Pasaulinės tyrimų bendrovės „S&P Global“ atliktoje Baltijos jūros regiono energijos potencialo apžvalgoje pabrėžiama, kad energetinis saugumas šiuo metu yra vienas iš didžiausių regiono prioritetų.
„Rusijos pradėtas karas Ukrainoje išryškino Baltijos jūros regiono pažeidžiamumą, kurį nulėmė istoriškai susiklosčiusi priklausomybė nuo rusiškų gamtinių dujų. Šis regionas buvo priverstas skubiai diversifikuoti tiekimo šaltinius ir ieškoti naujų galimybių“, – Lietuvos verslo konferencijos (LVK) ir energetikos bendrovės „ORLEN Lietuva“ organizuotos konferencijos „Energetinio bendradarbiavimo banga: „S&P Global“ Baltijos jūros regiono energijos potencialo apžvalga“ metu kalbėjo „S&P Global“ energetikos pertvarkos konsultacijų direktorius Giacomo Boati.
„S&P Global“ apžvalgoje įvertinta visų Baltijos jūros regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos – situacija ir potencialas energetikos srityje. Išanalizuotos pagrindinės šalių bendradarbiavimo galimybės anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (angl. CCUS), vandenilio, jūrinių vėjo jėgainių, elektros jungčių, dujų projektuose.
„Regionas turtingas atsinaujinančiais energijos ištekliais. Pavyzdžiui, Lenkija ir Vokietija turi didelį saulės energijos, Švedija, Lietuva, Latvija – jūrinio ir žemyninio vėjo energijos, Švedija ir Suomija – hidro energijos potencialą. Netolygus išteklių pasiskirstymas sudaro galimybes bendradarbiavimui – apjungti turimą potencialą ir taip užtikrinti optimalią dekarbonizaciją bei energetinį saugumą“, – sakė G. Boati.
Artėjame prie visiško turimų pajėgumų išnaudojimo
G. Boati pristatytoje „S&P Global“ apžvalgoje pabrėžiama, kad Baltijos regiono šalys vis dar yra priklausomos nuo importuojamų elektros ir dujų išteklių, o vietinė gamyba yra ribota. Nors situacija regione su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalais yra geresnė, šioje srityje taip pat yra dar kur padirbėti.
„Baltijos regiono šalyse sparčiai išplėsta SGD infrastruktūra užtikrino trumpalaikį tiekimo saugumą, tačiau regiono ilgalaikiai pajėgumai nepakankami, kad būtų galima efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Lenkijoje dujų terminalai artėjo prie pilno pajėgumo“, – sakė G. Boati.
Pasak jo, nepaisant didelių investicijų į SGD terminalus, Baltijos regiono šalys vis dar susiduria su infrastruktūros panaudojimo apribojimais. Vienas iš sprendimo būdų – didinti bendradarbiavimą tarp regiono šalių, pavyzdžiui, norint išplėsti SGD terminalų pajėgumus būtų galima bendradarbiauti su Suomija, turinčia daug nepanaudotų pajėgumų. Kaip sėkmingą bendradarbiavimo atvejį ekspertas nurodė Lenkijos ir Lietuvos dujotiekį.
„2022 m. gegužę pradėjusi veikti dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL (angl. Gas Interconnection Poland-Lithuania) prisidėjo prie priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų mažinimo ir ženkliai padidino regiono energetinį saugumą“, – priminė G. Boati.
508 km ilgio GIPL dujotiekis atsiėjo apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų jo tiesimui skyrė Europos Komisija. Prie ambicingo projekto finansavimo prisidėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.
Diskusijų dalyviai aptarė partnerystės galimybes
Spartesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai koją kiša ir nepakankamai išplėtotos tarpvalstybinės elektros perdavimo jungtys tarp Baltijos regiono šalių, ilgos leidimų išdavimo procedūros, finansavimo trūkumas. Plačiau apie tai diskutavo ir renginio „Energetinio bendradarbiavimo banga“ dalyviai, nagrinėję klausimus apie investicijų poreikį, transformacijos būtinybę ir regioninį bendradarbiavimą, kurie gali lemti Lietuvos ir viso regiono energetikos ateitį.
„Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimas yra labai svarbus. Mes turime tai daryti kartu kaip partneriai, kurie dalijamės energetikos rinką, kad veiktume konkurencingai ir efektyviai. Tai nėra tiktai vienos bendrovės ar valstybės iššūkiai. Tai yra viso regiono iššūkiai ir turime ne tik gerai suprasti vieni kitus, bet ir sutarti dėl nuoseklių veiksmų. Juk dažnu atveju veikiame pasaulinėje rinkoje – nereikia pamiršti mūsų verslo aplinkos, kuri privalo išlikti patraukli vystyti energetinius projektus“, – ekspertų diskusijoje kalbėjo „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Z. Paszkowicz.
Pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir energetikos plėtrai
Renginio metu vykusiose ekspertų diskusijose ISM rektorius dr. Dalius Misiūnas teigė, kad Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimas galėtų turėti teigiamą impulsą visam energetikos sektoriui.
„Vienas dalykas yra turėti pajėgumų, kitas – turėti jungtis. Žinoma, tai apibrėžia ir rinkos dydis, bet galime turėti keletą skirtingų scenarijų. Vienaip bus, jei turėsime jungtis su Vokietija, kitaip – jei su Lenkija. Bet kokiu atveju, mūsų tikslas yra užsitikrinti tokią pusiausvyrą, tokį balansą, kad turėtume keletą kintamųjų, ir energetinis nepriklausomumas, saugumas yra vienas iš privalomų elementų“, – renginyje sakė dr. D. Misiūnas.
Pasak jo, energetinis saugumas Baltijos šalyse yra daugiau nei techninis ar ekonominis klausimas – tai ir politinio stabilumo bei ekonominės nepriklausomybės pagrindas. Tik bendradarbiaudamos šalys gali sukurti atsparią, tvarią ir nepriklausomą energetikos sistemą, kuri ne tik atitiktų regiono poreikius, bet ir sustiprintų pozicijas globalioje rinkoje.
Renginio metu ekspertų diskusijoje pasisakė ISM rektorius D. Misiūnas, „ORLEN Lietuva“ vadovas Z. Paszkowicz, „KN Energies“ komercijos vadovas Mindaugas Navikas, Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiūtė, „Ignitis grupės“ valdybos narys Vidmantas Salietis, žemės ūkio ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kazys Starkevičius ir Aplinkos apsaugos komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.