Nors iki šiol mėlynoji bioekonomika Vidžemėje siejama daugiausia su įprastomis veiklomis, pavyzdžiui, žvejyba ar transportu, šį sektorių pasiekia ir naujovės, veiklą čia vykdo novatoriškos įmonės. Šiame Latvijos regione naujai prieigai prie mėlynosios bioekonomikos sektoriaus galima prognozuoti dideles galimybes, nes ji apimtų daug platesnes sritis nei tradicinė žvejyba ir žvejyba Rygos įlankos pakrantėje bei regiono vidaus vandenyse.
„Mėlynoji bioekonomika apima viską, kas susiję su vandeniu: nuo energijos gamybos (pasitelkus vėjo jėgaines, bangas ar dumblių biomasę) ir vandens saugyklų išteklių panaudojimo iki vandens turizmo. Vandens saugyklų biomasei pradėjus taikyti biotechnologijas, kuriamos naujovės – mokslu paremta mėlynoji bioekonomika. Minėtajai sričiai yra svarbus maisto produktų sektorius, nes mėlynoji biomasė gali padėti išspręsti pasaulinę maisto stygiaus problemą, čia yra dar daug neišnaudotų galimybių“, – pripažįsta Latvijos investicijų ir plėtros agentūros (LIAA) mokslu paremtos bioekonomikos vyriausioji ekspertė ir valdymo grupės koordinatorė Inese Skapste.
Vidžemės planavimo regiono (VPR) parengtoje 2022–2030 metų Sumaniosios specializacijos strategijoje rekomenduojama, kad tiek vietos, tiek užsienio investuotojams, būtų suteikta galimybė plėsti atsinaujinančios energijos ir maisto produktų gamybą, sveikatingumo produktus ir paslaugas, aukštos vertės farmacijos ir chemijos produktų gamybą, teikti uostų paslaugas. Tai padės užtikrinti regiono sūraus ir gėlo vandens bei kiti ištekliai: purvas, nendrės, dumbliai, auginamos ir sužvejojamos žuvys bei vaizdingo kraštovaizdžio vietovės, kur galima įgyvendinti reabilitacijos ir poilsio poreikių paslaugas. Vidžemę supa kaimyninės Estija ir Lietuva, tad atsiveria daugybė galimybių kartu su šiomis valstybėmis vystyti bendradarbiavimo ir investicinius projektus. Vidžemė – lanksti ir kompaktiška rinka, kurioje galima išbandyti produktus bei naujoves, nes regionas išsiskiria mokslo ir infrastruktūros ištekliais.
Tiriamosios veiklos ir verslo sąveika
VPR nuolat vykdo veiklą, skirtą verslininkų ir tyrėjų bendradarbiavimui, įskaitant ir mėlynosios bioekonomikos sektorių, regione stiprinti ir inovacijoms plėsti. Neseniai organizuotas ir Inovacijų bendrakūros laboratorijų renginių ciklas, kurio metu tyrėjai susitiko su verslininkais ir ieškojo dumblių išteklių panaudojimo kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus bendradarbiavimo galimybių.
„Mėlynoji bioekonomika – visai nauja kryptis, čia atliekama vis daugiau tyrimų, mokslas sąveikauja su verslu“, – teigia Inese Skapste, taip pat studijuojanti Latvijos biomokslų ir technologijų universiteto (LBTU) doktorantūroje ir tirianti dumblių biomasės panaudojimo galimybes bei rizikas Baltijos jūros regione. Pašnekovė atskleidžia, kad mėlynoji bioekonomika yra mažiausiai ištirta sritis ir čia dar daug neatsakytų klausimų: labai dideles jos galimybes įsisaviname pamažu. Keliama vis daugiau idėjų ir rengiama bandomųjų projektų, kuriais remiantis būtų pasinaudota jūrų, gėlo vandens ir pakrančių ištekliais.
I. Skapste taip pat priduria, kad Latvijoje esama pavyzdžių, kai pakankamai žinių, pajėgumų ir verslininko gyslelę turintys tyrėjai komercializuoja idėjas, kurdami aukštos kokybės biotechnologijas. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos ir šiluminių sistemų institutas sukūrė mikrodumbliams auginti skirtą patentuotą technologiją, pritaikytą šaltesniam klimatui. Jos dėka pagerinamas oro pasiekiamumas, o pasitelkus modulinę konstrukciją naudojama mažiau žemės, naudojamas LED apšvietimas. Reikia paminėti ir Algae Tree – mikrodumblių biorekatorių, skirtą oro kokybei patalpose gerinti, ar Spirulina Nord – vienintelę įmonę Šiaurės Europoje, auginančią vingrūnes (atogrąžų mikrodumblius) šiaurės sąlygomis bei iš jų kuriančią išskirtinius produktus.
Paklausta, kokie dar mėlynosios bioekonomikos ištekliai Vidžemėje turi plėtros galimybių, I. Skapste pripažįsta, kad galima panaudoti ir gėlame vandenyje augančias nendres. Latvijoje auga daug nendrių, kurių plotus sumaniai planuojant ir tvarkant, galima naudoti gaminant biodujas, bioenergijos bei statybines medžiagas. Be to, šiuos augalus galima įvairiai panaudoti gaminant aukštesnės pridėtinės vertės produktus, pavyzdžiui, statybai skirtas kompozicines medžiagas, garso ir šilumos izoliacines plokštes. Galimybių turi ir kiti gėlo vandens ištekliai, pavyzdžiui, dumblas, kurio naudojimas ekonomiškai naudingas ne vienoje srityje, įskaitant mediciną, atsinaujinančiųjų išteklių gamybą ir žemės ūkį (bei trąšas).
„Latvijoje ir Vidžemėje esama daug inovacijų diegimo galimybių: sujungę minėtąsias naujoves su esama infrastruktūra ir ištekliais, sumanūs verslininkai, pasitelkę regiono privalumus, gali veikti laikydamiesi pasaulyje gyvybiškai būtino ir aktualaus žiediškumo principo“, – išvadą padaro I. Skapste.
Šiuo metu mėlynosios bioekonomikos ir jos bioišteklių tyrimus Latvijoje daugiausia atlieka LBTU, Rygos technikos universitetas (RTU) ir RTU Liepojos akademija (anksčiau Liepojos universitetas), o regione esanti Vidžemės aukštoji mokykla turi galimybių stiprinti tyrimus ir bendradarbiavimą, susijusius su mėlynosios bioekonomikos paslaugų teikimu.
Tradicinė žvejyba žengia koja kojon su laiku
Šiuo metu mėlynajai bioekonomikai atstovaujanti tradicinė žvejyba yra viena iš sričių, užtikrinančių Vidžemės regiono plėtrą ir turinčių galimybių kurti dar daugiau aukštos vertės produktų. I. Skapste tvirtina, kad akvakultūra – augantis sektorius, apimantis tvarias žuvų auginimo praktikas, be to, turintis inovacijų galimybių gaminti tvarius maisto produktus, kuriais bus aprūpinamas regionas.
Inovacijas pasauliniu lygiu, kad paskatintų konkurenciją tiek gamybos technologijų, tiek produktų receptūros srityse, diegia viena iš didžiausių Latvijos žuvų produkcijos gamintojų AS Brīvais vilnis. Įmonės bendrasavininkas ir valdybos pirmininkas Arnolds Babris paaiškina, kad jų įgyvendinamas idėjas dažnai perima ir kitos sektoriaus įmonės.
Pavyzdžiui, įmonė, bendradarbiaudama su partneriais iš Šveicarijos, pirmoji pradėjo gaminti konservus permatomu dangteliu – dabar tokių dangtelių pasaulyje gaminama vis dažniau. Bendradarbiaujant su kompetentingu mediku sukurtas lašišų ašakų paštetas, kuriame daugiau kalcio ir fosforo. Atsakydamas į klausimą dėl galimų investuotojų žuvų produkcijos gamybos srityse, A. Babris išreiškia nuomonę, kad Vidžemėje vietą rastų nišinių produktų gamintojai, gebantys pasiūlyti produkcijos už konkurencingą kainą, tačiau reikėtų atsižvelgti į žuvų išteklių prieinamumą.
Vidžemėje esama uolios ir atsakingos darbo jėgos, be to, galima rasti ir pramonės pastatų, kuriuos galima pritaikyti gamybai. Logistiniu požiūriu pakrančių žvejybai patogu, kad šalia nutiestas Via Baltica greitkelis. „Ir nederėtų pamiršti, kad mėlynoji bioekonomika tiek jūros pakrantėse, tiek šalia vidaus vandenų yra glaudžiai susijusi su turizmu“, – primena Inese Skapste.
Daugiau informacijos apie galimybes investuoti į augantį mėlynosios bioekonomikos sektorių ir kitas investavimo galimybes galima rasti business.vidzeme.lv/en. Viešinama pagal Vidžemės verslo centro projektą „Verslo paramos priemonės Vidžemės planavimo regione“, kurį bendrai pagal EEE finansinį mechanizmą finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.
Kartu dirbame dėl konkurencingos Europos!
