Kuo vyresni, tuo uždaresni
Tyrimo duomenys parodė, kad finansų valdymo tema dar nėra ta, kuria būtų lengva kalbėtis. 19 proc. apklaustųjų beveik niekada su savo partneriu nesikalba apie pinigus, ir ši tendencija tampa dar akivaizdesnė, kai kalbame apie vyresniąją kartą. Beveik trečdalį visų porų, nesikalbančių apie finansus, sudaro 60-74 metų gyventojai.
Senjorai gali vengti finansų temos dėl daugelio priežasčių. Vienas iš galimų veiksnių yra praeities kultūros įtaka, kai buvo įprasta asmeninius finansus laikyti tabu. Kita priežastis gali būti susijusi su ilgalaikiais santykiais, kai daug metų kartu gyvendami priprantame prie buvusių įpročių, atvirumo trūkumo, ir nebelieka poreikio ar galbūt net ir tikėjimo, kad galima ką nors pakeisti.
Jaunimo poros, priešingai, užaugusios kitokioje kultūrinėje aplinkoje, kur kas drąsiau kalbasi apie finansus. Tik 8 proc. 18–29 metų jaunuolių porų apie pinigus nekalba. Tarp 30–39 metų gyventojų tokių yra 13 procentų.
Tai rodo, kad jaunesni žmonės pokalbius apie pinigus vertina kaip svarbią poros bendradarbiavimo dalį ir siekia atvirumo bei lygybės. Be to, šie rezultatai teikia vilties, kad dabartiniai trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai, augindami savo vaikus ir kalbėdamiesi apie pinigus, užaugins kur kas finansiškai raštingesnę naują kartą.
Kas penktas slėpė algos dydį ar pirkinio kainą
Tyrimas parodė, kad 37 proc. partnerių ar sutuoktinių nevengia liesti finansų valdymo temos, tačiau tai daro tik paviršutiniškai: apie finansus kalbasi, tačiau neturi bendrų jų valdymo taisyklių ir susitarimų.
O juos turėti yra labai svarbu. Taisyklės ir susitarimai padeda mažinti finansinę įtampą, konfliktus, skatina atvirumą ir pasitikėjimą. Diskusijos apie pinigus be konkretaus veiksmų plano ar aiškių susitarimų, kaip vienas ir kitas prisideda prie biudžeto bendroms reikmėms, gali paskatinti partnerius rečiau kalbėtis šia tema ar išvis nesakyti visos tiesos apie savo finansinę padėtį ir pirkinius.
Tyrimo duomenimis, net penktadalis (21 proc.) apklaustųjų yra nuslėpę tiesą apie gaunamą atlyginimą ar sumažinę įsigytų pirkinių kainas. Algos ar pirkinių dydžius dažniau slepia moterys – tokių yra 24 procentai. 12 proc. poroje gyvenančių žmonių tvirtina, kad patys yra nuoširdūs, bet nėra tikri dėl savo partnerio. Toks nepasitikėjimas gali turėti neigiamą įtaką poros santykiams.
Didžiausia dalis apklaustų porų (64 proc.) teigia, kad visuomet atvirai kalbasi apie pinigus, neslepia pirkinių vertės ir tariasi, kaip geriau valdyti finansus. 43 proc. tai puikiai pavysta, nes pokalbiai priveda prie bendrų susitarimų ir porai tinkamų taisyklių, kaip valdyti pinigus.
Viskas prasideda nuo pokalbio
Nors kalbėtis apie pinigus nėra itin jauku, svarbu pradėti vos pradėjus gyventi kartu. Atvirumas finansų klausimais stiprina ir padeda kurti pasitikėjimą vienas kitu. Kai žinome, kad partneris yra pasiruošęs dalintis informacija ir kartu spręsti finansinius klausimus, jaučiamės saugiau.
Kalbantis apie pinigus lengviau nutarti, kokie turėtų būti bendri finansiniai tikslai ateityje planuojant svarbius pirkinius, tokius kaip būstas ar automobilis, keliones. Tokie pokalbiai padės suprasti, ar turite panašius lūkesčius ir viziją. Iš anksto žinodami partnerio reakciją į tam tikrus finansinius sprendimus, galime išvengti ir nebūtinų ginčų ar nesusipratimų. Atviri pokalbiai apie pinigus padeda kurti ne tik finansinio saugumo jausmą, bet ir mokytis vienam iš kito, kaip geriau elgtis su pinigais.
Todėl , kai porai neišvengiamai teks spręsti įvairius finansinius klausimus, atviri pokalbiai apie pinigus ne tik padės susikurti sėkmingą ir stabilų finansinį pagrindą kartu, bet ir stiprins pačius santykius.
Tyrimą SEB banko užsakymu atliko bendrovė „Norstat“, sausio mėnesį apklausta 500 18–74 metų porų, gyvenančių Lietuvoje.