Prieš neriant į antspaudų evoliuciją svarbu išsigryninti ir nepainioti antspaudo ir spaudo sąvokų: antspaudas yra kietu spaudu į antspaudinę medžiagą (dokumentą) įspaustas vaizdinis arba rašytinis ženklas.

Dar nuo senų senovės antspaudais buvo tvirtinami patys svarbiausi ir įtakingiausi dokumentai: skyrimai į pareigas, diplomai, sutartys, privilegijos, dovanojimo, pirkimo–pardavimo aktai ir kiti oficialūs raštai. Unikaliais raštais išraižytu, vienetiniu spaudu svarbiausius dokumentus papuošdavo ir įprasmindavo žymiausi pasaulio vadovai. Atrodo, kaip ir niekas nepasikeitė, tiesa? Tačiau to meto žmogus dažniau mąstė ir suprato vaizdus, todėl antspaudas buvo įtaigesnis bei suprantamesnis nei parašas.

Vaško įspaudžiamieji antspaudai

Nors antspaudo terminas buvo sugalvotas Jono Basanavičiaus ir Lietuvoje atsirado tik XX amžiuje, mūsų kraštus pirmasis, įspaudžiamas, pasiekė dar apie XIII–ąjį ir priklausė jis vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui. Po jo mirties antspaudus pradėjo naudoti ir kiti Lietuvos didikai bei kunigaikščiai. Tais laikais jis atliko parašo funkciją, taip pažymint dokumento svarbumą, tikrumą, nepaneigiamą galią. Tokio tipo antspaudai buvo naudojami iki XVII amžiaus ir jiems didikai naudodavo mūsų šalyje pagamintą vašką.

Įdomu tai, kad skirtingai nei dabar, antspaudai būdavo įvairių spalvų, kurių kiekviena kažką reikšdavo. Pavyzdžiui, gausiausiai antspaudų buvo galima pamatyti įspaustų ant geltonos, žalios ar raudonos (patys svarbiausi, didingiausi) spalvos vaško, rečiausiai – juodos, kurie laikui bėgant buvo naudojami tik gedului. Maža to, antspaudai būdavo ne tik įvairių spalvų bei formų, bet ir raštų – gėlėti, išraizgyti įvairiomis puošmenomis.

Nuo suodžių iki tušo

Ar galite įsivaizduoti antspaudą iš suodžių? Taip, tokiais Lietuvoje būdavo pasirašinėjama nuo XVII–ojo amžiaus. O po dar kelių dešimtmečių prisijaukinome ir mums dabar taip artimą bei pažįstamą tušą.

Laikui bėgant antspaudas buvo prieinamas ne tik svarbiausiems valstybės asmenims, bet ir miestams, įstaigoms ir svarbesnes pareigas užimantiems darbuotojams.

Šiuolaikinės spaudo mados

Jau išsiaiškinome, kad fizinis antspaudas evoliucionavo į gaminamą iš tušo. O štai spaudai vis dar demonstruoja savo madas bei išskirtinumą.

Štai populiariausiais, dažniausiai dokumentų antspaudavimui buhalterijoje šiais laikais naudojamas savidažis spaudas. Jis pagamintas iš gumos, kurioje išgraviruojamas norimas tekstas ar ženklas. Tačiau į savidažį panašus mikroporinis spaudas yra kokybiškesnis, nes gaminamas ne iš gumos, o iš mikroporos plokštelės.

Labai patogu, kai spaudas nėra statiškas – jame gali keisti norimą antspaudą. Toks yra surenkamasis, kuriame kaskart galima pakeisti atspaudžiamą tekstą, ir numeratorius (datatorius), kuris naudotojui leidžia pačiam suformuoti reikiamą skaičių kombinaciją (serijos numerį, datą ar laiką).

O štai mediniai spaudai paprastai naudojami gamyboje žymėti pakuotėms arba europadėklams, yra masyvesni ir visiškai paprasto, minimalistinio dizaino. Visiška priešingybė jiems – kišeniniai. Jie tikrai praverčia tiems, kas dažnai keliauja, nes yra maži, kompaktiškai telpa į kišenę ar rankinę. Be to, jie pasižymi itin gausia spalvų ir formų įvairove.

Patys puošniausi spaudai, reljefiniai, skirti antspauduoti proginius, šventinius dokumentus, diplomus, taip parodant solidumą, aukštesnę kartelę, prestižą. Reljefinis spaudas atrodo išties įspūdingai – antspaudas įspaudžiamas į popieriaus lapą, palikdamas jame įdubimus bei iškilimus.

Rinktis iš ko yra, tiesa? Tačiau kad ir kokia spaudų įvairovė mus pasitinka, antspaudo evoliucijoje čia taško dar nededame.

Elektroninis spaudas

Tradicinis rašalinis antspaudas vis dar pastebimas ne vieno vadovo verslo procesuose. Tačiau norėdami sutaupyti laiko, neretas pradeda ieškoti inovatyvesnių, skaitmenizuotų sprendimų. Dėl šios priežasties pasaulį išvydo elektroninis spaudas.

Elektroninis spaudas iš esmės yra tą pačią galią turintis antspaudas, tik elektroninėje formoje. Jei kada nors teko naudotis elektroniniu parašu, turbūt pamenate, kad anksčiau įmonės dokumentus galėjo pasirašyti tik įgaliotas asmuo, dažniausiai – įmonės vadovas, su asmeniniu elektroniniu parašu. Kam reikalingi elektroniniai spaudai? Ogi tam, kad juridinio asmens dokumentus būtų galima tvirtinti konkrečiam asmeniui organizacijoje nepriklausančiu elektroniniu spaudu – ten, kur jis labiau tinkamas nei asmens parašas.

Pasak elektroniniu parašu paremtų sprendimų teikėjo „Dokobit“ pardavimų komandos Lietuvoje vadovo Domanto Puslio, elektroniniai spaudai paprastai naudojami dviem atvejais: arba siekiant užtikrinti dokumentų kilmę ir vientisumą, arba automatizuoti procesus ir atsisakyti rankinio darbo. „Pirmuoju atveju el. spaudai dažniausiai naudojami ten, kur dirbama su jautria informacija, pavyzdžiui, mokesčių ataskaitomis ar asmens sveikatos istorija. Taip pat – dirbant su skaitmenizuotais dokumentais: kai jie yra skenuojami arba pasirašomi planšetėse nupiešiamu parašu. Antruoju atveju el. spaudai padeda tuomet, kai dirbama su didesniais kiekiais dokumentų vienu metu, pavyzdžiui, generuojant sąskaitas faktūras ar sąskaitų išrašus. Bet kuriuo atveju spaudai patvirtina ir klientui leidžia išlikti ramiam, kad dokumentai atėjo tikrai iš konkrečios įmonės. Tad nenuostabu, kad el. spaudu dokumentus vis dažniau tvirtina įvairias finansines ir telekomunikacijų paslaugas teikiančios organizacijos“, – įžvalgomis dalinasi D. Puslys.

Antspaudų madas diktuoja laikmečiai ir sparčiai besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas. Pasak „Dokobit“ pardavimų komandos Lietuvoje vadovo D. Puslio, pandemijos metu įmonių vadovams smarkiai suintensyvėjo poreikis skaitmenizuoti savo procesus, kad darbas per nuotolį būtų kuo sklandesnis. Elektroninis parašas, elektroninis tapatybės patvirtinimas, elektroninis spaudas – visa tai tampa prioritetiniais uždaviniais ir mažesniuose, ir didesniuose versluose. Iš tiesų, visi šie elektroniniai sprendimai ne tik leidžia nesunkiai reikalus tvarkyti nuotoliniu būdu, bet ir kuria modernaus verslo įvaizdį, taupo laiką, žmogiškuosius išteklius bei, žinoma, tausoja aplinką.