„Tvarumas neretai yra tai, kas seniai pamiršta, – tvirtina AB „Kauno grūdai“ nemaistinių verslų vadovas Šarūnas Valys. – Mūsų klientai, didieji Lietuvos gyvulininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ūkiai, susiduria su naujais tvarumo iššūkiais. Esu įsitikinės, kad pagrindinis šių iššūkių sprendimo būdas – rasti priemones, kaip su mažiau, padaryti daugiau. Tai reiškia, kad turime ieškoti optimalių, efektyvių sprendimų visose ūkininkavimo grandyse, tame tarpe ir pašarų gamyboje.“
Pasak pašnekovo, bendrovė „Kauno grūdai“ jau kelerius metus aktyviai tobulina savo tvarumo strategiją, tvarumo principus taikydami visose veiklos srityse. Daugiau kaip 30 metų Lietuvos ūkiams aukščiausios kokybės pašarus tiekianti bendrovė nuolatos investuoja į darbo sąlygų gerinimą, įrangos atnaujinimą, didina darbo našumą ir vienais iš pagrindinių siekių laiko efektyvumo didinimą, aukštą produkcijos kokybę bei klientų poreikius atitinkančią tikslinę pašarų receptūrą.
Nuo vietinių žaliavų iki visame pasaulyje pripažintų sertifikatų
Bendrovė savo gaminamai produkcijai didžiąja dalimi perka tik vietines, Lietuvoje užaugintas žaliavas. „Pašarų gamybai perkame vietines grūdines kultūras, tokias kaip kviečiai, kukurūzai, rapsai, aliejus, kvietrugiai, miežiai. Importuojame tik tas kultūras, kurių Lietuvoje neįmanoma užauginti, arba jų užauginama per mažai. Pavyzdžiui, sojas ar trūkstamą kiekį kukurūzų. Be to, pasirinkdami vietinius tiekėjus, sutrumpiname tiekimo grandines, sumažiname transportavimo emisijas ir išlaidas, kas lemia žemesnes kainas galutiniam vartotojui. Kai kurie tyrimai rodo, kad vietinių kultūrų naudojimas pašarų kainą gali sumažinti net iki 25 procentų. Vietos ūkininkų produktų naudojimas prisideda prie regioninės ekonomikos stiprinimo, padeda išvengti tarptautinės prekybos rizikų, tokių kaip kainų svyravimai ar tiekimo sutrikimai“, – teigia bendrovės nemaistinių verslų vadovas Š. Valys.
Ne mažiau svarbi „Kauno grūdų“ tvarumo strategijos dalis yra skaidrumo užtikrinimas visoje tiekimo grandinėje. Pašnekovas priduria, kad įmonė bendrauja tik su sertifikuotais tiekėjais, galinčiais užtikrinti, kad žaliavos gaunamos iš socialiai atsakingų ir tvarių šaltinių. Pavyzdžiui, bendrovė pašarų gamybai naudoja sojų rupinius, kurie gaunami tik iš tokių žemės ūkio praktikų, kurios nekenkia miškams ir biologinei įvairovei. Bendrovė turi tvarių žaliavų sertifikatus, tokius kaip ISCC, RTRS, CCS, užtikrinančius žaliavų saugumą, kokybę, atsekamumą.
„Vienas iš sertifikatų, kuriuo galime didžiuotis – tai GMP+ standartas, apimantis premiksų gamybą ir žaliavų prekybos veiklą bei patvirtinantis, kad esame pasaulinės, saugią ir gerąją gamybos praktiką užtikrinančios tiekimo grandinės dalis. Mūsų klientams ypač svarbus žaliavų atsekamumas, o šis sertifikatas užtikrina, kad visi tiekėjai būtų sertifikuoti. Jį gauti nėra lengva, reikalingi pokyčiai, užtikrinantys kokybės, gamybos, sandėliavimo ir transportavimo kontrolę iki pat kliento“, – pasakoja Š. Valys.
Pašnekovo teigimu, visame pasaulyje itin vertinamas ir pripažįstamas sertifikatas įmonėms suteikia aukštesnį klientų pasitikėjimo lygį ir didina galimybes plėsti veiklos geografiją visame pasaulyje.
Propaguoja tvarios pašarų gamybos principus
Pasak Šarūno Valio, vienas iš kertinių sėkmės veiksnių yra gebėjimas spręsti ne tik savo, bet ir klientų tvarumo iššūkius. „Kauno grūdų“ ekspertų komanda nuolat glaudžiai bendradarbiauja su ūkiais, kad galėtų pateikti ir pasiūlyti būtent jiems skirtus, optimalius sprendimus.
„Tai susiję su nuolatiniu klientų konsultavimu, individualių šėrimo racionų sudarymu. Dirbame išskirtiniais darbo metodais ir naudojame technologijas, leidžiančias tiksliai nustatyti gyvūnų mitybos poreikius bei parinkti optimalias pašarų sudėtis, taip sumažinant pašarų švaistymą, optimizuojant gyvūnų sveikatingumą ir produktyvumą. Pašarų gamyboje naudojame natūralūs pašarų priedus, kurie padeda pagerinti gyvūnų sveikatą ir augimą, pavyzdžiui, probiotikus ir prebiotikus. Taip pat naudojame fitazę – fermentą, pagerinantį fosforo įsisavinimą gyvūnų organizme. Dėl to sumažėja poreikis naudoti iškastinius fosforo priedus. Tai ne tik didina pašarų efektyvumą, bet ir mažina aplinkos taršą fosforo junginiais. Laikomės principo, kad pašarai turi atitikti gyvūnų mitybos poreikius, palaikyti jų sveikatą ir gerovę“, – dėsto Š. Valys.
Pašnekovas priduria, kad investicijos į įrangos atnaujinimą yra neišvengiama tvarumo strategijos įgyvendinimo dalis. Bendrovė neseniai investavo į kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyklos darbo sąlygų gerinimą, gamybinio proceso automatizavimą ir produkto kokybės gerinimo sprendinius.
„Prieš pusmetį gamykloje buvo instaliuota premiksų žaliavų mikrodozavimo įranga, leidžianti ypač preciziškai ir atsakingai sudozuoti visus, konkrečiam receptui reikalingus ingredientus. Mikrodozatorius vienai tonai galutinio produkto sudozuoja ingredientus 2-3 gramų tikslumu, taip išvengiama žaliavų švaistymo, pagerėja produkto kokybė. Taip pat gamykloje naudojame šilumokaitį, kuris taupo energiją“, – teigia Š. Valys.
Bendrovė kombinuotųjų pašarų ir premiksų produkcijai fasuoti naudoja perdirbtas arba biologiškai skaidžias medžiagas, taip siekdama sumažinti plastiko atliekų kiekį ir jų poveikį aplinkai. Tuo tarpu paukščių lesalams išskirtinai naudojamos tik perdirbamos pakuotės.
Būtinas švietimas ir nuolatiniai matavimai
Vienas pagrindinių šiuolaikinės gyvulininkystės strateginių tikslų yra vartotojų poreikių tenkinimas nedarant žalos ateities kartoms. Vis griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, netolimoje ateityje, kiekviena, pašarų gamyba užsiimanti įmonė, privalės apskaičiuoti ir pateikti savo produkcijos poveikį aplinkai.
„Šiam žingsniui ruošiamės jau dabar ir jau netrukus įsidiegsime pašarų gamybai skirtą CO2 pėdsako skaičiavimo programą. Ši programa leis mums detaliai stebėti ir įvertinti gamybos proceso metu išskiriamą anglies dvideginio kiekį nuo žaliavų tiekimo, iki galutinio produkto pagaminimo. Ko nematuoji, to negali kontroliuoti, todėl tikimės, kad pritaikius šią technologiją, galėsime tiksliai apskaičiuoti visų mūsų gaminamų kombinuotųjų pašarų anglies pėdsaką ir geriau suprasti, kuriose gamybos grandies etapuose galime jį sumažinti“, - ateities planai dalinasi Šarūnas Valys.
Bendrovės atstovas užsimena, kad šiuo metu aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, planuojama investuoti į pašarų priedų, mažinančių metano dujų išskyrimą, kūrimą. „Tokia inovacija prisidėtų prie pasaulinių tvarumo tikslų, šiuo metu su mokslo atstovais dirbame prie šių pašarų receptūrų kūrimo“, - priduria Š. Valys.
„Kauno grūdų“ nemaistinių verslų vadovas priduria, kad ne mažiau svarbus tiek klientų, tiek apskritai, visuomenės švietimas tvarumo tema. Įmonėje planuojama aktyviai siekti šalutinių produktų panaudojimo pašarų gamyboje, tokiu būdu prisidedant prie efektyvesnio išteklių panaudojimo ir žiedinio gamybos ciklo sukūrimo.
„Tai sėkmingai daro lyderiaujančios pasaulinės kompanijos, kuomet į pašarų sudėtį integruojami tokie produktai, kaip cukrinių runkelių išspaudos, duonos trupiniai, melasa, džiūvėsėliai ir kt. Taip sumažinamas maisto atliekų kiekis bei suteikiama papildoma vertė šalutiniams produktams. Apskritai, toks požiūris mažina ne tik gamybos sąnaudas, bet ir tausoja gamtos išteklius.“- tvirtina Š. Valys.
Pokalbio pabaigoje Š. Valys pabrėžia, kad bendrovės tikslas yra ne tik gaminti aukštos kokybės pašarus, bet ir rodyti pavyzdį kitoms pramonės šakoms, kaip inovacijos ir technologijos gali prisidėti prie globalių klimato kaitos problemų sprendimo: „Nors šiuo metu tai gali atrodyti kaip papildoma našta, tačiau ateityje tai taps visų įmonių darbo standartu. Siekiame būti vienais pirmųjų gamintojų, aktyviai prisidedančių prie tvaresnio ir skaidresnio verslo modelio kūrimo.“