdų, galinčių palengvinti simptomus. Norint kuo labiau apsisaugoti nuo sezoninės alergijos požymių, rekomenduojama laikytis šių punktų:
- vengti kontakto su alergenais.
- pasidaryti tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, kurie alergenai sukelia alerginę reakciją. Tokiu atveju asmuo žinos, kokių alergizuojančių medžiagų jam reikia vengti. Tam gali būti atliekamas kraujo tyrimas arba odos dūrio tyrimas.
- susidaryti kalendorių, kuris primintų, kuriuo laikotarpiu žiedadulkių būna daugiausiai.
- kuo mažiau laiko praleisti lauke tomis dienomis, kai alergenų būna daugiausiai. Tam gali padėti medžių bei žolinių augalų žydėjimo meto kalendorius.
- jei buvimo lauke nepavyksta išvengti, prieš išeinant iš namų reikėtų užsidėti akinius bei veido kaukę, kuri apsaugos nuo alergenų patekimo į nosį. Taip pat siūloma pabandyt aplink nosies šnerves pasitepti vazelinu, kuris padės sulaikyti dalį žiedadulkių.
- grįžus iš lauko būtina pasikeisti nusiprausti bei pasikeisti drabužius.
- kuo rečiau laikyti atidarytus langus namuose bei važiuojant mašina.
- medžių, žolinių augalų žydėjimo laikotarpiu vengti buvimo lauke karštomis, sausomis bei vėjuotomis dienomis.
Pajutus pirmuosius sezoninės alergijos simptomus, reikėtų pereiti prie gydymo būdų. Paburkusiai, užsikimšusiai nosiai galima naudoti dekongestantus, nosies purškalus. Paraudusioms, niežtinčioms ar ašarojančioms akims patariama naudoti alergijoms skirtus akių lašus, kurie sumažins akių diskomfortą ir pagerins regėjimą. Taip pat gydytojai gali pasiūlyti alergenų imunoterapiją. Ji gali padeda imuninei sistemai sukurti toleranciją specifiniam alergenui, kuris lemia organizmo alerginę reakciją.
Dažniausiai sezoninės alergijos gydymui skiriami antihistamininiai vaistai, kurie padeda slopinti organizmo imuninį atsaką ir palengvina simptomus. Šiuo metu plačiausiai naudojami antros kartos antihistamininiai vaistai (pavyzdžiui, bilastinas), kurie neturi šalutinio poveikio širdžiai, yra gerai toleruojami. Jie neslopina centrinės nervų sistemos, neveikia seduojančiai, o tai ypač svarbu, kai vairuojama, studijuojama, dirbamas protinis darbas ar su įrengimais. Tokių vaistų pavyzdžiu gali būti laikomas nereceptinis vaistinis preparatas Opexa 20 mg N10. Jo veiklioji medžiaga bilastinas yra antihistamininis vaistas.
Opexa vartojamas šienligės (kuriai būdingi simptomai yra čiaudulys, niežulys, sloga, užgulta nosis, paraudusios ir ašarojančios akys) ir kitų alerginio rinito formų simptomų slopinimui. Jis taip pat gali būti vartojamas niežtinčių odos išbėrimų (pūkšlių arba dilgėlinės) gydymui. Rekomenduojama dozė suaugusiesiems, įskaitant senyvus žmones ir 12 metų bei vyresnius paauglius yra 1 tabletė (20 mg) per dieną. Tabletė vartojama per burną. Svarbu atsiminti, kad prieš bet kokio vaistinio preparato vartojimą derėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Vaistą visada reikėtų vartoti kaip paskyrė gydytojas, priešingu atveju, derėtų laikytis informaciniame lapelyje nurodytos rekomenduojamos dozės.