Investavimo į nekilnojamąjį turtą patrauklumą lemia keletas priežasčių, viena jų – konservatyvus požiūris, kuris likęs dar nuo senų laikų, kai nekilnojamojo turto įsigijimas buvo vienas iš kelių žmonėms prieinamų investavimo būdų. Taip pat dalis žmonių yra įsitikinę, kad tai itin paprastas procesas, kuris nereikalauja patirties ar specifinių žinių.
Renkantis investavimo būdą, svarbu tinkamai įsivertinti rizikas ir apskaičiuoti realią grąžą
Pats terminas investavimas reiškia sukauptų lėšų įdarbinimą, siekiant ilgalaikėje perspektyvoje gauti kuo didesnės finansinės naudos. Investuodami savo santaupas į papildomą nekilnojamąjį turtą, pirkėjai dažniausiai įsivertina tik savo asmenines rizikas ir pasiskaičiuoja tikėtiną grąžą, o kitas išlaidas ir administravimą priima kaip natūralų procesą.
„Neįtraukdami visų su objekto priežiūra susijusių kaštų, negalime apskaičiuoti realios grąžos, vadinasi, negalime ir tinkamai įsivertinti investicijų naudos“, – sako „InRento“ vadovas Gustas Germanavičius.
Įsigyjant papildomą nekilnojamąjį turtą su tikslu jį išnuomoti, skaičiuoti turime viską – ne tik finansines išlaidas, bet ir laiko sąnaudas. Objektą reikės administruoti, apdrausti, kažką jame reguliariai atnaujinti, o po tam tikro laiko ir remontuoti.
Remiantis „InRento” turimais vidiniais duomenimis, šiuo metu Vilniuje vidutinė butų nuomos grąža nesiekia 5 proc. Įsigijus 100 000 eurų vertės būstą, tikėtinos mėnesinės pajamos iš jo nuomos vidutiniškai sudarys apie 416 eurų. Įvertinus GPM, ši suma sumažės iki 354 eurų per mėnesį. Jeigu žmogus turtą nuomos pasitelkdamas administratorių paslaugas, galutinė suma gali mažėti net iki 280 eurų per mėnesį, o įskaičiavus draudimą, neplanuotas išlaidas ir anksčiau ar vėliau neišvengiamus remonto darbus, ši suma bus dar mažesnė. Tik matant šiuos skaičius, galima realiai įsivertinti, ar tikrai 100 000 eurų investicija su 200 eurų mėnesine grąžą yra tas rezultatas, kuriuo investuotojas liks patenkintas.
Jei būstas pirktas su paskola, atėjus sudėtingam laikotarpiui, jis gali tapti ir našta, o parduoti neišmokėtą objektą gali būti nepelninga ar netgi nuostolinga. Todėl įsivertinus viską, dar kartą reikėtų apsvarstyti, ar nekilnojamojo turto įsigijimas ilgalaikėje perspektyvoje atneš tokią grąžą, kurios tikitės.
Alternatyva – investavimas į nekilnojamojo turto nuomos projektus
Tiems žmonėms, kurie visgi nori investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet nenori su jo administravimu susijusių rūpesčių ar dar vienos paskolos, puiki alternatyva gali būti investavimas į nekilnojamojo turto nuomos projektus „InRento“ platformoje. Pasak G. Germanavičiaus, šis investavimo modelis bus patrauklus ir tiems žmonėms, kurie nori investavimui skirti mažesnę santaupų dalį ir tiems, kurie gali skirti didesnę sumą.
Prieš trejus metus lietuvių sukurtas startuolis „InRento“ tapo pirmąja licencijuota sutelktinio finansavimo platforma Europos Sąjungoje, suteikiančia galimybę investuoti į nekilnojamojo turto nuomos projektus ir uždirbti ne tik iš palūkanų nuomos, bet ir iš kapitalo prieaugio, nekilnojamąjį turtą pardavus brangiau. Šis būdas patrauklus tuo, kad investuoti galima nuo 500 eurų, palūkanos išmokamos kiekvieną mėnesį, o investuotą sumą galima atgauti bet kuriuo metu, pardavus investicijas antrinėje rinkoje.
Svarbu paminėti ir tai, kad investuojantys „InRento“ platformoje visada gali matyti realią investicijų grąžą bei visus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus: registro išrašus, apmokėjimus, draudimo polisus. Taip pat investuojantiems nereikia rūpintis jokiu administravimo procesu ar už tai mokėti papildomų įmokų.
„Kurdami šį produktą siekėme gyventojams suteikti galimybę investuoti protingai, sąmoningai ir, kaip įmanoma, saugiau. Investicijoms į fizinį nekilnojamąjį turtą reikalingas nemenkas pradinis kapitalas, tuo tarpu mūsų platforma į NT projektus leidžia investuoti ir sąlyginai nedideles, vos kelis šimtus eurų siekiančias sumas, tokiu būdu suteikdama diversifikacijos galimybę ir įgalindama investuoti kiekvieną, kuris nori apsaugoti turimas santaupas ir papildomai iš to uždirbti“, – pabrėžia G. Germanavičius.
Platformos populiarumą atspindi pelnytas apdovanojimas ir pasiekti rezultatai
Nors pastarieji treji metai daugumai verslų buvo itin sudėtingi ir kupini iššūkių, „InRento“ sugebėjo per šį laikotarpį ne tik užimti tvirtas pozicijas rinkoje, bet ir nuosekliai augti. Per šiek tiek daugiau nei du metus „InRento“ pavyko suburti beveik 16 tūkstančių investuotojų bendruomenę ir sudaryti sandorių už 10 milijonų eurų. Platformos potencialą rodo ir tai, kad maždaug 50 proc. investuotojų bendruomenės sudaro investuotojai iš užsienio šalių, o į „InRento“ veiklą per dvejus metus investavo net trys investiciniai fondai.
2022 metais pagal vidutinį palūkanų dydį „InRento“ platforma buvo pirmoje vietoje Lietuvoje, o realizuoti projektai vidutiniškai sugeneravo 15,35 proc. metinę grąžą. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad per visą veiklos laikotarpį platformoje buvo finansuota daugiau nei 50 įvairių NT nuomos projektų, tarp kurių nebuvo nei vieno vėluojančio. Lietuvos Banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vėluojančių projektų neturėjo tik 3 iš 11 aktyviai Lietuvos rinkoje veikiančių sutelktinio finansavimo platformų.
„Ne mažiau reikšmingas ir 2022 metais „Europe Fintech Awards“ pelnytas apdovanojimas už geriausią investavimo technologiją. Šis įvertinimas mums svarbus ne tik dėl to, kad pavyko sukurti visuomenei reikalingą produktą, bet ir kaip faktas, patvirtinantis, jog einame teisingu keliu“, – sako G. Germanavičius.