Lietuvos, Latvijos ir Estijos bankų asociacijos rinkai pristato kartu su bendrove „Deloitte“ parengtą ŠESD emisijų skaičiuoklę. Naudojantis skaičiuokle galima įvertinti pirmojo ir antrojo lygio (angl. Scope 1, Scope 2) ŠESD emisijas, t. y. tiesiogines įmonės ar organizacijos veiklos ŠESD emisijas bei dėl suvartojamos elektros, šilumos energijos išsiskiriančias ŠESD emisijas. Skaičiuoklė nemokama, ja itin paprasta naudotis.
Pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė sako, kad didelės įmonės jau dabar privalo skaičiuoti savo ŠESD emisijas ir jas viešinti. Todėl ši skaičiuoklė labiausiai pravers smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios savo emisijų dar neskaičiuoja.
„Įrankis yra universalus ir lengvas naudoti, kartu su juo pateikiamos papildomos instrukcijos ir mokomoji medžiaga tam, kad įmonės galėtų paprastai susipažinti su bazine emisijų skaičiavimo metodika“, – teigia ji.
Pašnekovė atkreipia dėmesį – kadangi įrankis universalus, jis nėra pritaikytas visiems galimiems scenarijams ir konkrečios įmonės specifikai, jame nevertinamos trečiojo lygio (angl. Scope 3) emisijos, t. y. netiesioginės emisijos, kaip pavyzdžiui, žaliavos, darbuotojų kelionės į darbą ir atgal, atliekos, užsakomos ir perkamos paslaugos ir kt.
„Nors kol kas smulkiam ir vidutiniam verslui skaičiuoti ŠESD emisijas nėra privaloma, tačiau ilgainiui to iš įmonių vis dažniau reikalaus investuotojai ir patys vartotojai. Todėl labai naudinga jau dabar pradėti skaičiuoti savo anglies pėdsaką. O jį palieka, beje, net ir nedidelės įmonės, kurios nenaudoja daug technikos ar transporto priemonių“, – pataria dr. E. Čipkutė.
Taps kelrodžiu, kaip efektyvinti įmonės veiklą
Anot pašnekovės, pradėjus skaičiuoti savo emisijas, tampa gana aišku, kurios veiklos dalys jų sugeneruoja daugiausiai. Naudojantis skaičiuokle, įmonėms bus paprasčiau suprasti, kokie veiklos procesai yra taršiausi, taip pat pasirengti planus, kaip emisijas sumažinti.
„Pavyzdžiui, jeigu apskaičiavus anglies pėdsaką matoma, kad didžioji jo dalis susidaro dėl naudojamo transporto, galima ieškoti būdų, kaip efektyviau valdyti logistiką ar mažinti kuro sąnaudas, rinktis mažiau kenksmingą aplinkai kurą“, – pateikia pavyzdį dr. E. Čipkutė.
Anot pašnekovės, jei įmonė vykdo mokymus, jos ŠESD emisijos greičiausiai bus susijusios su elektros energija, naudojama patalpose bei rengiant mokymų medžiagą, transporto priemonėmis, kuriomis vykstama į mokymus, šilumos energija, kuri naudojama bendrovės biuro patalpoms šildyti ir pan. Jei įmonė pati neužsiima gamyba, tačiau prekes ar paslaugas perka iš trečiųjų šalių, reikėtų įvertinti ir tiekėjų išskiriamas ŠESD emisijas; tai patektų į trečiąjį emisijų lygį.
Jei naudojatės Excel, vadinasi, įvaldysite ir šią skaičiuoklę
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė sako, kad naujoji skaičiuoklė patogi naudoti, nes parengta Excel formatu – pateiktose lentelėse bendrovės galės užpildyti duomenis apie veikloje suvartojamą elektros energijos kiekį, patiriamas kuro sąnaudas patalpoms šildyti, įrangos veikimui užtikrinti, transportui.
„Įvedusi reikiamus duomenis skaičiuoklės ataskaitoje, įmonė galės matyti bendrą savo ŠESD emisijų kiekį, atskirai išreikštas pirmojo (angl. Scope 1) ir antrojo (angl. Scope 2) lygio emisijas. Taip pat pateikiami vizualūs grafikai ir palyginimai, kad įmonė galėtų geriau įvertinti, ką parodo jos apskaičiuotas ŠESD emisijų lygis, pavyzdžiui, palyginti, kiek medžių reikėtų, kad būtų galima per metus absorbuoti apskaičiuotą ŠESD emisijų kiekį, arba kiek kilometrų reikėtų nuvažiuoti automobiliu, varomu benzinu, kad išsiskirtų tiek pat ŠESD emisijų“, – aiškina dr. E. Čipkutė.
Ji sako, kad palyginti, kaip bendrovės rezultatas atrodo kitų panašių įmonių kontekste, kol kas sudėtinga, kadangi nėra tokių duomenų. Tikimasi, kad bėgant laikui, kai vis daugiau įmonių skaičiuos ir viešins savo rezultatus, lyginti bus paprasta.
„Šiuo metu įmonėms vertėtų orientuotis į savo rezultatus – vertinti savo emisijas, planuoti jų mažinimą ir sekti savo progresą“, – pataria dr. E. Čipkutė.
Mažesnė ŠESD emisija – didesnis konkurencinis pranašumas
Jau dabar kredito įstaigoms taikomi ES teisės aktai ir priežiūros institucijų reikalavimai numato, kad kredito įstaigos turi „žalinti“ savo paskolų portfelius, t. y. skaičiuoti paskolų portfelių ŠESD emisijas.
„Tokie ES reikalavimai sukuria natūralų postūmį kredito įstaigoms daugiau lėšų nukreipti į tvarias bei patikimus perėjimo prie tvarios ekonomikos planus sudariusias bendroves“, – aiškina dr. E. Čipkutė.
Ji tikina, jog ateityje pritraukti lėšų mažiau taršiai veiklai bus lengviau, nes ES reikalavimai diktuoja būtent tokį lėšų perskirstymą ekonomikoje: naujais reikalavimais kredito įstaigoms ir verslui ES siekia paraginti kuo greičiau pasiekti nulinį emisijų lygį.
„Listinguojamos įmonės savo emisijas skaičiuoja ir viešina, nes tikisi didesnio dėmesio iš investuotojų, kuriems šis kriterijus svarbus“, – sako dr. E. Čipkutė.
Ji pastebi, kad ir vartotojai – prekių ir paslaugų pirkėjai – vis daugiau dėmesio skiria tvarumo kriterijams, ekologijai.
„Galima numanyti, kad įmonės, kurios skaidriai viešins savo emisijų bei kitą su tvarumu susijusią informaciją, užsitikrins ir tam tikrą pranašumą prieš konkurentus“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.
Anot jos, galima teigti, kad ŠESD emisijų mažinimas tampa neatsiejama bet kokios įmonės strategijos dalimi.
„Tai naujas rinkos standartas, padiktuotas ES Žaliojo kurso tikslų, kurį turės užtikrinti visi verslininkai, norintys išlaikyti ir stiprinti įmonės konkurencingumą, vykdyti plėtrą
ES reguliavimas numato, kad reikalingi ir perėjimo planai, kaip įmonė planuoja mažinti savo ŠESD emisijas“, – apie ateities perspektyvas kalba dr. E. Čipkutė.
Ji primena, kad jau dabar įmonės, kurios skaičiuoja savo emisijas, šį sprendimą pozicionuoja ir kaip konkurencinį pranašumą.
„Taigi betkuriam verslui verta kuo anksčiau pradėti analizuoti savo veiklos emisijas ir pasirengti strategiją, kaip jas „žalinti“. Individualias rekomendacijas, kaip mažinti ŠESD emisijas, gali pateikti tvarumo konsultantai“, – naudinga informacija dalijasi pašnekovė.