Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau ne pirmus metus skiria finansavimą šiai mokomųjų bendrovių programai ir jos plėtrai Lietuvoje, kad kuo daugiau mokinių turėtų galimybę dar mokyklos suole išbandyti, ką reiškia steigti verslą.
Tad baigiamajame programos renginyje daugiau nei pusšimtis komandų, pristačiusių savo sukurtus produktus, kovojo dėl geriausios bendrovės titulo ir kelialapio į „Gen-E“ Europos antreprenerystės festivalį Italijoje, Katanijos regione. Geriausią bendrovę rinko daugiau nei 100 komisijos narių, tarp kurių – įvairių Lietuvos verslo įmonių ir institucijų atstovai.
Šiemet „Nacionalinėje eXpo“ mugėje varžėsi 55 geriausios mokinių bendrovės iš visos Lietuvos. Mokiniai pristatė produktus, kuriuos naudojant sprendžiami sveikatos, švietimo, perteklinio vartojimo klausimai. Taip pat daug dėmesio buvo skiriama ir siekiui įtraukti negalią turinčius žmones.
Varžėsi patys gabiausi
Mugės metu 10 atrinktų pačių stipriausių komandų turėjo vos per 4 minutes komisijos narius įtikinti, kodėl jų idėja – pati geriausia. Liofilizuoti šaltibarščiai, dantų valymo programėlė vaikams, prietaisas anglies dioksido koncentracijai patalpose matuoti – tai tik keletas inovatyvių idėjų, kurios verčia žavėtis jaunų žmonių verslumu.
Po įtemptos kovos buvo išrinkta ir nugalėtoja – VGTU Inžinerijos licėjaus mokomoji mokinių bendrovė „Smartway“. Būtent ji komisijos narius sužavėjo pristatydama anglies dioksido koncentracijos bei drėgmės matavimo prietaisą ir analitikos programėlę, skirtą ugdymo įstaigoms ir biurams. Liepos 2–4 d. Italijoje penkiems šios komandos nariams vėl reikės pristatyti šią savo idėją komisijai, tik šį kartą – anglų kalba.
Antroji vieta atiteko bendrovei GOSS, kurią subūrė Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokiniai. Komandos nariai, pasitelkdami dirbtinį intelektą, sėkmingai kuria autorinius muzikos takelius įmonėms.
Trečiąją vietą iškovojo Vilniaus Gabijos gimnazijos mokiniai ir jų sukurta bendrovė MIGO. Jie pristatė interneto svetainę, skirtą populiarėjantiems lietuviškos muzikos atlikėjams.
Geriausia 5–8 klasių bendrove paskelbta „ForeverFAM“ komanda. Jos nariai – Kauno Veršvų gimnazijos mokiniai, kuriantys nutrinamus kalendorius, skirtus įvairiai šeimos veiklai.
Didžiuojasi Lietuvos mokiniais
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė džiaugiasi galimybe prisidėti prie programos ir teigia, kad jaunųjų verslininkų įgūdžių stiprinimas yra svarbus ateities ekonomikos pamatas:
„Moksleiviai turi ne tik verslo idėjų, bet ir drąsos, ryžto jas įgyvendinti bei noro išbandyti, ką reiškia būti verslininku. Inovatyviausios idėjos ateityje gali įmonėms padėti tapti vienaragiais, tad didžiausios grąžos galime tikėtis kuo anksčiau pradėję investuoti į jaunų žmonių verslumą ir suteikdami žinių, praversiančių ne tik kuriant verslą, bet ir ugdant lyderius“.
Pasak ministrės, jei jauni žmonės ir netaps verslininkais, jie bus išpuoselėję savo kūrybiškumą, išsiugdę gebėjimą bendradarbiauti, spręsti problemas. Šių savybių reikės visuomet.
Ministrė pastebi, kad Lietuvoje auga skaitmeninis verslumas: „Esame pirmieji pasaulyje, kurie pradėjo skaitmeninio verslumo programą penktokams, šeštokams, septintokams, aštuntokams. Žvelgiant į mugėje pristatomas idėjas taip pat matyti, kad daugėja skaitmeninių sprendimų. Tai yra ne ateitis, o dabartis“, – pabrėžia A. Armonaitė.
Pernai, įgyvendinant bendrą „Lietuvos Junior Achievement“ ir „Vedlių“ skaitmeninio verslumo programą, buvo įkurtos net 62 mokinių mokomosios bendrovės. Šią programą baigė apie 250 mokinių iš visos Lietuvos, o įsitraukė ir prototipus kūrė daugiau nei 900 moksleivių iš Alytaus, Anykščių, Gargždų, Kaišiadorių, Šilalės, Lazdijų, Vilniaus rajono, Kauno, Šiaulių, Tauragės ir Ukmergės.
Ragina nebijoti suklysti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė teigia, kad „Lietuvos Junior Achievement“ organizuotose mugėse lankėsi jau ne vieną kartą.
„Čia būdama matau, kaip keičiasi mokinių verslai: nuo specifinių inžinerinių sprendimų, kurie sudėtingi net ir inžinerijos mokslus studijuojantiems jaunuoliams, iki tvarumo didinimo tematikos. Daugybė mokinių idėjų yra orientuotos į gamtos tausojimą ir tvarumą. Tai įrodo, kad jaunoji karta yra atsakingesnė ir tvarumą mato kaip verslo nišą. Tai išties svarbu“, – sako pašnekovė.
Ministrė ragina mūsų šalies mokinius nesustoti, rizikuoti, kurti, nebijoti suklysti, o suklydus – atsitiesti ir eiti toliau plėtoti savo idėjų.
Šiuolaikiniai mokiniai – ypatingi
„Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė pasakoja, kad mokomoji mokinių bendrovių programa organizuojama jau bene trečią dešimtmetį.
„Matyti, kad programa tikrai auga ir tobulėja drauge su mūsų šalimi. Šiais metais finale dalyvavo mokiniai ir jų bendrovės, savo veiklą grindžiančios technologiniais ir inžineriniais sprendimais. Mokiniams rūpi gamta, socialinė aplinka. Jie nori kurti etiškus sprendimus ir prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo“, – pabrėžia organizacijos atstovė.
Anot jos, XXI amžiaus mokiniams būdinga tai, kad jie sujungia socialinį jautrumą su analitiniu mąstymu. Šie mokiniai nepamiršta ir technologijų. Iš tikrųjų jie – technologijų karta.
„Šiandien mokiniai gyvena ir auga kartu su technologijomis. Būtent todėl mes matome labai įvairių sprendimų: nuo anglies dioksido matuoklių iki dirbtinio intelekto kuriamos muzikos ar net muilo, kuris yra pagamintas iš perdirbto aliejaus. Taip pat kuriami veiksmingi sprendimai, kurie padeda sveikatai: leidžia išsitiesti, jeigu žmogus kūprinasi žiūrėdamas į telefoną“, – sako pašnekovė.
Ugdo ateities profesionalus
„Lietuvos Junior Achievement“ atstovė A. Rusteikienė pabrėžia, kad šiuo metu mokyklose susiduriama su įvairiais uždaviniais.
„Vaikams suteikiame labai daug akademinių žinių, bet per mažai orientuojamės į visumą. O kaip tas akademines žinias pritaikyti baigus mokyklą, siekiant įsilieti į darbo rinką? Todėl į mokomųjų bendrovių programą įtrauktos būtent XXI amžiaus darbo rinkai reikalingos kompetencijos ir ugdomas gebėjimas dirbti komandoje. Programa suteikia galimybę komunikuoti, išklausyti, planuoti, priimti sprendimus, daryti klaidas, būti savarankiškiems ir atsakingiems“, – įsitikinusi ji.
Tai savybės, kurių ir reikia kiekvienam šiuolaikiniam darbuotojui. Pašnekovė akcentuoja, kad šiandienos pasaulyje siekiama auginti ir antreprenerių kartą. Antrepreneriai – tai žmonės, kurie galbūt dirbs organizacijose, o galbūt kurs ir savo verslus.
„Programos tikslas ir yra susieti mokymąsi su realiu gyvenimu. Šio sąryšio dabar labai dažnai trūksta. Jis padeda vaikams pažinti save, atrasti savo stiprybes. Džiaugiuosi, kad „Junior Achievement“ turi daugybę partnerių, kurie ir tapo komisijos nariais renkant geriausią mokinių bendrovę. Būtent jie ir padeda plačiai įgyvendinti programą mūsų šalyje“, – nurodo pašnekovė.
Ji teigia, kad komisijoje buvo galima išvysti įmonių savininkų ir darbuotojų, taip pat viešojo sektoriaus atstovų.
Ministerija skatina mokinių verslumą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija remia įvairius mokinių verslumo skatinimo projektus, pavyzdžiui, „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamą praktinę moksleivių verslumo įgūdžių ugdymo programą „accelerator_x“. Ji įgyvendinama visos Lietuvos mastu.
Praėjusiais metais šioje programoje dalyvavo ir verslumo įgūdžius sustiprino beveik 2 tūkst. mokinių, buvo įsteigta net 500 mokomųjų bendrovių. Ministerija programai kasmet skiria pusę milijono eurų.
Praėjusiais metais ministerija bendram „Vedlių“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ projektui skyrė 200 tūkst. eurų. Šiemet papildomai numatyta skirti per 300 tūkstančių eurų ir ženkliai didinti programoje dalyvaujančių moksleivių skaičių.
Programa padėjo sukurti pirmąją ir vienintelę Lietuvoje skaitmeninio verslumo mokymosi metodiką, pagal kurią Lietuvos mokyklų klasėse vedamos integruotos, aktualios, kūrybiškos informatikos ir verslumo pamokos 5–8 klasių mokiniams.
Prie jaunimo verslumo skatinimo ministerija prisideda ir Kauno bei Klaipėdos „Spiečiuose“, kuriuose 2023 m. pabaigoje imta taikyti nauja verslo idėjų testavimo programa „Come+Test+Grow“. Jos dalyviai patikrino savo verslo idėjas ir jų potencialą rinkoje. Šiai programai ministerija skyrė trečdalį milijono eurų.
Verslo vystymo ir idėjų laboratorijos paslaugomis pasinaudojo apie 100 būsimų verslininkų, iš kurių apie 20 idėjų gavo ekspertų išvadas ir rekomendacijas dėl verslo vystymo ir plėtros.
