„Bendras Lietuvoje išduotų mokėjimo kortelių svoris skaičiuojamas tonomis. Pradėję taikyti ekologiškesnį sprendimą, padėsime mažinti taršą, kurią sukelia plastikas. Didžioji dalis naujos kortelės pagaminta iš atsinaujinančių išteklių – augalinės kilmės medžiagų. Jų CO2 pėdsakas bus mažesnis už dabartinių įprastų kortelių, kurios iki šiol buvo gaminamos iš pirminio plastiko“, – teigia Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo skyriaus vadovas.
Šis žingsnis atitinka SEB banko Tvarumo strategiją ir padeda daugybei banko klientų sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai.
A. Rutkauskas atkreipia dėmesį, kad ieškant alternatyvų buvo analizuojamas visas įprastos kortelės gyvavimo ciklas – nuo gamybai naudojamų medžiagų, gamybos proceso, transportavimo iki kortelės gyvavimo ciklo pabaigos. Kadangi naujoji kortelė yra gaminama iš krakmolo, kuris išgaunamas iš pašarinių kukurūzų atliekų, sumažinamas iškastinio kuro naudojimas. Taip jau nuo pat gamybos pradžios užtikrinamas mažesnis CO2 pėdsakas, o gyvavimo ciklo pabaigoje, net ir kortelę sudeginant kogeneracinėje jėgainėje, išsiskirs mažiau taršos.
Dėmesys tvarumui ir patogumui
Pasakodamas apie plastiko alternatyvų paieškas, A. Rutkauskas pabrėžia, kad išlaikyti aukšti mokėjimo kortelių reikalavimai – naujoji kortelė bus patvari, su apsaugos elementais ir puikiai atliks visas funkcijas. Dalis banko kortelės yra iš metalo pagaminta mikroschema ir magnetinių juostelių technologijos, todėl reikėjo pasirinkti tinkamą medžiagą, kuri su tuo derėtų ir sudarytų tvirtą visumą – įprastą stačiakampį.
„Iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas kortelių funkcionalumui ir lustų technologijoms, dėl to tobulėjo mokėjimo sprendimų techninė dalis. O pastaraisiais metais didieji pokyčiai yra susiję su kortelių gamybai naudojamomis medžiagomis. Plastikas, iki šiol sudaręs didelę banko kortelės dalį, pamažu keičiamas aplinkai draugiškesnėmis medžiagomis“, – teigia A. Rutkauskas.
SEB bankui teko užduotis pasirinkti iš kelių tradicinio plastiko (polivinilchlorido – PVC) plastiko alternatyvų. Buvo svarstoma naująsias korteles gaminti iš perdirbto plastiko, pagaminto iš vandenynų pakrantėse surinktų plastiko atliekų. Dar kitas variantas buvo korteles gaminti iš perdirbtų pramoninių plastiko atliekų.
„Visai atvejais ieškojome žingsnio didesnio tvarumo link, kartu išlaikydami patogumą klientams ir kortelės ilgaamžiškumą. Ieškodami optimalių kortelės variantų, nagrinėjome galimybę pasirinkti perdirbtą plastiką, bioplastiką ir korteles, pagamintas iš medžio. Visi sprendimai būtų atvedę prie mažesnio CO2 pėdsako. Manau, kad pasirinkome geriausią galimą alternatyvą – polilaktidą (PLA), kuris yra bene natūraliausia šiuo metu mokėjimo kortelėms naudojama PVC alternatyva. Tačiau vietos tobulėjimui dar liko – ir toliau ieškosime būdų, kaip sumažinti savo ir savo klientų CO2 pėdsaką gerindami tiekimo grandinę, ieškodami geriausių perdirbimo sprendimų ar kitų inovatyvių medžiagų, kurios ateityje, tikėtina, bus dar ekologiškesnės ir kartu atitiks praktiškumo standartus“, – sako SEB banko tvarumo vadovas A. Rutkauskas.
Įprastai banko mokėjimo kortelės galiojimo laikas yra treji–ketveri metai. SEB banko duomenimis, kai kortelėms gaminti nebus naudojamas plastikas, per vienerius metus visose Baltijos šalyse bus sutaupoma apie 3,5 tonos plastiko.
Pritaikytos turintiems regėjimo negalią
Naujosios kortelės išsiskirs ir dizainu, tad jomis patogiau galės naudotis regėjimo negalią turintys žmonės. Debeto kortelės turės specialų apčiuopiamą įkirpimą – jomis bus lengviau intuityviai naudotis bankomatuose ir prekybos vietose.
SEB bankas pirmasis rinkoje pasiūlė mokėjimo kortelę, pritaikytą ir silpnaregiams ar turintiems regėjimo negalią: atnaujinto dizaino mokėjimo kortelės „SEB Mylimiausia Mastercard“ buvo pristatytos užpernai liepą.
Būdamas socialiai atsakingas ir rūpindamasis, kad paslaugomis patogiau galėtų naudotis žmonės su regos negalia, SEB bankas planuoja atnaujinti visas mokėjimo korteles, kad jos turėtų šį specialų įkirpimą.