Pasikeitusi geopolitinė situacija ir Europos Žaliasis kursas – planas iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali, verčia valstybes ieškoti būdų, kuo pakeisti iškastinį kurą bei kaip užtikrinti energetinę nepriklausomybę. Vienas iš sprendimo būdų – saulės elektrinių išgaunama elektros energija.
Nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energijos vartotojai vis daugiau investuoja į saulės elektrines, įrengia jas savo teritorijose (tiek ant žemės, tiek ant pastatų stogų) arba perka energiją iš nutolusių elektrinių, tačiau didelių saulės elektrinių parkų plėtra Baltijos šalyse vis dar susiduria su iššūkiais.
Saulės elektrinių parkai – specifinė technologija, kuri vis dar yra tobulinama ir plėtojama. M. Kure teigimu, Baltijos šalių rinkoje labai trūksta specializuotų projektų valdytojų, sugebančių prisitaikyti prie skirtingų šalių reikalavimų, turinčių reikiamų žinių, patirties ir profesionalią komandą, kuri galėtų ne tik suvaldyti tokio masto tarptautinius projektus, bet ir užtikrintų sklandų darbų įgyvendinimą bei jau įrengto parko priežiūrą.
„Jau daugiau nei 10 metų mes kryptingai dirbame šia linkme – rūpinamės saulės elektrinių parkų įrengimu ir priežiūra. Savo ankstesniais darbais įrodėme savo galimybes, turime aukštos kvalifikacijos projektuotojų, inžinierių ir projektų vadovų komandą“, – sako Magno Kure, „Smartecon“ vadovas.
Pasak įmonės įkūrėjo ir vadovo, patirtis susikaupė nuolat auginant projektų apimtis. Prieš dešimt metų „Smartecon“ startavo kaip nedidelė Estijos bendrovė, o šiuo metu įmonė vykdo projektus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje: stato 130 MW saulės elektrinių parkų, dar 224 MW saulės elektrinių parkų yra vystymo etape.
Plėtrai trukdo pajėgumų trūkumas
Nors atsinaujinančios energetikos poreikis auga, saulės elektrinių parkų plėtra nėra pakankamai sparti. Tokia situacija susiklostė dėl iššūkių, su kuriais susiduria vystytojai.
Visų pirma, tarptautinėje rinkoje trūksta šios srities projektų valdymo kompanijų ir specialistų, kurie galėtų užtikrinti sklandų projektų parengimą, valdymą ir įgyvendinimą. Yra nemažai įmonių, kurios gali pasirūpinti vienu iš šių etapų, tačiau stokoja patirties ir profesionalių inžinierių ar projektuotojų.
Kitas iššūkis – prijungimo prie perdavimo tinklų specifika. Įrengti saulės elektrinių parką yra viena iš sudedamųjų darbų dalis. Kitas uždavinys – elektrinę saugiai prijungti prie perdavimo tinklų, o čia dažnai susiduriama su tam tikrais iššūkiais. Įvairios šalys turi skirtingus reikalavimus, teisės aktus ir procedūras, todėl labai mažai rangovų gali sklandžiai įgyvendinti šias užduotis.
Pasak M. Kure yra ir trečias iššūkis – labai trūksta įmonių, kurios galėtų užtikrinti turto valdymo paslaugą. Vien tik įrengti saulės elektrinės parką neužtenka. Tam, kad jis būtų ilgaamžis, reikia užtikrinti nuoseklią priežiūrą, tačiau nemaža dalis rangovų tokios paslaugos negali suteikti.
Nauda investuotojams ir plėtotojams
Per dešimt veiklos metų „Smartecon“ įgyvendino daugiau nei 1000 projektų įvairiose šalyse, projektų bendra vertė siekia per 50 mln. eurų, įrengta 80 MW saulės elektrinių.
Įmonė savo veiklą šioje srityje Estijoje pradėjo viena pirmųjų, aktyviai dalyvavo saulės elektrinių plėtroje, padėjo kurti standartus, prisidėjo prie asociacijos steigimo. Tai davė rezultatų – Estija tapo viena iš lyderiaujančių rinkų saulės elektrą naudojančių valstybių.
Pasak M. Kure, įmonėje dirbanti aukštos kvalifikacijos profesionalų komanda yra sukaupusi didelės apimties projektų valdymo patirtį ir saulės elektrinių parkų projektavimo žinias, sutelkusi dėmesį į efektyvių sprendimų paiešką ir radimą.
„Mūsų komanda išmano ne tik Baltijos šalių prisijungimo prie linijos reikalavimus, tačiau turime patirties ir partnerių kitose Europos šalyse, todėl galime pasiūlyti efektyvius sprendimus įgyvendinant didelės apimties tarptautinius projektus tiek pat kokybiškai, kiek ir lokalių projektų įgyvendinimą bei priežiūrą“, – pabrėžia M. Kure.
Iš 120 valstybių pagal energijos perdavimo indeksą, Estija yra dešimtoje pozicijoje (Latvija 26, Lietuva 36). Tai rodo, kad „Smartecon“ turi patirtį ir reikalingas žinias pažangioje Estijos rinkoje.
Ateitis – saulės elektrinių plėtra
Baltijos šalys vykdo atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, kreipia išteklius į saulės energetiką, vieningo tarpvalstybinio tinklo įrengimą.
„Valstybės pačios yra atsakingos už elektros tinklų plėtrą, jos turi pasirūpinti linijų paruošimu ir pritaikymu siekiant atlaikyti didelės galios saulės elektrinių pajėgumus. Saulės energetikos poreikis ateityje dar labiau išaugs, kadangi Europos Sąjungos valstybės yra įsipareigojusios mažinti išmetamą teršalų kiekį. Saulės elektrinės gali tarnauti mažiausiai 30 metų, todėl pasirūpinus tokių parkų plėtra dabar ir užtikrinus jų priežiūrą, energijos gamybą bus galima vykdyti ilgus metus“, – teigia M. Kure.