Laimėjote Mažųjų socialiai atsakingo verslo apdovanojimų bendruomeniškumo kategoriją. Sakykit, kokios emocijos apėmė sužinojus jog jūsų įmonę įvertino profesionalai?
Labai apsidžiaugėme. Socialinės atsakomybės projektus vystome tikrai ne dėl pripažinimo ar noro užsidėti kokią nors „varnelę“, o dėl to, kad matome juose prasmę. Mes, kaip organizacija, suprantame, kad sėkminga įmonė tiesiog negali rūpintis tik savo verslo rezultatais. Šiuolaikinė įmonė jaučia ar bent jau turėtų jausti atsakomybę už aplinką, kurioje dirba, vysto savo veiklą. Mes, kaip draudimo bendrovė, esame Lietuvos, o tarptautiniu mastu ir pasaulio, dalis, įsikūrę skirtingose vietose, kasdien susiduriame su skirtingais žmonėmis – tai mūsų darbuotojai, partneriai, jų šeimos. Visi jie turi kažkokį tai santykį su BTA. Ir mes tikimės, kad tas santykis neapsiriboja vien draudimu, todėl kasdien stengiamės žvelgti ir veikti toliau už draudimo poliso ribų.
Vystote labai daug socialinės atsakomybės veiklų. Konkurse buvote įvertinti už jau trečius metus periodiškai vykdomą socialinį-edukacinį projektą BE STRESO, nukreiptą į visuomenę ir organizacijos darbuotojus. Sakykite, kaip gimė ši iniciatyva?
Pastebėjome, jog Lietuvoje streso tematika prieš tuos trejetą metų dar nebuvo labai populiari: nors apklausų duomenimis, kaip tauta, su stresu susidurdavome kone kiekvienoje situacijoje, informacijos, ką su tuo stresu daryti, ir net aiškaus įsivardino, kad „patiriu stresą“, buvo mažai. Nusprendėme imtis veiksmų ir prisidėti prie visuomenės streso mažinimo įvairiomis veiklomis. Surengėme dieną be streso, įtraukdami visuomenę, sudarėme antistresinių vietų Lietuvoje žemėlapį, dalinomės ekspertų patarimais, kaip atpažinti stresą ir ką su juo daryti. Sulaukę susidomėjimo bei matydami, kad kalbame aktualia tema, projektą tęsėme ir jau kitais metais startavome su naujomis veiklomis.
Iš kur semiatės įkvėpimo kurdami naujus socialinės atsakomybės projektus?
Projektus, temas ir tai, apie ką reikia kalbėti, mums diktuoja aplinka. Kasdien matome žmones, bendraujame su klientais, kolegomis, išgyvename vienokias ar kitokias situacijas, kuriose ir atsiskleidžia visuomenės vertybės, įpročiai, veiklos, problemos, į kurias mes galime atkreipti dėmesį ar prisidėti prie jų sprendimo.
Kaip manote, ar Lietuvoje veikiančios įmonės pakankamai skiria dėmesio socialinei atsakomybei?
Lietuvoje socialinės atsakomybės kultūra dar tik skinasi savo kelią į populiarumą, tačiau tai daro labai greitai. Manau, kad geri pavyzdžiai užkrečia, tad ir ta socialinės atsakomybės vystymo kultūra savo pozityviu pavyzdžiu įkvepia ir kviečia kitas bendroves prisijungti. O dėmesio šiai sričiai niekuomet nebus per daug.
Bendruomeniškumo iniciatyvos – neretai organizacijų būna nukreiptos į išorę, kokia jūsų nuomonė, ar nukreipimas į išorę yra tinkamas ir reikalingas sprendimas?
Manau, kad kaip ir daugelyje sričių pusiausvyros reikia ir čia. Darbuotojai, jų šeimos kiekvienai bendrovei yra ar bent jau turėtų būti labai svarbūs – bendrovė ir yra žmonės, tai gyvas organizmas.
Taip pat žmonės (darbuotojai) ir jų gerovė yra viena pagrindinių BTA strategijos krypčių, todėl planuodami savo socialines veiklas, visuomet stengiamės, kad jos būtų prieinamos ir mūsų kolegoms, ir išorei.
Ar įmonės nauji darbuotojai noriai prisideda prie socialinių iniciatyvų vystymo? Kokia padėtis su ilgai dirbančiais darbuotojais, gal jie dažniau siūlo iniciatyvas?
BTA darbuotojai yra labai aktyvūs, tiek naujokai, tiek senbuviai turi savo nuomonę, pomėgius, patirtį, kuriais mielai dalinasi ir prisideda prie įvairiausių iniciatyvų. Tad vienareikšmiško atsakymo, kad vieni aktyvesni, o kiti pasyvesni – nėra. Į veiklas noriai įsitraukia dauguma bendrovės darbuotojų. Manau, kad įsitraukimui įtakos turi prasmė ir įdomumas, visuomet lengviau pritraukti kolegas į aktyvias, prasmingas ir jiems artimas iniciatyvas.
Kokias rekomendacijos galėtumėte pasiūlyti naujiems, besikuriantiems verslas, kurie siekia padėti bendruomenei? Kaip įsivertinti ir nusistatyti organizacijos bendruomeniškumo tikslus ir jų siekti?
Pirmiausia, vertėtų gerai susipažinti su bendruomene, nesvarbu – tai jūsų kolektyvas ar rajonas, kuriame veikia įmonė. Susipažinus, verta išsigryninti, kas įdomu, ko norisi, su kokiomis problemomis gyvena bendruomenė ir kaip įmonė galėtų prisidėti prie tų problemų sprendimo. Galiausiai, įsivertinti, kuo įmonė gali realiai prisidėti prie bendruomenės gerovės. Mūsų atveju, stresas vienija labai daug žmonių, tad ta plati problematika iš karto diktuoja ir veiklų bei iniciatyvų įvairovę.
Esu tikra, kad pradėti reikia nuo pažinimo, problematikos perpratimo ir tik tuomet imtis tikslų, mąstant apie tai, kaip galima pakeisti netenkinančią situaciją ar ją bent kažkiek sumažinti.
Ko palinkėtumėte naujiems verslams, kurie dar rengia planus, kaip vystyti socialinę atsakomybę?
Nebijoti ir pradėti šiandien. Apie socialinę atsakomybę vis kalbame, girdime, tačiau imti ir jau šiandien pasikalbėti su kolegomis, kaimynais, konkurentais gali būti itin naudinga. Niekada negali žinoti, kuriame iš pokalbių, pasivaikščiojimų ar žiūrėjimo pro langą užgims unikali idėja. Ir beliks tik pasidalinti ja su CEO, o tuomet teks įgyvendinti.
Straipsnis parengtas Lietuvos verslo konfederacijos, įgyvendinant projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.