Šventės yra iš tiesų stebuklingas metas, nes tai galimybė kolegoms, bendradarbiams geriau vienas kitą pažinti asmeniškai, pabendrauti neformalioje aplinkoje. Juk tyrimais įrodyta, jog įmonėje, kolektyve žmonės, nepažindami vieni kitų ir nematydami vieni kituose žmogaus, yra labiau linkę nuslėpti klaidas, greičiau nuteisti, pasišaipyti ar apkalbėti. O tai smarkiai kenkia darbui ir komandos efektyvumui.
„Ar mes sakom, kad žmonės turi susidraugauti ir gyventi vieni pas kitus ir įsisūnyti vieni kitų vaikus? Ne, tikrai ne, bet žmogiškas ryšys dar nė vienam kolektyvui nepakišo kojos. Niekada. Ir jeigu, iš tiesų, pas mus žmonės atvažiuoja, bežaisdami, beimprovizuodami – priklausomai nuo to, kokią programą pasirenka – jie dar gauna tą pridėtinę vertę, kuri išaiškėja, išryškėja gerokai vėliau – po savaitės, po mėnesio, kai kolektyve atsiranda daugiau pasitikėjimo, daugiau smalsumo vieni kitiems. Ir saugumo būti kartu. Saugumas komandoje kolegoms dovanoja erdvės ir drąsos perklausti klausimo, jeigu nesupratai užduoties. Saugumas labai svarbus, kai gali pripažinti, kad kažką padarei ne taip. Nenuslėpti, nepakišti po kilimu ir laukti, ar kas nors supras, ar ne, bet iš tiesų pripažinti ir sakyti – „chebra, va čia truputį susimoviau, bet mes dar galime tai pataisyti". Esu įsitikinusi, kad jeigu įmonėse atsirastų daugiau saugumo, tai leistų išvengti daug klaidų ir finansinių iššūkių, o kad tas saugumas atsirastų, galime padėti mes – nes čia, „Auksinėje girioje", nuolatos kuriame ryšį, nepriklausomai nuo to, kokį renginį pasirenka įmonė ar organizacija. Komandos narių tarpusavio ryšys – svarbiausia." – sako viena Auksinės girios įkūrėjų, lektorė Jurga Vidugirienė.
Anot jos, jeigu reikėtų vienu žodžiu įvardinti viską, kas vyksta įmonių švenčių metu - tai yra ryšys. Ryšys, santykis ir žmogiškumas. Gebėjimas atrasti žmogų savo kolegoje, savo vadove. Daugybė žmonių dirbdami vieną ar kitą darbą, užimdami vienas ar kitas pareigas, į savo vadovus žiūri kaip į antžmogiškus geležies ar akmens luitus, kurie turi viską išspręsti, visais pasirūpinti, visiems padėti. Todėl galimybė pažinti savo vadovą kaip žmogų, kaip asmenybę, vėlgi padeda visiems šiek tiek kitu kampu pažiūrėti į savo darbą, į savo komandą.
Sąmoningumas naudojant gamtos išteklius
J. Vidugirienė skatina pradėti sąmoningiau dairytis aplinkui, sąmoningiau matyti aplinką, sąmoningiau matyti savo kolegas, šiek tiek sąmoningiau žiūrėti ir į tai, kiek suvartoji darbo vietoje, kad ir tų pačių kanceliarinių priemonių.
„Organizuodami renginius, mokymus, seminarus, stovyklas naudojame tik tas priemones, be kurių neįmanoma apseiti. Pati svarbiausia priemonė – pats žmogus. Renkamės užduotis, leidžiančias naudoti kuo mažiau išteklių. Sakysit, smulkmena – popieriaus lapas – daug nekainuoja, tačiau per metus susidaro daugybė popieriaus lapų, kartu su rašikliais, segtukais, žymekliais, korektoriais jie sudaro ženklią sumą, ir tie, kas perka kanceliarijos priemones, labai gerai žino, kiek tai „suvalgo" įmonės finansų. Pabuvus gamtoje, supratus, kokia prabanga slypi paprastume, ilgalaikėje perspektyvoje kiekvienam kolektyvo nariui padeda labiau rūpintis ir kartu dirbančiais žmonėmis, ir savo aplinka. Tai neatsitinka per vieną dieną, šis pokytis – galvoje, jis atsitinka per keletą mėnesių. Negaliu sakyti – žiūrėkit, nuo tos akimirkos, kai jūs išvažiuosit, visa jūsų komanda jau bus rūpestinga ir sąmoninga. Pokyčiui reikia laiko. Bet tai vyksta. Įmonės, kurios yra pabuvę pas mus, po metų kitų džiaugiasi, kad vis dar turi savo tradicijas – tarkime, 10-ies minučių arbatos gėrimą, kurio metu kalba ne apie darbą, o apie dalykus, kurie yra svarbūs jiems, kaip žmonėms. Ne kaip darbuotojams, o kaip žmonėms. Ir tai neišeikvoja daugybės laiko, bet keičia komandos vidaus kultūrą iš principo. Aš galvoju, kad tai labai, labai svarbu. Mes vėl galim apsukti ratą ir grįžti prie to paties saugumo: jeigu bent dešimt minučių per savaitę esi saugus pasakyti savo kolegoms, kad, pavyzdžiui, tavo sūnui mokykloj nesiseka arba kad pats nebūtinai labai gerai jauteisi, kad cepelininis dangus daro tave vangesnį, nei įprastai – tai kelia motyvaciją bei pasitikėjimą darboviete. Saugioje aplinkoje gera dirbti. Ramiau. O „ramiau" šiuo atveju lygu „efektyviau," – pasakoja moteris.
Ji sako kad svarbu atsakingai vartoti ne tik kanceliarines priemones, bet ir maisto išteklius, todėl „Auksinės giros" virtuvė savo svečiams tiekia tik vegetarišką maistą. „Suabejojusiems tokiu neįprastu meniu sakau - žmonės iš prigimties yra gurmanai, jie su malonumu ragauja įvairių šalių virtuves, tad „Auksinėje girioje" gaminamas gardus vegetariškais maistas yra ne tik lengvas, bet ir naudingas – kuo daugiau smalsumo, kuo daugiau naujų, gražių potyrių kartu, bendrų nuotykių, tuo daugiau žmonės turi apie ką pasikalbėti: „Atsimeni tą vegetarišką pyragą? Koks buvo geras, nepatikėsi, kad ten nebuvo kiaušinių, ar ne?" Tai jau yra bendra istorija, vedanti link smalsumo, kūrybiškumo. Todėl, anot J. Vidugirienės, verta patikrinti, kaip tie vegetarai valgo ir ar tikrai kiekvienas renginio dalyvis turės pakankamai jėgų pasiekti automobilį nuo pagrindinės salės. Ir iš karto juokiasi – jie tikrai nebus išsekę per dieną, nes tai yra ir maistinga, ir gardu, ir spalvota ir gražu. Ir tikrai dar vienas nuotykis.
Kalėdas pradėkime švęsti jau dabar
Kalėdų dvasia mieste bei parduotuvėse jau įsibėgėjusi, tad išmintingas ir rūpestingas vadovas, gali užduoti gerą toną kalėdiškam pasirūpinimui vieni kitų jau nuo lapkričio mėnesio iki pat sausio pabaigos.
„Juk gruodis yra tas mėnuo, kai žmonės rūpinasi savo šeima. Ir kartais tas nesibaigiantis švenčių maratonas – vargina, todėl metų apibendrinimo renginius kviečiame pradėti rengti jau lapkričio mėnesį. O tiems, kurie nepraleidžia progos švęsti ir tai daryti įspūdingai, šiais metais turime ypatingą pasiūlymą: paskutines dvi gruodžio savaites iki Kalėdų ir dar dvi – iki sausio vidurio paversime „Auksinės girios" salę gondola. Gondola, kurioje vyksta Venecijos karnavalas. Aišku, pasiryžti tokiam nuotykiui turbūt gali ne kiekvienos įmonės komanda, kadangi jis turi labai aiškias taisykles: kiekvienas žmogus turi atvykti su kauke. Ir kaukė turi būti ne šiaip kokia, bet tikra, venecijietiška, pusę veido dengianti kaukė. Kodėl pusę? Nes norime, kad kaukė išliktų ant žmogaus veido iki tos akimirkos, kada iš tiesų jis bus pasiruošęs ją nusiimti, bet norime svečius ir pavaišinti! Karnavalą reikėtų rinktis toms įmonėms ir komandoms, kurios yra pasiruošę išgyventi 120 procentų šiuolaikinį, madingą, pagal naujausius vakarų vakarėlių vėjus sukonstruotą renginį, apie kurį drąsiai galės šnekėti ir girtis dar kokią pusę metų. Juk įmonių vadovai žino, kad procesas, ruošimosi procesas yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir rezultatas, kad jų komandos nariai jau besiruošdami, belaukdami, besiplanuodami atvykimą, išgyvens apvienijantį komandos nuotykį" – šypsosi Jurga. Jei įmonė rinksis ne karnavalą, o paprastesnę renginio versiją, labai sąmoningai, net ir labai didelių vadovų ir aukštų pareigūnų bus prašoma atsivežti vilnones kojines. Nes jos irgi sukuria šiek tiek šventės, šiek tiek namų jaukumo. „Ir jau kiek kartų mes esame matę siaubo sklidinas akis, kuomet jie visgi supranta, kad mes nejuokaujam – vilnonės kojinės yra renginio dalis. Ir su kokiu džiaugsmu jie po to sako – bet tai kaip gerai, kad jūs mus išavėt iš ofiso batų," – pasakoja ji.
Beje, yra įmonių, kuriose po mokymų „Auksinėje girioje", žmonės į susirinkimus atsineša savo gražiausias vilnones kojines ir rate sėdi būtent su jomis, nes vilnonės kojinės ne tik šildo kojas – jos šildo ir širdį, suminkština aplinką ir kartais labai aštrius klausimus padeda išspręsti daug švelniau.