Kaip pastebi „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šegurovas, ekspertų vertinimu, norint išvengti skaudžių klimatinių padarinių, be miškų naikinimo sustabdymo, emisijų žemės ūkyje mažinimo, transporto elektrifikavimo ir kitų veiksmų, labai svarbi ir energetikos transformacija. Ekspertai skaičiuoja, kad iki 2030 metų kasmet pasaulyje turėtų būti įrengiama keturiskart daugiau naujų vėjo ir saulės elektrinių.
Rekordinės emisijos 2023 metais
„Global Carbon Project“ mokslininkų komanda dar gruodį suskaičiavo, kad 2023 m. pasaulinės klimato atšilimą skatinančio anglies dvideginio emisijos iš iškastinio kuro pasieks rekordinį kiekį – 36,8 mlrd. tonų, arba 1,1 proc. daugiau nei 2022 metais.
Tiesa, tendencijos pagal regionus skiriasi – išmetamųjų teršalų kiekio didėjimas ryškiausias Indijoje (8,2 proc.) ir Kinijoje (4 proc.), o mažėjimas prognozuotas Europos Sąjungoje (-7,4 proc.), JAV (-3 proc.) ir likusiame pasaulyje (-0,4 proc.).
Nors Europos regionas ir demonstruoja ryškiausią emisijų mažėjimą, atsinaujinančios energetikos plėtra išlieka svarbi, nes pasaulyje vis dar dominuoja taršūs šaltiniai.
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA, International Energy Agency) duomenimis, pasauliniu mastu 2022 metais energijos tiekimas iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo, hidro, geoterminės ir vandenynų – bendrame energijos tiekimo pyrage sudarė 5,5 procento. Net ir pridėjus biokurą, ši dalis tesiektų 12,3 proc. (vos 0,6 p.p. daugiau nei 2021 metais).
IEA vertina, kad tam, jog energetikos sektorius iki 2050 metų taptų klimatui neutralus, atsinaujinančios energijos plėtra turėtų ženkliai paspartėti – iki 13 proc. per metus iki pat 2030 metų.
Vartotojai gali prisidėti
„Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas pastebi, kad Lietuva per pastaruosius metus atsinaujinančią energetiką sparčiai plėtė ir toliau septynmyliais žingsniais juda į priekį su ambicingais planais ir aiškia vizija, tačiau norint pasiekti ekspertų įvardijamą augimą, svarbus yra ir kiekvieno vartotojo indėlis.
„Reikia pastebėti, kad Lietuvoje ir namų ūkiai, ir verslas turi beveik idealias sąlygas prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros ir taip mažinti neigiamą poveikį planetai. Vartotojai gali su valstybės parama įsirengti nuosavą saulės elektrinę, išsinuomoti dalį nutolusio saulės parko, atsakingai vartoti energijos išteklius, o taip pat paprasčiausiai užsisakyti žaliąją energiją iš savo elektros tiekėjo“, – sako E. Šegurovas.
Anot jo, pasirinkti žaliąją energiją „Ignitis“ klientai gali bet kada pažymėdami tai savitarnoje.
Kainos skirtumas – minimalus
Nors kartais gyventojai mano, kad žalioji energija yra ženkliai brangesnė, tai nėra tiesa, nes skirtumas siekia vos dalį cento už kilovatvalandę. Pavyzdžiui, pasirinkus „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo planą „Minimalus“ ir per mėnesį suvartojant 100 kWh, mokėti papildomai iš viso reiktų apie 60 centų.
„Tai – sąlyginai nebrangu, palyginus su tuo, kokį teigiamą efektą toks pasirinkimas daro planetai ir pokyčiams energetikoje. Kai vartotojas pasirenka žaliąją energiją, nepriklausomas tiekėjas yra įpareigotas ją nupirkti iš elektros gamintojų, kurie gamina ją būtent iš atsinaujinančių šaltinių. Nuo vieno vartotojo veiksmo įsisuka labai svarbus tvarių pokyčių ratas“, – sako E. Šegurovas.
„Ignitis“ skaičiuoja, kad 2023 metais savo privatiems klientams, kurie pasirinko bendrovę, kaip nepriklausomą tiekėją ir užsisakė žaliąją energiją, iš viso patiekė 1109 mln. kWh tokios energijos. Tai leido išvengti 516 794 tonų anglies dvideginio.