Sertifikuotų klasterių vis daugėja

Lietuvos klasterių sertifikavimui vadovaujantis dr. Gintaras Labutis sako, kad organizacijų meistriškumo žymos yra vertinamos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Organizacijos „The European Secretariat for Cluster Analysis“ ir jos veiklą tęsiančios asociacijos „European Clusters Excellence Labelling Structure“ suteikiami įvertinimai yra klasterių brandos, veiklumo ir efektyvios vadybos pripažinimas.

Lietuvoje klasterių sertifikavimą įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamas ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamas projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ (InoLink). Projektas taip pat užtikrina, kad šio proceso metu visiems veiklos kokybę norintiems pagerinti dalyviams yra suteikiamos konsultacijos sertifikatų gavimo ir įgyvendinimo klausimais.

Pasak dr. G. Labučio, remiantis patyrusių ekspertų sukurtu matuoklių rinkiniu klasteriai gali būti įvertini trijų tipų – auksine, sidabrine ir bronzine – žymomis. Jos nurodo skirtingą organizacijų amžių, statusą, veiklas ir pasiekimus. Bronzinis įvertinimas skiriamas klasteriams, kurie aktyviai stebėdami aplinką tobulina savo veiklą, paslaugas ir valdymo kokybę.

Pozityviai nuteikia vis sparčiau besiplečiantis sertifikuotų klasterių skaičius mūsų šalyje. Šiuo metu veikia jau 17 bronzos meistriškumo žymą pelniusių klasterių, o 7 iš jų šį statusą įgijo šiais metais.

Gintaras Labutis

„Klasterių sertifikavimo tikslas – sukurti nepriklausomą ir savanorišką jų kompetencijų įrodymą. Šis meistriškumo ženklas skatina klasterius lygintis tarpusavyje ir mokytis vieniems iš kitų bei perimti gerąsias valdymo patirtis“, – aiškina klasterių sertifikavimo ekspertas.

Ambicingi ateities planai

Dr. G. Labutis pažymi, kad klasterių stiprėjimas naudingas ne tik jiems patiems, bet ir bendrai valstybei bei jos ekonomikai. Pasak jo, jau seniai suprasta, kad klasteriuose drauge veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės, tyrėjai ir juos remiančios visuomeninės bei biudžetinės organizacijos sudaro sąlygas sukurti papildomą ir daug didesnę pridėtinę vertę vidaus ir išorės rinkoms.

Todėl pašnekovas neabejoja, kad sertifikuotų ir skirtingų prabų meistriškumo žymomis įvertintų klasterių Lietuvoje tik daugės. Pasak jo, nors kol kas dar neturime aukso įvertinimą pelniusių organizacijų, ambicingų tikslų lietuvių klasteriai turi jau 2023 m.

Tai patvirtina ir meistriškumo žymas gavusios organizacijos, planuojančios neužmigti ant laurų ir toliau siekti aukštesnių vadybos kokybės ženklų. Skaitmenines technologijas maisto pramonėje diegiantys „Food Technologies Digitalization LT“ nori plėsti partnerių ratą ir pavyzdį imti iš sidabrinį įvertinimą pelniusių kolegų Lenkijoje. O finansinių technologijų ir IT lyderius vienijantis BCCS įgytą bronzinę žymą vertina kaip atsakomybę kurti ateities planus, stiprinti paslaugas bei dar labiau tobulinti kompetencijas.

Tuo tarpu žemės ūkio ir maisto sektoriaus plėtra besirūpinantis „AgriFood Lithuania“ žada siekti ne tik sidabrinės, bet ir auksinės žymos bei aktyviai dalyvauti Europos Komisijos ir Lietuvos Vyriausybės organizuojamose darbo grupėse, dalintis žiniomis su savo nariais ir skirtingais Lietuvos bei Europos klasteriais. Taip pat organizuoti renginius, mokymus, konferencijas, skatinti skaitmenizaciją ir prisidėti prie regionų plėtros.

„Tikime, kad klasteriai Lietuvoje tik dar labiau stiprės. Džiaugiamės tuo, nes tarpsektorinis bendradarbiavimas atneša puikių rezultatų visiems – tiek verslui, tiek visuomenei ir visai valstybei“, – pažymi „AgriFood Lithuania“ vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė

Įvertinimas už pasiektus rezultatus

Pasak dr. G. Labučio, bronzinis ženklas reikalingas, jei klasteris nori daryti reikšmingą poveikį pasirinktoje veiklos srityje, plėstis į užsienį, bendradarbiauti su kitais šalies ar tarptautiniais klasteriais bei svariai prisidėti prie viso regiono plėtros.

„Bronzinė žyma yra tarsi išorinio eksperto įvertinimas ir liudijimas, kad klasterio vadyba atitinka bendrai pripažintus reikalavimus ir standartus. Tai – savotiškas sėkmingos veiklos garantas, suteikiantis pasitikėjimo ir klasterio nariams, ir užsienio partneriams. Taip pat sertifikatas užtikrina papildomą paskatą gerinti organizacijos veiklas, pritraukti naujų narių, didinti įtaką šalies ūkyje ir taip kurti naudą ne tik savo nariams, bet ir Lietuvai“, – pažymi ekspertas.

Pasak dr. G. Labučio, sertifikavimo procesas susideda iš kelių svarbių etapų. O bronzinę žymą siekiantis gauti klasteris yra vertinamas net pagal 36 kriterijus, kurie apibūdina pagrindinius jo pasiekimus.

Į bronzinę žymą pretenduojantys klasteriai turi turėti aiškią struktūrą, strategiją ir specializaciją. Taip pat turi jungti bent 15–20 narių ir užtikrinti jų tarpusavio įsipareigojimus bei aktyvų prisidėjimą prie bendrų tikslų įgyvendinimo. Ne mažiau svarbu, kad organizacijos valdyba palaikytų nuolatinius ryšius su nariais, įsiklausytų į skirtingas nuomones bei siektų jų pusiausvyros.

Pašnekovas pasakoja, kad vėliau apie klasterį surinktą informaciją ekspertai analizuoja remdamiesi kitų panašaus tipo organizacijų pavyzdžiais. Galiausiai, pasitelkdami sertifikavimo metu suformuotas rekomendacijas, klasteriai gali tobulinti savo veiklą, o po 2 metų atnaujinti žymą arba siekti aukštesnio valdymo meistriškumo įvertinimo.

Padeda lengviau augti ir plėstis

Už klasterių sertifikavimą atsakingas pašnekovas sako, kad meistriškumo žymų atveriamomis galimybėmis ypač džiaugiasi jais įvertintos organizacijos. Pasak jo, sertifikavimo procesai ne tik teikia išorinę naudą ieškant partnerių ar naujų rinkų, bet ir paskatina pačius klasterius peržiūrėti savo stiprybes ir veiklas, kurias reikėtų efektyvinti.

Vienas iš tokių šiais metais bronzos žymenį pelniusių klasterių yra „AgriFood Lithuania“. Organizacija vienija 92 skirtingas verslo įmones, startuolius, svarbiausias mokslo institucijas ir viešojo sektoriaus atstovus, besirūpinančius pažangia žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateitimi Lietuvoje ir Europoje.

„AgriFood Lithuania“ yra ypač aktyvus Europos klasterių bendradarbiavimo platformos, Europos klasterių aljanso ir Lietuvos klasterių tinklo narys. Todėl grupės nariai skirtingos prabos žymas visuomet laikė kokybės standartu, didinančiu organizacijos patikimumą Lietuvos ir tarptautinių partnerių akyse.

„Įgytą bronzinę meistriškumo žymą suprantame kaip įvertinimą už iki šiol įdėtą darbą. Džiaugiamės būdami stipriausių Lietuvos klasterių būryje. Be to, tai puiki motyvacinė priemonė mums judėti toliau bei papildoma galimybė įvertinti, kas organizacijoje veikia gerai, o ką dar reikėtų patobulinti“, – teigia klasterio direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Ji taip pat sako, kad sertifikatas ypač svarbus klasterio augimui ir aktyviai veiklos plėtrai Lietuvoje ir už jos ribų. Įgyta bronzinė žyma suteikia galimybę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, lengviau užmegzti naujas partnerystes, būti labiau matomiems. Taip pat padeda paprasčiau į naujas rinkas žengti veiklą norintiems plėsti klasterio nariams, didina konkurencingumą, o kartu įpareigoja ir tinkamai atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje.

Bronzinė žyma – pripažinimo ženklas

„AgriFood Lithuania“ antrina ir dar vieno bronzos žyma šiemet įvertinto klasterio „Blockchain, Cyber Security and Compliance Solutions“ (BCCS) atstovai. 2019 m. susikūręs klasteris jungia 15 privataus ir viešojo sektoriaus organizacijų, siekiančių dirbti ir kurti inovacijas finansinių technologijų, blokų grandinių (angl. blockchain) ir informacinių ryšių technologijų srityse.

Klasterio koordinatorius Vytenis Kazanavičius buvo vienas iš žmonių, vedusių savo organizaciją iki bronzinio vadybos kokybės įvertinimo. Jis pasakoja, kad vos tik susibūrę, grupės nariai iškart ėmė mąstyti apie bendradarbiavimą ne tik su partneriais Lietuvoje, bet ir užsienyje. Todėl sertifikatas atrodė būtina sąlyga tiesti kelius į Europą.

Pašnekovas sako, kad kelionė link bronzinės žymos buvo sklandi, nes klasteris buvo itin iniciatyvus ir aktyviai veikė prioritetinėse srityse. Vienintelė kliūtis, kiek atidėjusi sertifikato įgijimą, buvo ta, kad ką tik susikūrusi organizacija turėjo suburti daugiau narių, jog atitiktų nustatytus reikalavimus dėl minimalaus jų skaičiaus.

„Anksčiau daugelis klasterių, su kuriais bendravome, klausdavo, ar esame sertifikuoti. Dabar, kai turime bronzinę žymą, tarpusavio dialogas bus sklandesnis. Lyginant su kitais Europos klasteriais, vienijančiais šimtus narių, nesame labai dideli, todėl pripažinimas mums labai svarbus. Įgytas įvertinimas tarsi suteikia pasitikėjimo, parodo, kad jau esame praėję tam tikrus patikros etapus ir nesame tik ką susikūręs ir tikslų neturintis klasteris“, – teigia BCCS atstovas.

Patvirtina klasterio patikimumą

Tuo tarpu klasterio „Food Technologies Digitalization LT“ koordinatoriaus Alytaus verslo konsultacinio centro direktorė Algimanta Ščiglinskienė papildo, kad blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu. Tad norėdamas konkuruoti rinkoje, klasteris tam turi kurti geriausias sąlygas.

15 nepriklausomų narių iš 5 šalių burianti organizacija siekia aktyviai diegti skaitmenines technologijas maisto inžinerijos pramonėje. Tad jo vadovė teigia, kad bronzinė žyma įrodo, jog klasterio pozicijos rinkoje yra patikrintos. Taip pat šis įvertinimas stiprina partnerių pasitikėjimą ir padeda pritraukti naujus finansinius instrumentus, svarbius įmonių vystymuisi.

„Bronzinė žyma pirmiausiai reiškia įsipareigojimą savo klasterio nariams ir partneriams, jog partnerystė klasteryje turi ateitį. Todėl tikimės gero skrydžio ir sėkmingo darbo tarptautinėje arenoje“, – sako A. Ščiglinskienė.

Lietuvos klasteriai, kuriems suteikta bronzos žyma (InoLink projekto lėšomis)


Projektą „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ koordinuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projektas skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.