Ne visos šalies įmonės fiksuoja eksporto mažėjimą: rezultatus gerinti pavyko net pandemijos akivaizdoje

Pirmasis 2020 metų pusmetis šalies prekių eksportui, lyginant su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, nebuvo itin sėkmingas – fiksuojamas 8,4 proc. smukimas. Tam įtakos turėjo pirmajame metų ketvirtyje pasaulį sukaustę pandemijos iššūkiai, neaplenkę kone nė vieno verslo. Aludariams, kurie glaudžiai siejasi su turizmo ir pramogų sektoriais, taip pat teko atlaikyti ne vieną smūgį, įskaitant laikiną, tačiau drastišką atsisveikinimą su barais ir maitinimo įstaigomis. Vis dėlto, apibendrinant pastarųjų mėnesių rezultatus, bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ džiaugiasi, jog netipinių sąlygų metu pavyko ne tik stabilizuoti, bet ir stipriai išauginti eksporto apimtis.

„Per šių metų aštuonis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, fiksuotas net 40 proc. siekiantis mūsų prekinių ženklų eksporto augimas. Tai tikrai solidus rodiklis, rodantis mūsų bendrovės potencialą labai konkurencingose rinkose“, – sako „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius ir „Carlsberg“ Baltijos šalių vadovas Rolandas Viršilas.

Didžiausias bendrovės eksporto augimas stebimas Baltarusijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Kinijoje. Baltarusijoje iki šalyje prasidėjusių neramumų ir rinkiminio laikotarpio, lyginat su tuo pačiu praėjusių metų laiku, eksportas išaugo dvigubai ir siekia 100 proc. Antroje pagal eksportą vietoje rikiuojasi Rusija, pasiekusi 23 proc. augimo.

„Viruso sukelti iššūkiai palietė vienareikšmiškai visas rinkas. Minėtose Rusijoje ir Baltarusijoje fiksuotas net apie 30 proc. rublio nuvertėjimas euro atžvilgiu. Be to, Rusijoje nuo pat kovo mėnesio buvo visiškai sustabdyta HORECA sektoriaus veikla – šis sąstingis tęsėsi daugiau kaip keturis mėnesius. Tai buvo esminis faktorius, lėmęs žmonių persiorientavimą ir eksporto lūžio tašką“ – įsitikinęs R. Viršilas.

Anot jo, visuomenei susidūrus su karantinu, nori nenori teko užmiršti maitinimo įstaigų, barų ir kavinių paslaugas. Žmonės buvo priversti keisti įpročius bei darsyk atrasti prekybos vietose prieinamą alaus produkciją – tokios aplinkybės, „Švyturys-Utenos alus“ vadovo teigimu, labiausiai paskatino eksporto augimą bei pasikeitusius įmonės rezultatus. Numatoma, kad dėl gana neapibrėžtos ateities ir pandemijos suvaldymo rizikų, panašios apsipirkimo tendencijos gali išlikti, todėl bendrovė numato eksporto rodiklius didinti toliau.

16 proc. eksporto augimas fiksuotas ir Didžiojoje Britanijoje. Pasak R. Viršilo, čia bendrovės prekių ženklas yra puikiai atpažįstamas ir vertinamas, todėl paklausa yra vis labiau auganti. Pastebima, jog eksporto kiekiai gana sparčiai kyla ir kitose Europos šalyse – Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Čia per pastaruosius aštuonis mėnesius pardavimai šoktelėjo 2,6 karto.

Net 5 proc. eksporto augimas skaičiuojamas Ganoje, kuri įsitvirtino, kaip viena didžiausių lietuviško sidro užsienio rinkų. Ši šalis, kaip teigia R. Viršilas, staiga „įkrito“ į pandeminę recesiją bemaž trims mėnesiams, tačiau lygiai taip pat staiga atsigavo, todėl pardavimų kritimo, lyginant su 2019 metais, nefiksuojama.

Aptardamas eksporto situaciją kituose regionuose, R. Viršilas išskiria Kiniją – čia, pasak jo, situacija taip pat palengva stabilizuojasi.

„Tolimoji Kinija ir „Švyturys-Utenos alus“ kuria vis glaudesnį santykį. Galiu patikinti, kad kinai tiesiog fenomenaliai pamėgo mūsų baltą alų, tačiau ir kita produkcija nenusileidžia populiarumu. Eksporto skaičiai į Kinijos rinką linkę stabiliai augti“, – sako vadovas.

Pasak jo, siekiant didinti eksporto apimtis, „Švyturys-Utenos alus“ su Kinija neseniai pasirašė ir metinį kontraktą, siekiantį milijoną litrų.