Trūksta valdžios dėmesio
Kasmet Lietuvoje įsteigiama vis daugiau socialinių verslų, tačiau dar ir dabar neturime tvirto teisinio socialinio verslo apibrėžimo. Tai yra vienas iš pagrindinių sunkumų, su kuriais susiduria žmonės, norintys kurti tokio modelio verslą. Socialinio verslo įstatymas dėl trūkumų nebuvo patvirtintas, todėl tokio tipo verslininkams yra pakankamai sudėtinga identifikuoti, kokią įstaigą jie kuria: ar tai yra nevyriausybinė organizacija, viešoji įstaiga, o gal kažkas kito? Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir pateikė 12 argumentų, kodėl Lietuvai reikia tvarios ir svarios socialinio verslo teisinės bazės. Pastaruoju metu vyko diskusijos, kurių metu išryškėjo dvi aiškios pozicijos: vieni pasisakė už konkretumą ir teisinį socialinio verslo pripažinimą, kiti už tai, kad situaciją palikti tokią, kokia yra šiandien – be aiškaus apibrėžimo ir kriterijų.
„Mūsų argumentų esmė – aiškus ir teisiškai apibrėžtas socialinio verslo statusas bei kriterijai turi atsirasti Lietuvos įstatymuose. Tai padėtų sustiprinti socialinio verslo poziciją ekonomikoje, pagerinti finansavimo galimybes, reguliuoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, sumažintų pilkas zonas ir neskaidrumą bei skatintų glaudesnį bendradarbiavimą su vietos valdžia. Be to, tai padėtų Lietuvai pritraukti daugiau investicijų iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių fondų ar programų bei privačių investuotojų, sustiprintų socialinio verslo pripažinimą bei prisidėtų prie šalies tarptautinės reputacijos gerinimo,“ – tvirtina LISVA vadovė Viktorija Bražiūnaitė.
Pasak jos, daugelyje pažengusių šalių socialinio verslo modelis yra vertinamas ir ypač skatinamas valdžios, nes jo kuriamą vertę parodo gana įspūdingi skaičiai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra daugiau nei 100 000 socialinio verslo įmonių ir jų indėlis į šalies ekonomiką yra 60 mlrd. svarų sterlingų, įdarbinta 2 mln. žmonių. Beveik ketvirtadalis socialinių įmonių (23 proc.) veikia labiausiai nepasiturinčiose JK bendruomenėse. Šiose vietovėse socialinių verslų apyvarta ir darbuotojų skaičius yra didesni nei turtingesnėse vietovėse.
Iniciatyvos imasi entuziastai
Visgi net ir ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis atrandama būdų, kaip sėkmingai integruoti socialinius verslus ir prie jų pratinti Lietuvos visuomenę. „Lietuva 2050“ projekto bendrakūrėja ir socialinio verslo „Lyderių karta“ vadovė Agnė Tėvelytė-Petronienė sako, kad stiprinti socialinio verslo pozicijas šalyje galima per įvairaus pobūdžio kampanijas, programas, renginius, konferencijas, seminarus ar viešąją informaciją.
Jau tryliktus metus iš eilės kalbėti apie socialinio verslo situaciją kviečia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studentų atstovybės nariai, organizuojantys tarptautinį socialinio verslo projektą „Creative Shock“, kurį sudaro konkursas ir konferencija. „Neapsiribojame tik Lietuva, kviečiame projekte dalyvauti studentus ir pranešėjus iš viso pasaulio, gilintis į socialinį verslą, spręsti simuliacines ir tikras socialinio verslo problemas. Gilinti socialinio verslo patirtį į Lietuvą atvyksta dalyviai iš įvairiausių pasaulio šalių: Kanados, Amerikos, Indijos“, – sako projekto vadovė J. Steponavičiūtė. Visus, norinčius daugiau sužinoti apie socialinius verslus ir jų naudą visuomenei, J. Steponavičiūtė lapkričio 25 d. kviečia dalyvauti „Creative Shock“ konferencijoje „Change The Game. Shape The World“ (liet. Pakeisk žaidimo taisykles, formuok pasaulį).
Minčiai, kad nuolatinis bendras visuomenės švietimas yra būtinas socialiniam verslui įsitvirtinti šalyje, pritaria ir A. Tėvelytė-Petronienė. „Jau ir dabar skelbiamos šio verslo sėkmės istorijos Lietuvoje – kaip socialinis verslas prisideda prie geresnės Lietuvos, ko, manau, kad ateityje reikėtų dar daugiau. <...> Manau, kad socialiniai verslai Lietuvoje yra ateitis,“ – įsitikinusi pašnekovė.
Kita programa, „Poveikio akademija“, skirta atkreipti dėmesį išskirtinai į socialinius verslus. Ją Lietuvos socialinio verslo asociacija įgyvendina kartu su „Luminor“ banku. Tai trijų mėnesių trukmės programa su keturiomis ekspertinėmis mokymų sesijomis, taip pat individualiomis mentorystės sesijomis, konsultacijomis. Ši programa skirta visiems socialiniams verslams, nepaisant jų teisinės formos – ar tai uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija, viešoji įstaiga, asociacija ar labdaros fondas. Svarbu, kad verslo veiklos tarnautų ne tik pelningumui didinti, bet ir spręstų visuomenėje kylančius iššūkius.
„Creative Shock“ konferencija „Change The Game. Shape The World“ įvyks lapkričio 25 d. nuo 11 val. ISM universitete, Vilniuje. Renginys vyks anglų kalba. Daugiau informacijos rasite ČIA.